Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-07-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-7786-1005/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
e2YT-7786-1005/2018
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00483-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
I. M.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7786-1005/2018Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00483-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant pareiškėjai I. M. ir jos atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų - valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus atstovams (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant) viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą atsiradusį po savo motinos J. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu. Pareiškime nurodoma, kad I. M. po motinos mirties valdė motinai priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir juos išnuomojo trečiajam asmeniui.

Teismo posėdžio metu pareiškėja I. M. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama J. B.. Kartu su mama gyveno nuo 1971 m. ir vedė bendrą ūkį. Po mamos mirties gyvena tose pačiuose namuose. Mamos turėtus buities daiktus turi savo žinioje. Mama turėjo žemės, kurią buvo leidusi dirbti S. B.. Po mamos mirties S. B. buvo atėjęs ir atsiklausė ar gali toliau dirbti žemę. Ji leido S. B. toliau dirbti žemę.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjos I. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad velionė J. B. prieš 4 ar 5 metus jam leido dirbti savo žemę. Po jos mirties jis atsiklausė I. M. ar toliau gali dirbti J. B. žemę. Atsiklausė I. M., kadangi laiko ją paveldėtoja ir naująją žemės savininke. I. M. jam leido toliau dirbti žemę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10), I. M. yra jos dukra. (el. b. l. 12-13) J. B. turėjo dukrą O. T., kuri mirė 1997 m. (el. b. l. 23) I. M. ir J. B. nuo 2009-05-25 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 17-18; 25) Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad J. B. nuo 2000 m. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 21-22) Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. B. mirties nėra įregistruotų palikėjos J. B. palikimo priėmimo faktų. (el. b. l. 27)

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos J. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėja I. M. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau gyveno savo ir savo motinos deklaruotoje vietoje bei valdė motinai priklausančius žemės sklypus.

Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos bei liudytojo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja I. M. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. B. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas