Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-135/2009

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. D., jo advokatui Vaclovui Vaitkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenis neskelbtini)“ atstovo advokato Aisčio Damulevičiaus apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-09-26 nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 5 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos A. D. laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytas 2 (dvejiems) metams ir baudžiamoji byla nutraukta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 4 d. apie 16 val. 30 min. eismo įvykio metu Radviliškio mieste, kelio Panevėžyje – Šiauliai 59 km 200 m, vairuodamas kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį ,,MAZDA 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, staiga, neleistinoje vietoje kirto ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu ,,MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenis neskelbtini)“, vairuojamo L. N., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo patirtų sužalojimų žuvo automobilio ,,MAZDA 626“ keleivė K. D., kitiems šio automobilio keleiviams – A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. UAB „(duomenis neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį eismo įvykio metu patirtai 18 729,90 Lt turtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Eismo įvykiu L. D. įvykdė sunkų neatsargų nusikaltimą. Didesnio pavojaus šaltinio – automobilio - valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Įstatymai nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 263 str. 1, 2 d.).

Avarijos kaltininko L. D. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“ (b.l 116). Šis faktas reiškia, kad L. D. prievolė atlyginti žalą turėjo draudiminę apsaugą, t.y. žalą (turtinę ir neturtinę) privalo atlyginti draudimo kompanija.

UAB „(duomenis neskelbtini)“ eismo įvykio metu patyrė 66 318 Lt dydžio nuostolius. AB ,,Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajai įmonei dalį patirtos eismo įvykiu 47 588,10 Lt turtinės žalos (b.l.52). Neatlygintų nuostolių dydį UAB „(duomenis neskelbtini)“ nurodė 18 729 Lt (b.l. 179).

Kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija sąlygoja vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principą (Civilinio kodekso 6.251 straipsnis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Kaip jau minėta, tam įstatymu numatyta atlyginti tiesioginę tikrąją žalą, nukentėjusiojo ryšium su pažeidimu turėtas išlaidas. Įstatymas nuosekliai sukuria sistemą, pagal kurią nukentėjusiojo pažeisti interesai turtine prasme turi būti atkuriami kiek įmanoma geriau, siekiant visiškai atstatyti padėtį, kuri buvo iki pažeidimo, bet tuo pačiu nuostoliai turi būti atlyginami ir adekvačiai, kad būtų išlaikyta skirtingų interesų pusiausvyra.

2004 m. birželio 23 d. LR Vyriausybė patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 100-3718) reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio pasekmė, nustatymą ir išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė. Šių taisyklių 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė, papildomos išlaidos. AB ,,Lietuvos draudimas“, neatlygindamas 30 proc. automobilio remontui panaudotų naujų detalių vertės, vadovavosi aukščiau minėtų taisyklių 15 punktu ir AB ,,Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021 Draudimo sąlygų 1 priedu, kuriame nustatytas keičiamų naujų dalių vertės atlyginimo, atsižvelgiant į transporto priemonės amžių, nusidėvėjimo apskaičiavimo būdas (b.l. 184). Nusidėvėjimas išmatuoja, kiek dėl laiko, rinkos ar technologijų pokyčių sumažėjo naudingas turto naudojimas. Nusidėvėjimas – tai ilgalaikio turto vertės mažėjimas, naudojant jį veikloje. Apgadintas automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini) buvo pagamintas 1999 metais (b.l. 43), dėl nusidėvėjimo jo rinkos vertė buvo mažesnė, nei naujo automobilio. Automobilį atremontavus naujomis detalėmis, jo vertė tapo didesnė už tą, kuri buvo iki eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, AB ,,Lietuvos draudimas“, sumažindama nuo 46 133 Lt vertės 30 procentų ( t.y. 13 839,90 Lt) atlyginamų sudėtų į suremontuotą automobilį naujų detalių vertę, visiškai atlygino detalių rinkos vertę, buvusią iki eismo įvykio (b.l.182).

Patirti UAB „(duomenis neskelbtini)“ nuostoliai buvo sumažinti ir automobilio dešinės pusės kabinos ir dešinės pusės jos detalių dažymo išlaidomis (b.l.182). Įstatymas nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu ( LR CK 6.247 str.). Per šį autoįvykį buvo apgadinta tik kairioji krovininio automobilio kabinos pusė, o atremontuota ir perdažyta buvo visa automobilio kabina, todėl dešinės pusės dažymo išlaidos teisingai buvo išskaičiuotos iš atlygintinų nuostolių, kaip nesusijusios su įvykiu (b.l. 18, 182).

UAB „(duomenis neskelbtini)“ UAB „(duomenis neskelbtini)“ už per autoįvykį nukentėjusiojo automobilio remontą pateikė remonto darbų kalkuliaciją Nr.(duomenis neskelbtini), kurioje nurodyta, kad remontas kainavo viso 78 255,24 Lt, tame tarpe 11 937,24 PVM, į kurio atlyginimą UAB „(duomenis neskelbtini)“ nepretenduoja (b.l. 282). Šia suma taip pat buvo sumažinti AB ,,Lietuvos draudimas“ atlygintini nuostoliai UAB „(duomenis neskelbtini)“.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą bylos medžiagą, nustatė, kad UAB „(duomenis neskelbtini)“ patirtus nuostolius auto įvykio metu pilnai atlygino AB ,,Lietuvos draudimas“ įstatymų nustatyta tvarka, todėl L. D. pateiktas civilinis ieškinys pirmos instancijos teismo atmestas teisėtai. LR Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad žalą turtui iki 100 000 eurų privalo atlyginti draudikas ir tik tada, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (LT CK 6.254 str. 2 d.). Šiuo atveju žala neviršijo įstatyme nurodytos sumos, buvo įvertinta įstatymų nustatyta tvarka ir pilnai atlyginta draudimo bendrovės.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad žalą padaręs asmuo privalo nukentėjusiajam ją atlyginti (CK 6.245 str., 6.263 str.). Pagrindinė žalos atlyginimo funkcija - kompensuoti nukentėjusiojo turtinio ar kito intereso pažeidimą, tačiau taikant šį specifinį civilinės atsakomybės būdą (kompensaciją), neturi būti pažeisti bendrieji teisės principai, tokie kaip proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo ir protingumo principai (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi LR BPK 326 str.1 d.1 p.,

nutaria:

Civilinio ieškovo UAB „(duomenis neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.