Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-28/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.9.; 1.2.14.10.; 1.2.18.6.; 1.2.29.1.

2008 m. vasario 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 183 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 184 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 223 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteistas:

pagal BK 223 str. 1 d. - 35 MGL (4375 litų) dydžio bauda,pagal BK 183 str. 1 d. - 50 MGL (6250 litų) dydžio bauda.pagal BK 184 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d. 3 p., nuteistajam A. B. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė - 12430 litų 46 ct. vertės turto konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams, taikant baudžiamojo poveikio priemonę - 12430 litų 46 ct. vertės turto konfiskavimą. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

A. B. dėl kaltinimų pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 1999 m. gruodžio 31 d. ir 2000 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktų suklastojimo ir jų panaudojimo), BK 300 str. 1 d. (dėl 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2002 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktų suklastojimo ir jų panaudojimo) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad iki 2004-03-18, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos Skuode, Chodkevičiaus g. 14, direktoriumi, pardavė bendrovei priklausantį turtą: 2004-02-04 vilkiką „SCANIA R143MA“, valst. Nr. BTZ 638, už 5000 Lt, 2004-02-05 vilkiką „MAN 19.372“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6372 Lt, 2004-03-19 metalo laužą (priekabą – šaldytuvą GA3D/5, valst. Nr. TF 149) už 1058,46 Lt, tačiau gautų pinigų neįnešė į bendrovės kasą ir pasisavino jo žinioje buvusius svetimus, UAB duomenys neskelbtini priklausančius pinigus – 12 430,46 Lt.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB duomenys neskelbtini, įregistruotos Skuode, Chodkevičiaus g. 14, direktoriumi, laikotarpiu tarp 2004-01-01 ir 2004-02-29, nenustatytu būdu perleisdamas nenustatytiems asmenims, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB duomenys neskelbtini bei paskyrus administratoriumi UAB „Agenoras“, administratoriaus įgaliotam asmeniui neperduodamas UAB (duomenys neskelbtini) turto ir piniginių lėšų, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės 43 674,27 Lt vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: kuro už 795 Lt, einamiesiems bendrovės reikalams jam išduotus 6142 Lt, kasoje buvusius 19457,54 Lt, vilkiką „SCANIA R113M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 12 433,30 Lt, spausdintuvą, kurio vertė 1 537,20 Lt, tentą, kurio vertė 2597,75 Lt, telefoną, kurio vertė 479,29 Lt, SIM kortelę, kurios vertė 1,03 Lt, telefoną „Motorolla“, kurio vertė 46,76 Lt, mobilųjį telefoną, kurio vertė 130,09 Lt, mobilųjį telefoną, kurio vertė 26,85 Lt, mobilųjį telefoną, kurio vertė 27,46 Lt.

Be to, A. B. nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos Skuode, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu tarp 2003-01-01 ir 2004-02-09 UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai:

- pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimus, Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. nuostatas, 2004 m. sausio mėn. neišrašė kasos pajamų orderių, bendrovės kasos Skuode pajamose neužfiksavo 11398 Lt (5000+6398), gautų iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos Kauno filialo, bei sumažino dokumentinį kasos likutį 11398 Lt,

- pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimus, Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 p. nuostatas, nenustatytiems asmenims perleido UAB (duomenys neskelbtini) turtą, neužregistruodamas dokumentais buhalterinėje apskaitoje, už parduotą ilgalaikį turtą gautų pinigų neužfiksavo bendrovės kasos pajamose bei sumažino dokumentinį kasos likutį,

- pažeisdamas Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 3 p. nuostatas, prieš sudarant 2003 m. finansinę atskaitomybę, neinventorizavo bendrovės turto, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto.

A. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, jog būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei RAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos Rusijoje, Naberežnyje Čelny m., direktoriumi, savo namuose Skuode, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytu laiku, surašydamas bei patvirtindamas antspaudu ir parašu, pagamino netikrus dokumentus - 1999 m. gruodžio 31 d. ir 2000 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktus, kuriuose nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) likviduotai Rusijos Federacijos įmonei RAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga 18075 JAV dolerių, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, 2001 m. birželio 1 d., pateikdamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Skuodo skyriui.

A. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, jog būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei RAB (duomenys neskelbtini), įregistruotos Rusijoje, Naberežnyje Čelny m., direktoriumi, savo namuose Skuode, (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytu laiku, surašydamas bei patvirtindamas antspaudu ir parašu, pagamino netikrus dokumentus - 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2002 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktus, kuriuose nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) likviduotai Rusijos Federacijos įmonei RAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga 18075 JAV dolerių, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, 2003 m. kovo 17 d. pateikdamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Skuodo skyriui.

Dėl šių dviejų nusikalstamų veikų padarymo A. B. buvo išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu ginčyja nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 184 str. 2 d.

Apeliantas teigia, kad vilkiką „SCANIA R113M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 12 433,30 Lt, jis buvo išardęs kaip netinkamą naudoti, dalį agregatų sumontavęs į parduotą vilkiką „SCANIA R143MA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o likusias dalis pardavė į metalo laužą, kartu su priekaba - šaldytuvu GA3D/5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nenaudojamu tentu. Tentas buvo daug kartų remontuotas, todėl jo atskirai parduoti buvo neįmanoma ir dėl tos priežasties, kaip neturintis vertės, jis buvo parduotas kartu su priekaba.

Taip pat skunde A. B. nurodo, kad vilkiką „SCANIA R113M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis ardė ne vieną dieną, taip pat ne vieną dieną išardytais agregatais buvo komplektuojamas ir vilkikas „SCANIA R143MA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak apelianto, abu automobiliai buvo išregistruoti pardavimui tik tada, kai atsirado pirkėjas suremontuotam vilkikui. Todėl teismo nuosprendyje nurodytas teiginys, kad per vieną dieną nuo automobilių apžiūros iki jų išregistravimo išardyti „SCANIA R113M“ ir jo agregatus perkelti į kitą vilkiką buvo neįmanoma, nėra teisingas.

Aiškindamas kodėl priduotos priekabos ir vilkiko „SCANIA R113M" nepanaudotų detalių metalo svoris buvo tik 2300 kg, apeliantas skunde teigia, kad pagrindinės daugiau sveriančios detalės iš vilkiko buvo išimtos, be to, iš bendro svorio yra atimamas plastmasinių detalių, padangų ir kt. svoris.

A. B. skunde taip pat teigia, kad 479,29 Lt vertės telefonas 2005-04-04 buvo perduotas UAB „Agenoras“ administratoriui A. M. , surašant perdavimo aktą, kurį pastarasis pasirašė. O einamiesiems bendrovės reikalams apeliantui išduotus 6142 Lt bei kurą (už 795 Lt) A. B. teigia negalėjęs perduoti administratoriui todėl, kad minėtus pinigus jis išdavė vairuotojams, atliekant paskutinius du reisus, o minėtų reisų dokumentacija (vairuotojų ataskaitos apie pinigų panaudojimą, kvitai, „TIR CARNET“) buvo paimta policijos pareigūnų. Todėl, pasak nuteistojo, minėta suma nebuvo įtraukta į įmonės veiklos balansą, o apskaičiuota buvo pagal kasos išlaidas, neįvertinus sąnaudų.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog spausdintuvas, kuris buvo įvertintas 1537,20 Lt, SIM kortelė už 1,03 Lt, mobilus telefonas „Motorolla“ (46,76 Lt) bei kiti mobilieji telefonai buvo seniai sugedę ir nenaudojami, todėl išmesti kaip laužas. Tačiau, nesant įmonėje buhalterės, nebuvo atlikta inventorizacija ir šis turtas nebuvo nurašytas.

Nuteistasis neigia iš Kauno filialo kasos gavęs 11398 Lt. Pasak apelianto, ant kasos pajamų orderio, eilutėje, kurioje nurodyta, kad pinigai gauti, jo parašo nėra, o ant minėto orderio jis pasirašė kaip direktorius, vizuodamas tarpusavio atsiskaitymus, o ne kaip asmuo, gavęs pinigus.

Apeliantas prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, perkvalifikuojant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš 184 str. 2 d. į 184 str. 1 d. ir neskirti laivės atėmimo bausmės.

Teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis A. B. bei jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas skunde neginčyja nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas pagal BK 183 str. 1d. ir 223 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma A. B. apeliaciniame skunde.

Nuteistasis nurodo, kad vilkiką „SCANIA R113M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio iššvaistymą jis nuteistas, jis buvo išardęs kaip netinkamą naudoti, dalį agregatų sumontavęs į parduotą vilkiką „SCANIA R143MA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o likusias dalis pardavė į metalo laužą, kartu su priekaba - šaldytuvu GA3D/5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nenaudojamu tentu.

Pirmosios instancijos teismas, šiuos nuteistojo teiginius atmetė, kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad per vieną dieną nuo automobilių apžiūros iki jų išregistravimo ir „SCANIA R143MA“ pardavimo, nebuvo įmanoma išardyti „SCANIA R113M“ ir jo agregatus perkelti į „SCANIA R143MA“. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktais duomenimis nėra galimybės kategoriškai paneigti A. B. versijos apie tai, kad jis minimą vilkiką ardė ne vieną dieną, taip pat ne vieną dieną išardytais agregatais buvo komplektuojamas ir vilkikas „SCANIA R143MA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad, kaip ir nurodo apeliantas, abu automobiliai buvo išregistruoti pardavimui tik tada, kai atsirado pirkėjas suremontuotam vilkikui. Byloje esančiais duomenimis nebeįmanoma nustatyti ir to, ar iš tiesų parduotame vilkike „SCANIA R143MA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudėta dalis agregatų, paimtų iš vilkiko „SCANIA R113M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Tačiau netgi pripažinus, jog nuteistasis iš tiesų vilkiką „SCANIA R113M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išardė kaip netinkamą naudoti, dalį agregatų sumontavo į parduotą vilkiką „SCANIA R143MA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas dalis pardavė, kaip metalo laužą, tai neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui pagal BK 184 str.

Kaltininko žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, t. y. jis laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės kokiu būdu tas turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims: atiduotas, parduotas, išmestas ir pan. Svarbus pats pasekmių kilimo faktas. Taigi, šiuo atveju neturi reikšmės tai, ar vilkikas „SCANIA R113M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims buvo perleistas visas, kaip vienas vienetas, ar jo sudedamosios dalys ir agregatai buvo panaudoti kitai transporto priemonei remontuoti, o likusios parduotos, kaip metalo laužas. Esminis požymis, įrodantis, kad nuteistasis iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, šuo atveju vilkiką „SCANIA R113M“, yra tai, kad dėl A. B. neteisėtų veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) neteko jai priklausančio turto (vilkiko), kuris buvo perleistas tretiesiems asmenims.

Dėl analogiškų motyvų veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ir tai, ar likusias nepanaudotas vilkiko „SCANIA R113M“ dalis ir tentą, kaip nurodo pats apeliantas, jis pardavė, kaip metalo laužą, ar kitaip perleido tretiesiems asmenims. Šiuo atveju svarbu taip pat tik tai, kad dėl neteisėtų A. B. veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) neteko jai priklausančio turto (vilkiko) ar jo dalies, kuris buvo perleistas tretiesiems asmenims.

Taigi, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad A. B. vilkiką „SCANIA R113M“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 12433,30 Lt, bei 2597,75 Lt vertės tentą, iššvaistė.

Apeliaciniame skunde A. B. taip pat nurodo, jog jam išduotų 6142 Lt bei kuro (už 795 Lt) A. B. negalėjo perduoti administratoriui todėl, kad minėtus pinigus jis išdavė vairuotojams, šiems atliekant paskutinius du reisus, o minėtų reisų dokumentacija (vairuotojų ataskaitos apie pinigų panaudojimą, kvitai, „TIR CARNET“) buvo paimta policijos pareigūnų. Šis apeliacinio skundo teiginys nepagrįstas.

Nuteistasis ir ankstesnėse šios bylos nagrinėjimo stadijose neneigė, kad minimus pinigus, išleisdamas sunkvežimius į reisus, davė vairuotojams, pagrinde neoficialiems mokėjimams už įvairias kelionės metu reikalingas paslaugas. Tačiau anksčiau jis nurodė, kad pinigų panaudojimo dokumentų nepateikė jo samdyti varuotojai. Vėliau jis ėmė teigti, kad dokumentus paėmė policijos pareigūnai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai būtų paėmę apelianto nurodomus dokumentus (vairuotojų ataskaitas apie pinigų panaudojimą, kvitus, „TIR CARNET“). Nors byloje surinktais duomenimis nepaneigiami A. B. parodymai, kad minimus pinigus ir kurą jis išdavė vairuotojams, tačiau tai nepaneigia jo kaltės dėl šio turto iššvaistymo. Akivaizdu, kad dėl tokių neteisėtų A. B. veiksmų, kuomet jis UAB (duomenys neskelbtini) turtą (šiuo atveju 6142 Lt bei kuro už 795 Lt) neteisėtai (nesurašydamas pats ir nepareikalaudamas pateikti reikiamų dokumentų) perleido tretiesiems asmenims (kaip jis pats nurodo – vairuotojams), bendrovė neteko jai priklausančio turto. Todėl tokie A. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 184 str.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog spausdintuvas, kuris buvo įvertintas 1537,20 Lt, SIM kortelė už 1,03 Lt, mobilus telefonas „Motorolla“ (46,76 Lt) bei kiti mobilieji telefonai buvo seniai sugedę ir nenaudojami, todėl išmesti kaip laužas. Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto minimas turtas buvo įvertintas specialisto iš esamų įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentų, kadangi realiai jų apžiūrėti ir juos įvertinti dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybės. Tokioje situacijoje teismas, nustatydamas iššvaistyto turto dydį, pagrįstai vadovavosi pagal finansinius bendrovės dokumentus pateikta specialisto išvada, o ne apelianto teiginiais apie realiai nesančių daiktų susidėvėjimą ir fizines savybes. O tai, kaip minimi daiktai buvo iššvaistyti (išmesti, kaip laužas ar kitaip), kaip minėta, veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Savo apeliaciniame skunde nuteistasis neigia iš Kauno filialo kasos gavęs 11398 Lt, dėl kurių iššvaistymo jis taip pat nuteistas. Pasak apelianto, ant kasos pajamų orderio, eilutėje, kurioje nurodyta, kad pinigai gauti, jo parašo nėra, o ant minėto orderio jis pasirašė kaip direktorius, vizuodamas tarpusavio atsiskaitymus, o ne kaip asmuo, gavęs pinigus. Iš tiesų, kaip matyti iš apelianto minimų kasos išlaidų orderių Nr. 114 ir Nr. 116, eilutėje „Gavėjo parašas“ esantis parašas vizualiai nepanašus į eilutėje „Direktorius A. B. “ esantį A. B. parašą (t. 4, b. l. 18-19). Tačiau šių orderių eilutėse „išduoti“ nurodyta būtent nuteistojo vardas ir pavardė. Be to, šių sumų išdavimo A. B. faktą patvirtina liudytojų A. L. ir E. L. parodymai, kurie teigė dalyvavę išduodant A. B. minėtas sumas. Be šių duomenų pinigų išdavimo A. B. faktą iš dalies patvirtina byloje esantys kasos dokumentai, kurių eilutėse „iš ko gauta arba kam išduota“ nurodyta, kad 5000 Lt ir 6398 Lt išduoti būtent A. B. (t. 3, b. l. 121-122), taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2005-05-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-417-216/2004 (t. 4, b. l. 15).

Apeliaciniame skunde A. B. taip pat nurodo, kad 479,29 Lt vertės telefonas 2005-04-04 buvo perduotas UAB „Agenoras“ administratoriui A. M. , surašant perdavimo aktą, kurį pastarasis pasirašė. Tai A. B. tvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas šį nuteistojo teiginį atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog jį paneigia liudytojo A. M. parodymais, jo pateikti turto perdavimą patvirtinantys dokumentai bei specialisto išvados, iš kurių matyti, jog minimas bendrovės balanse buvęs telefonas perduotas nebuvo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir šio apeliacinio skundo argumento plačiau nenagrinėja.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. pripažinimo kaltu pagal BK 184 str. 2 d. yra pagrįsta ir teisėta, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Apygardos teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 str. nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl A. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Nuteistajam pagal BK 184 str. 2 d., kurioje numatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas yra septyneri metai, teismas paskyrė dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, kolegijos nuomone, atitinka byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.