- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- 2-24288-986/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01945-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- G. Ū.
- Trečiasis asmuo
- T. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
institucijos duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui G. Ū., trečiajam asmeniui T. M., dėl tėvystės nuginčijimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. B. ieškiniu prašo pripažinti, kad duomenys Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame G. Ū. įrašytas jos dukros G. Ū., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, yra neteisingi. Nurodė, kad santuoka tarp jos ir G. Ū. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santykiams su atsakovu pradėjus blogėti, jie pradėjo gyventi atskirai. Netrukus ji susipažino su T. M., nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. su juo pradėjo gyventi kartu. (duomenys neskelbtini) nuo T. M. pagimdė dukrą, ją kartu pavadino G. Kadangi sprendimas dėl jos ir atsakovo santuokos nutraukimo įsiteisėjo tik po dukros gimimo, T. M. tėvystės fakto įforminti negali.
Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, ji su G. Ū. kartu negyvena nuo 2018 m. pabaigos, nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. gyvena su T. M., kuris yra G. tėvas. Trečiasis asmuo T. M. pripažįsta tėvystę, jai dėl jo tėvystės abejonių taip pat nekyla, ateityje planuoja įteisinti dukters tėvystę.
Atsiliepimas
A. G. Ū. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad jis su M. B. iki santuokos nutraukimo ilgą laiką kartu negyveno, jo žiniomis mergaitės biologinis tėvas yra T. M. (b. l. 22).
Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis su atsakove kartu negyvena nuo 2018 m. pabaigos. Jo ištuokai su atsakove užtrukus, jis buvo įrašytas G. tėvu pagal įstatymą. Jam abejonių dėl vaiko kilmės nekyla, žino, kad vaiko tėvas yra T. M.
Trečiasis asmuo T. M. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad jis su M. B. gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. 2019 m. pabaigoje M. pastojo, apie tai pranešė jam, jis iš karto pripažino, kad būsimas kūdikis yra jo biologinis vaikas (b. l. 20-21). Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė atsiliepime nurodytais motyvais.
Institucijos, duodančios išvadą atstovas A. Z. neprieštaravo ieškinio patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai. Be to tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 15) matyti, kad G. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina įrašyta ieškovė M. B., tėvu – atsakovas G. Ū. Nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17). Kadangi vaikas gimė šalims esant santuokoje, vaiko tėvu buvo įrašytas vaiko motinos sutuoktinis G. Ū. (CK 3.140 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nebuvo paskirta ir atlikta DNR ekspertizė, nes atsakovas ieškinio neginčijo, todėl vertinami kiti byloje surinkti įrodymai.
Ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2018 m. pabaigos. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu T. M. kartu gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai dėl G. B. biologinės tėvystės neprieštarauja vieni kitiems. Atsakovas neneigia faktų, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo patvirtino, kad jis yra G. Ū. biologinis tėvas. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog atsakovas G. Ū. nėra biologinis vaiko G. Ū. tėvas. Be to tarp atsakovo ir G. Ū. nėra užsimezgę nei šeiminiai, nei socialiniai ryšiai, todėl atsakovas nelaikytinas ir socialiniu mergaitės tėvu. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ieškinys tenkintinas visiškai, nustatytina, kad G. Ū. nėra G. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, bei panaikintina tai patvirtintina gimimo įrašo dalis (CK 3.150, 3.152 straipsniai).
Teismas pažymi, kad nuginčijus tėvystę nagrinėjamu atveju atsiranda galimybė užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Todėl nuginčijus tėvystę, ieškovei ir trečiajam asmeniui T. M. išaiškintina, kad vaikas turi teisę žinoti apie savo kilmę ir tėvus, todėl jie turi priešpriešinę pareigą įgyvendinti šią vaiko teisę bendru sutarimu kreipiantis į notarą.
Ieškovė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neprašo. Šioje byloje susidarė 8,95 Eur pašto išlaidos. Pagal bendrą taisyklę, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apmoka pralaimėjusi šalis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį, jog teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Pirma, jokio ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo. Antra atsakovas niekaip vienasmeniškai negalėjo įtakoti duomenų apie tėvą įrašymą vaiko gimimo liudijime, nes šie duomenys buvo įrašyti įstatymo pagrindu. Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybes taip pat laikytina, ieškinys buvo pareikštas dėl nesavalaikio kreipimosi dėl šalių santuokos nutraukimo (šalys kartu negyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėn.), kas sąlygojo, kad vaiko G. Ū. tėvu buvo įrašytas atsakovas, su kuriuo ieškovė nepalaikė santykių nuo 2018 m. Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad bylinėjimosi (pašto) išlaidos susidarė tiek dėl ieškovės, tiek ir dėl atsakovo elgesio ir turėtų būti paskirstytos tarp šalių lygiomis dalimis. Atsižvelgus į tai, kad kiekvienai iš šalių tenkanti pašto išlaidų dalis yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą (5,00 Eur), pastarosios iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad G. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko G. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje G. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas G. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.