Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant E. K., dalyvaujant ieškovei A. V. ir jos atstovei advokato padėjėjai A. Z., išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. V., dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo bei turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai (LR CPK 130 str.). Neatvykimo priežastys nežinomos.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. V. ir jos atstovė prašo bylą nagrinėti, kadangi atsakovas apie posėdį buvo informuotas tinkamai. Ieškovė prašo tenkinti ieškinį ir atsakovui neatvykus į posėdį prašė priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl atsakovo skolos ieškovei

Atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė pagal 2004-03-01 pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui K. V. pardavė ½ žemės sklypo bei 42/100 nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas tapo minėto žemės sklypo bei nebaigto statyti gyvenamojo namo bendrasavininkai. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (LR CK 4.86 str. 1 d.). Įstatymas taip pat numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (LR CK 6.6 str. 3 d.). Jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (LR CK 6.5 str.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jei ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (LR CK 6.9 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovė ir atsakovas yra nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, tad yra solidariai atsakingi prieš trečiuosius asmenis už sunaudotą elektros energiją. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovė AB „Lesto“ už elektros energiją, sunaudotą per laikotarpį nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. yra sumokėjusi 4373,37 Lt., taigi iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko, ieškovės naudai priteistina 2186,69 Lt. Iš bendrasavininkų solidariosios atsakomybės kildinama ir atsakovo pareiga grąžinti ieškovei 550,00 Lt už ieškovės lėšomis atliktą viso žemės sklypo bei nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų tikslinimą. Atsižvelgiant į tai, kad už kadastrinių duomenų tikslinimą VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui ieškovė sumokėjo 1100,00 Lt, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 550,00 Lt. Kadangi atsakovas vengia gera valia sumokėti skolą ieškovei, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2736,69 Lt skola, t.y. 2186,69 Lt ieškovės sumokėtų už atsakovo sunaudotą elektros energiją bei 550,00 Lt už kadastrinių duomenų tikslinimą.

Dėl 13215,13 Lt žalos, padarytos ieškovės turto daliai

Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nes civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą: asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (LR CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Ieškovė tvirtina, kad atsakovas žymiai pablogino ieškovės turtą – ir padarė jai 13215,13 Lt turtinę žalą. Keldama tokį savo reikalavimą atsakovui, ieškovė turi įrodyti susidariusios žalos faktą bei žalos dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį, tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Taigi, žalos dydį ieškovė įrodinėja rašytiniais įrodymais - antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. (b.l. 20-22).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.). Darytina išvada, kad šioje byloje įrodyta, jog atsakovas yra buto, esančio 48/100 nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas bei šio gyvenamojo namo antrojo aukšto valdytojas ir dėl jo veiksmų, šiuo atveju atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes ieškovės turtas sugadintas užliejant ieškovės patalpas iš atsakovo valdomos namo dalies, tai patvirtina, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovei žala padaryta dėl jos patalpų užliejimo, kurį padarė atsakovas, todėl atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos.

Lietuvos A. T. 2008-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei įrodomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovė tik privalo nurodyti, kad nukentėjęs butas užpiltas iš atsakovo patalpų, o atsakovas privalo paneigti šią aplinkybę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę, priešingai, pats pateiktame atsiliepime patvirtino, kad dėl kiauro stogo jo patalpose visą laiką pratekėdavo lietaus vanduo. Pateiktas antstolio 2012-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia ieškovės nurodytos apliejimo priežasties. Ieškovė pateikė UAB „W. E.“ lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta (remiantis tam tikra metodika apskaičiuota) buto atstatomojo remonto kaina, siekiant turto būklės grąžinimo į pradinę, iki sugadinimo buvusią padėtį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovas privalo atlyginti 13215,13 Lt t.y. 12715,13 Lt už patalpų remontą bei 500,00 Lt už konsultacijas ir lokalinės sąmatos sudarymą, ieškovei padarytą žalą.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2013-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus pilnai ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 2163,00 Lt, kurias sudaro 150,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 363,00 Lt už vietos apžiūrą ir faktinių aplinkybių konstatavimą ir 1650,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei A. V. iš atsakovo K. V., 2736,69 Lt (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus ir 69 ct) skolos, 13215,13 Lt (trylika tūkstančių du šimtus penkiolika litų 13 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-02-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2163,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.