- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- 1-248-1046/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61130-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- S. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2008 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 290 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
2) 2011 m. sausio 19 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių, šią bausmę subendrinus su 2008 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių;
3) 2012 m. spalio 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių; šią bausmę subendrinus su 2011 m. sausio 19 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. V. 2018 m. gruodžio 27 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – brolio V. B. atžvilgiu, tai yra ranka sudavė nemažiau kaip penkis smūgius V. B. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. V., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. nuo 16 val. vienas gėrė alų savo namuose, (duomenys neskelbtini) Apie 17.30 val. nuėjo pas pažįstamą, kurio namuose buvo jo (kaltinamojo) brolis V. B., šio žmona K. B. ir minėtas pažįstamas. Visi buvo girti. Apie 18 val. tarp jo ir brolio V. B. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu V. B. jį pastūmė dėl ko jis (kaltinamasis) kokius penkis smūgius sudavė broliui į veidą. Mano, kad toks elgesys broliui sukėlė fizinį skausmą. Taip elgėsi dėl savo girtumo, blaivus taip niekada nesielgia. Nori brolio atsiprašyti, su juo susitaikyti (b. l. 39-42).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo V. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 27 d. nuo kokios 10 val. kartu su savo sutuoktine K. B. gėrė pas A. M., adresu (duomenys neskelbtini). Jautėsi girtas. Apie 18 val. į A. M. namus atėjo brolis S. V.. S. V., tik įėjęs į namus, virtuvėje, ėmė jį (nukentėjusįjį) kaltinti, kad neva jis, girdo jo darbuotojus. Su broliu susistumdė. Konfliktas jau vyko kambaryje. Konflikto metu S. V. kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius jam į galvos kairę pusę. Po suduotų smūgių po kaire akimi atsirado mėlynė, buvo praskelta apatinė lūpa, skaudėjo galvą kairėje pusėje. Dėl suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl savo sužalojimų pas šeimos gydytoją nėjo, pas teismo med. ekspertus taip pat nesikreips, nes skausmas atlėgo ir sužalojimų nebesimato. Civilinio ieškinio nereiškia. S. V. pykčio nejaučia, bet su juo taikytis nenori (b. l. 14-17).
Iš 2018 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 18.33 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pašaliniai asmenys atėję į pranešėjo namus, sukėlė konfliktą, pripurškė ašarinių dujų, yra nukentėjusių asmenų. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. B., kuriam nustatytas 1.46 promilių girtumas, kuris paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 18 val., būnant kaimyno namuose (duomenys neskelbtini), sėdint namo virtuvėje, atėjęs jo brolis S. V. ėmė konfliktuoti su juo. Dėl ko kilo konfliktas V. B. neaiškino. Smurtą patyręs V. B., paaiškino, kad smurtas pasireiškė kai brolis S. V. abejomis rankomis sudavė 4-5 smūgius jam į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai: mėlynė po kaire akimi, kraujuojanti apatinė lūpa. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai, nenustatyti. S. V. paaiškino, kad brolis neprižiūri savo vaikų, dėl to jis atėjo išsiaiškinti ir kilo muštynės. S. V. sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas (b. l. 9-10).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad S. V. 2018 m. gruodžio 27 d., 19.57 val., buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas (b. l. 11).
Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis, būdamas (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – brolio V. B. atžvilgiu ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis S. V. teistas (b. l. 53-121), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 122-136), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 139), dirba (b. l. 52). S. V. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 142-144), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. V. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 27 d., 19.30 val., iki 2018 m. gruodžio 28 d., 14.00 val. (1 diena).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, S. V. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 27 d., 19.30 val., iki 2018 m. gruodžio 28 d., 14.00 val. (1 dieną), ir laikyti, kad S. V. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti S. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.