- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- N2-141-548/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00020-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- D. I.
- Išvadą teikia
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas, Andrejus Paberalis, Andrejus Paberalissu
dalyvaujant ieškovei R. J., jos atstovui advokatui Dimitrijui Fomkin, atsakovui D. I., jo atstovui advokatui Andrejui Paberaliui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui D. I. (institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. I. (institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, kuriuo prašo priteistą 250,00 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai E. I. iš atsakovo D. I. padidinti ir priteisti išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės (b.l. 3-5).
I. R. J. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-129-787/2011 nutraukė jos ir atsakovo sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą mokant kas mėnesį po 250,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų, kas metus šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, jog jos darbo užmokestis yra pernelyg mažas, jai labai sunku pragyventi ir iš gaunamų pajamų patenkinti visus dukros auginimo, auklėjimo, mokymo poreikius, o atsakovo teikiamas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas, be to, vaiko poreikiai iš esmės padidėjo, o jos turtinė padėtis pasikeitė. Šiuo metu dukrai yra 7,5 metų, ji lanko darželį, nuo rudens pradės lankyti mokyklą. Nurodė, jog jos su dukra pagal panaudos sutartį gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, buto išlaikymui skiria 300-400 Lt per mėnesį, maistui išleidžia apie 600-700 Lt, drabužiams apie 100 Lt per mėnesį, važiuoja pramogauti į kitus miestus, reikia mokėti už dukros transportą tiek tarpmiestinį, tiek miesto. Kadangi dukra pradės lankyti mokyklą, reikės siūtis uniformą, kurios pasiuvimas kainuos apie 200 Lt. Dukrai susirgus, ima nedarbingumą, kas finansiškai nuostolinga, taip pat perka vaistus ir vitaminus. Paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jos pajamos pagal tris darbo sutartis ir sudėjus gaunamus vienkartinius priedus per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2000 Lt. Nurodė, jog su atsakovu nebendrauja, nežino, kur tiksliai jis dirba, buvo laikotarpis, kai jis alimentų nemokėjo, todėl teko kreiptis į antstolius ir tik tada skola už priteistą išlaikymą buvo išieškota. Nurodė, jog žino, kad atsakovas yra antrą kartą vedęs ir turi 1,5 metų vaiką. Prašė priteisti iš atsakovo advokato išlaidas 1400 Lt, kurias patyrė šioje byloje bei padidinti priteistą išlaikymo sumą iki 500 Lt per mėnesį. Paklausta atsakė, jog atsakovas su vaiku nebendrauja, dukrą pasiimdavo jo tėvai, o jis teigia, kad negali skirti didesnės išlaikymo sumos negu priteista. Vilniuje gyvena nuo šių metų sausio mėn., iki tol gyveno Kaišiadoryse ir į darbą važinėjo, vaiką prižiūrėti padeda mama, realiai Vilniuje negyvena, gyvena Kaišiadoryse, nes Vilniuje neįmanoma gauti vietos darželyje, bute dar gyvena mama ir jos draugas, jos su dukra už butą nemoka, kadangi moka už butą Vilniuje. Taip pat paaiškino, kad iki įsidarbinimo Vilniuje neturėjo jokių kitokių pajamų, gaudavo tik socialinę pašalpą, kadangi studijavo magistrantūrą, nurodė, jog pateikti čekiai yra daugiausia parodantys vaiko išlaidas. Panaudos sutartis su mama sudaryta 3 metų laikotarpiui, butą remontuoti padeda jos draugas, buto remontui kolkas išleido apie 300 Lt.
I. R. J. atstovas advokatas Dimitrijus Fomkin ieškinį palaikė visa apimtimi ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, padidinti priteistą išlaikymo sumą ir priteisti iš atsakovo 500 Lt išlaikymą bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
A. D. I. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 49-53), kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad šiuo metu yra vedęs, turi mažametį vaiką, jo žmona yra vaiko auginimo atostogose ir gauna tik 400 Lt išmoką. Butą jie nuomojasi, turi skolų, kurias padenginėja, dėl pinigų trūkumo mėnesio gale skolinasi pinigus iš tėvų ir todėl negali skirti vaiko išlaikymui daugiau negu 250 Lt per mėnesį. Nurodė, kad su vaiku bendrauja tiek, kiek leidžia darbas, tačiau daug laiko praleisti kartu negali, nes dažnai užtrunka darbe, o parsivežti į namus negali, nes su šeima gyvena 1 kambario bute, todėl neturi vietos, negali sau leisti išsinuomoti didesnio buto. Nurodė, jog turėjo 850 Lt advokato išlaidų, tačiau jų priteisti neprašė. Paklaustas atsakė, jog dirba pardavėju konsultantu, jo pajamos sudaro apie 1200 Lt per mėnesį, alimentus moka reguliariai, nes juos atskaito iš gaunamo atlyginimo ir visus dokumentus tvarko įmonės buhalterė. Antram vaikui yra 1,7 mėn. Butą nuomojasi iš privataus asmens ir moka 150 Lt nuomos mokestį. Butas yra Elektrėnuose, buto išlaidos žiemą sudaro apie 600-700 Lt, vasarą 400 Lt su nuoma. Nurodė, jog, kai jo mama grįžta iš Vokietijos, kur dirba, parveža dukrai rūbų, saldumynų, kitų reikalingų daiktų. Paklaustas atsakė, jog su dukra telefonu bendrauti ilgai negali, nes kainuoja, bendrauja internetu, tačiau ne visada išeina. Sutiktų padidinti išlaikymo sumą iki 300 Lt, bet ne daugiau. Paklaustas atsakė, jog anksčiau rūkė ir per mėnesį tam išleisdavo apie 200 Lt, dabar metė, nes nebelieka pinigų. Taip pat atsakė, kad antram vaikui išleidžia 200-250 Lt per mėnesį, sau išleidžia tik smulkmenoms, nes visa kitą parveža mama. Prašė palikti tą pačią 250 Lt išlaikymo sumą ir jos nekeisti, ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
A. D. I. atstovas advokatas Andrejus Paberalis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti 250 Lt priteistą išlaikymo sumą, kadangi atsakovas dėl savo materialinės padėties negali skirti dukrai didesnio išlaikymo.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog ieškovės reikalavimui pakeisti materialinio išlaikymo dydį neprieštarauja ir priimant sprendimą siūlo atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus bei poreikius, šalių pajamas ir turtinę padėtį (b.l. 44-45). Teismo posėdžio metu institucijos atstovė N. K. palaikė išvadoje nurodytus motyvus ir prašė atsižvelgti į tai, jog atsakovas privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-03-21 sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų šalių bendru sutikimu bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo visų rūšių gaunamų pajamų, kasmet šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l. 7). VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymoje nurodyta, jog ieškovė R. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b.l. 87). Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones matyti, jog R. J. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b.l. 88). Iš VSDFV informacijos apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad R. J. 2013-08-29 – 2014-01-31 laikotarpiu turėjo 6835,90 Lt draudžiamųjų pajamų (b.l. 93-94). Ieškovės teismo posėdžio metu pateiktais paskaičiavimais jos darbo užmokestis sudaro apie 2000 Lt, vaiko darželiui ji išleidžia apie 100 Lt per mėnesį, maistui išleidžia 600-700 Lt per mėnesį, dukros laisvalaikiui išleidžia apie 100 Lt per mėnesį, ieškovė viena sumokėjo UAB „Lindorf“ pagal įsipareigojimą bankui AB DnB NORD 1896,60 eurų skolą, kuri buvo solidariai priteista iš jos ir atsakovo. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog tarp R. J. ir R. D. sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudos sutartis, įregistruota nuo 2014-05-15 (b.l. 142-143). Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Elektrėnų seniūnijos pažymos matyti, jog atsakovo D. I. šeimoje yra žmona M. I. ir dukra M. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 58). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje apie darbo užmokestį nurodyta, jog D. I. darbo užmokestis per mėnesį svyruoja nuo 920,00 Lt iki 1066 Lt per mėnesį (b.l. 59), pažymoje apie sumokėtas išskaitas pagal vykdomuosius raštus ir sumokėtus alimentus iš darbo užmokesčio nurodyta, jog iš D. I. 2013 m. kas mėnesį pervesta suma vaiko išlaikymui yra 250 Lt ir pervesta suma antstoliams svyruoja nuo 226,70 Lt iki 346,85 Lt per mėnesį (b.l. 60). VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriaus pažymoje nurodyta, jog D. I. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b.l. 65). Iš 2013-02-01 buto (namo) nuomos sutarties matyti, jog atsakovo vardu yra sudaryta buto nuomos sutartis, kurioje nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti 150 Lt nuomos mokestį kas mėnesį už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 66-67). Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pažymų apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, jog atsakovo D. I. žmona M. I. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir jai mokama motinystės pašalpa, kurios dydis svyruoja nuo 391,84 Lt iki 516,22 Lt.
Tėvas (motina), su kuriuo vaikai negyvena, privalo teikti jiems išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Pagal minėto straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo pablogėjo, ieškovės turtinė padėtis pagerėjo. Teismo sprendimu ieškovei atiteko nekilnojamasis turtas - negyvenamoji patalpa-garažas boksas, atsakovui atiteko transporto priemonė – automobilis „A. R.“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nenustatyta, kad padidėjo atsakovo gaunamos pajamos, bet tuo pačiu po minėto teismo sprendimo priėmimo padidėjo ir atsakovo išlaidos: jis 2012 m. sukūrė naują šeimą, vedė ir jam santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas vaikas – dukra M. I., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Atsakovas laikotarpiu nuo 2011-03-21 teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui padavimo dienos neįgijo jokio nekilnojamojo turto. Konstatavus, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, be to, atsižvelgiant į tai, kad jam tenka pareiga išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, darytina išvada, kad jis dukrai ieškovės prašomo išlaikymo teikti neturi finansinių galimybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje yra pateikti įrodymai, be to, pati ieškovė tą deklaruoja, kad pasikeitė jos turtinė padėtis, ji baigė magistro studijas ir šiuo metu dirba pagal tris darbo sutartis, jos gaunamos pajamos kur kas didesnės nei atsakovo ir siekia apie 2000 Lt per mėnesį, jai nereikia nuomotis būsto, kadangi jai neatlygintinai panaudos sutartimi suteiktas gyvenamasis būstas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog iš esmės pasikeitė ieškovės ir atsakovo dukros poreikiai, t.y. jie padidėjo nuo 500 Lt per mėnesį, kuriuos jos išlaikymui skiria abu tėvai, iki 1000 Lt per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, jog, ieškovės teigimu, jos ir atsakovo dukra yra sveika, jokios priežiūros ir slaugos jai nereikia, ieškovės nurodomos išlaidos uniformos siuvimui yra vienkartinės, o ne kasmėnesinės, ieškovei nebereikės mokėti už dukros darželį, kuriam išlaidos sudaro apie 100 Lt per mėnesį. Pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, o atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo dabartinės sutuoktinės ir jų vaiko išlaikymu, yra teisiškai reikšmingos, kadangi atsakovas santuoką su dabartine sutuoktine sudarė dar 2012 m., o ne po ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Vertinant šalių turtinės padėties pasikeitimą laikotarpiu nuo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-03-21 sprendimo priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą šioje byloje dienos, minėtos ieškovės ir atsakovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, o atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, o vaiko išlaikymo išlaidos padidėjo dvigubai negu buvo iki šiol. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, konstatuotina, jog nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai E. I. priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau konstatuotina, jog šiek tiek padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, jog tai, kad ji sumokėjo įsiskolinimą pagal AB DnB banko kreditavimo sutartį patvirtina jos turtinės padėties pablogėjimą, nes tą aplinkybę, jog po teismo sprendimo priėmimo tiek ieškovė, tiek atsakovas privalės mokėti kreditorinius įsipareigojimus pagal pasirašytas sutartis, įvertino pačios šalys pasirašydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas tik patvirtino.
Esant visoms nustatytoms ir įvertintoms faktinėms byloms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters poreikius bei į šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, teismas laiko, kad atsakovas prie skyrium gyvenančios dukters E. I. būtų pajėgus prisidėti 400,00 Lt suma, mokama periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukters pilnametystės.
Ieškovei išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta ieškovei kelio, pasikeitus esamai situacijai, kreiptis į teismą dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis), tuo pačiu tokią teisę turi ir atsakovas, tuo atveju jeigu atsirastų pagrindai, numatyti CK 3.201 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, ieškinio dalis dėl nepilnametės išlaikymo tenkintina iš dalies, iš atsakovo D. I. priteisiant materialinį išlaikymą dukrai E. I., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 litų sumą, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukters pilnametystės, nustatant ieškovei R. J. uzufrukto teisę į šias lėšas.
Bylinėjimosi išlaidos išieškomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 54,00 Lt žyminis mokestis (150,00 Lt x 12 mėn. = 1800,00 Lt x 3% = 54,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 1125,00 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai (b.l. 130-131) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis) ir 11,66 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
I. R. J. ieškinį atsakovui D. I. tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) sumą periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų, kas metus šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės ir priteisti iš atsakovo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos 2014 m. sausio 6 d. iki dukters pilnametystės, kas metus šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka
Nepilnamečio vaiko E. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 11,66 Lt (vienuolika litų 66 ct) išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso 65,66 Lt (šešiasdešimt penkis litus 66 ct) valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1125,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis litus 00 ct) advokato išlaidų ieškovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.