- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- e2YT-1785-470/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-00409-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- S. L., A. Š.
- Advokatai
- Monika Šereikienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis S. L., A. Š., institucija, teikiančia išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. L. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio mėn. 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1040-652/2018 ir panaikinti jos laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečių dukterų B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; panaikinti nuolatinę globą (rūpybą) nepilnametėms B. Š. ir A. Š. atleidžiant nuolatinę globėją S. L. nuo globėjos (rūpintojos) pareigų; nustatyti nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su ja (pareiškėja) pagal jos gyvenamąją vietą; panaikinti iš jos priteistą išlaikymą nepilnametėms dukterims B. Š. ir A. Š.; priteistomis iš A. Š. vaikų išlaikymo lėšomis po 150 EUR per mėnesį pavesti disponuoti jai (parreiškėjai). Pareiškėja paaiškino, kad 2018-04-13 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: laikinai apriboti tėvų – jos ir A. Š. valdžią nepilnamečių vaikų B. Š. ir A. Š. atžvilgiu, iš jos priteisė B. Š. ir A. Š. išlaikymui po 57,00 Eur kas mėnesį, pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-91-835/2012 priteistą išlaikymą nepilnametėms B. Š. ir A. Š. ir priteisė iš A. Š. išlaikymų nepilnametėms dukroms po 150 Eur kiekvienai iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšas tvarkyti pavedė vaikų globėjai, jos motinai S. L., nustatė nepilnamečių B. Š. ir A. Š. gyvenamąsias vietas iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo pas globėją (rūpintoją) S. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Vėliau teismui priėmus baigiamąjį procesinį sprendimą dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, nepilnametės dukros B. Š. ir A. Š. liko gyventi pas globėją (rūpintoją) S. L.. Paaiškino, kad tuo metu ji (pareiškėja) augino kitus savo du vaikus U. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dėjo visas pastangas jais rūpintis tinkamai ir atsakingai, kad vaikai augtų šeimoje. Tuo metu neturėjo galimybių ir sąlygų tinkamai rūpintis keturių savo vaikų priežiūra, auklėjimu, ugdymu ir kitais jų poreikiais. Teismas atsižvelgė į jos tuo metu buvusią sunkią materialinę padėtį, į tai, kad neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, reikalingų keturiems vaikams, bei į tai, kad jai galimai neigiamą įtaką daro sugyventinis G. J., kuris yra jos vaikų U. J. ir N. J. tėvas, ir priėmė teisingą sprendimą. Sprendimo skųsti nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, nes tuomet nesijautė pakankamai tvirtai, kad galėtų auginti ir pati savarankiškai tinkamai rūpintis keturiais nepilnamečiais vaikais. Nurodo, kad nuo to laiko, kai jai buvo laikinai apribota motinos valdžia B. Š. ir A. Š. atžvilgiu, jos gyvenimas iš esmės pasikeitė. Ji nutraukė ryšius su sugyventiniu G. J., atsiribojo nuo jo netinkamo elgesio ir daromos neigiamos įtakos, tapo savarankiškesnė ir labiau atsakinga. Pakeitė gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kurį jai su vaikais gyventi nupirko motina S. L.. Tuo metu netinkamą įtaką jai darė sugyventinis G. J., kuris prieš ją smurtavo, vėliau ilgą laiką sugyventinis buvo išėjęs iš namų ir gyveno atskirai, tačiau dabar jis grįžo į jos namus ir toliau kartu gyvena su ja ir savo dviem mažamečiais vaikais. Jo požiūrio į galimybę bute gyventi kartu su dar dviem vyresnėmis jos dukterimis ji nesiaiškino. Nurodė, kad jos šeimą lanko ir socialines paslaugas teikia socialinės darbuotojos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, kurios mato, kad ji tinkamai rūpinasi savo vaikais U. ir N., kad jos namai ir buitis tvarkingi, kad geba tvarkytis su gaunamomis pajamomis, kad gerai sekasi gyventi savarankiškai. Jai niekas neišsako jokių pastabų, nusiskundimų ar įspėjimų dėl netinkamų motinystės, kitų socialinių įgūdžių stokos, ar esamo netinkamo gyvenimo būdo. Pareiškėja sprendžia, kad sugebės prižiūrėti, tinkamai auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Paaiškino, kad šiuo metu nors nedirba, tačiau darbo paieškoms yra užsiregistravusi gyventojų užimtumo tarnyboje. Jai skiriama nedarbo išmoka 279 Eur, už vaikus N. ir U. iš socialinės paramos skyriaus gaunu po 50 Eur, G. J. kas mėnesį vaikams U. ir N. moka po 70 Eur kiekvienam. Iš viso jos pajamas sudaro 519 Eur sumą. Jai taip pat yra skiriama kompensacija buto komunaliniams mokesčiams ir kitoms jame teikiamoms paslaugoms apmokėti, skiriami maisto produktų daviniai. Tokių gaunamų pajamų ir prisidedant minėtai socialinei paramai, pakanka visiems jos ir jos dviejų vaikų poreikiams patenkinti bei dar pavyksta pasidėti šiek tiek santaupų nenumatytoms išlaidoms. Ar užteks pajamų B. ir S. išlaikymui, ji nežino.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. L., nepilnamečių B. ir A. Š. rūpintoja, su pareiškėjos S. L. pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Ji paaiškino, kad dėl dukters S. L. jauno amžiaus ir netinkamo gyvenimo būdo po to, kai apsigyveno su sugyventiniu G. J., ji priėmė pas save gyventi anūkes B. ir A., tuo metu mergaitės buvo dar ikimokyklinio amžiaus. Ji mergaites išleido į parengiamuosius mokslus, vėliau į mokyklą. Abi mergaitės nuolatos ir nepertraukiamai gyvena pas ją vienkiemyje (duomenys neskelbtini), kur mergaitėms augti ir vystytis yra sudariusi visas tinkamas sąlygas. Jos auga sodyboje, kiekviena turi po savo kambarį, turi erdvią aplinką, bendrai gyvena dar dvi jos dukterys su savo šeimomis, mergaitės yra viskuo aprūpintos, abi mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, į mokyklą (apie 7 km.) yra nuvežamos ir parvežamos mokykliniu autobusiuku. Maždaug prieš 10 metų mirė jos sutuoktinis, tačiau tai, kad ji yra našlė, jai netrukdo rūpintis anūkėmis. Be mergaičių jos šeimoje yra globojami ir auga dar trys vaikai, kurių amžius 16, 14 ir 10 metų. Sodybą sudaro du gyvenamieji namai, kartu gyvena dar dvi jos dukterys su savo šeimomis, kuriose yra vaikų. Visa aplinka yra draugiška, tarp suaugusių ir vaikų vyrauja sutarimas ir darna. Ji su globojamais vaikais laisvalaikiu stengiasi išvažiuoti į pajūrį, lankyti rajono šventes, kitais būdais ugdo vaikus ir rūpinasi jų laisvalaikiu. S. L. sprendžia, kad jos aplinkoje nepilnametėms B. ir A. Š. augti yra kur kas geriau ir saugiau nei su motina S. L., ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad pastaruoju metu pas ją grįžo gyventi sugyventinis G. J.. Su šiuo asmeniu dėl jo asmeninių savybių ji nebendraujanti, bendravimo taip pat vengia ir B. su A. Abi mergaitės, nežiūrint jų gerų santykių su motina, jų nuolatinį bendravimą tiek telefonu, tiek gyvai, ypač savaitgaliais, abi mergaitės reiškia aiškų savo norą gyventi ne su motina, bet pas ją ir būti jos globojamos.
Liudytojomis apklaustos B. Š. ir A. Š. iš esmės davė viena kitai analogiškus parodymus. Jos parodė, kad nuo mažens abi gyvena pas močiutę S. L., abi yra jos globojamos. Su močiute jas riša ypač glaudus ryšys, abi močiutę myli, kaip ir močiutė myli jas. Kartu gyvena močiutės dvi dukterys su savo šeimomis ir močiutės iš globos namų paimti vaikai, su visais jos sutaria gerai, tarpusavio santykiai puikūs ir nutraukti ar keisti tų santykių jos nenorėtų. Močiutės namuose joms sudarytos puikios buities sąlygos, abi turi po atskirą kambarį su visais reikalingais baldais, yra aprūpintos kompiuteriais, kitomis mokymosi priemonėmis. Močiutė jas užima skirdama buities darbų, kuriuos jos su noru atlieka, močiutė taip pat rūpinasi jų laisvalaikiu, ugdymu, dažnai visa šeima išvažiuoja į viešus renginius, šventes, močiutė taip pat domisi jų mokymusi. Su motina S. L. santykiai taip pat geri, jos beveik kasdien skambinasi telefonu arba rašo vienos kitoms SMS žinutes, mama domisi jų mokymusi, yra rūpestinga, tačiau gyventi su mama jos nenori, nes mamos sugyventinis G. J. yra joms nedraugiškas, jų nemyli, yra joms priešiškas, jos vengia G. J., mamos namuose yra tik du kambariai, bute gyvena iš viso keturi asmenys, todėl visiems pas mamą gyventi būtų per ankšta, ir nors su jaunesniais seserimi U. ir broliu N. sutaria labai gerai ir siekia su jais bendrauti, tačiau šioje šeimoje gyventi kategoriškai nenori, nes ten jaučiasi blogai, priešingai nei močiutės namuose.
Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau VTAS) atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareiškimu nesutinka. Globėja vaikais tinkamai rūpinasi, jiems sudarytos geros sąlygos ugdymui ir poilsiui, sutvarkyta buitis. Panaikinus pareiškėjos motinos valdžios apribojimą, išlieka aplinkybė, dėl kurios vaikai negali gyventi kartu su mama, nes kartu su ja gyvena sugyventinis G. J., kuriuo santykis su mergaitėmis neigiamas, mergaitės nenori gyventi motinos šeimoje. VTAS, atsižvelgdamas į vaikų interesus, mano, kad tikslinga būtų spręsti dėl motinos valdžios apribojimo atskyrimu nuo vaikų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra pareiškėja S. L., tėvas A. Š.. Abi mergaitės nuo ikimokyklinio amžiaus faktiškai auga senelės S. L. šeimoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja S. L. turi dar du mažamečius vaikus: U. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėja su abiem vaikais ir sugyventiniu G. J. gyvena motinai S. L. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). B. ir A. Š. tėvas A. Š. yra sukūręs kitą šeimą ir gyvena ne Lietuvoje. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-04 įsakymais Nr. D1-786 ir D1-787 B. ir A. Š. nustatyta laikinoji globa pas senelę S. L.. Alytaus apylinkės teismo 2018-04-13 sprendimu S. L. laikinai apribota motinos valdžia B. Š. ir A. Š. atžvilgiu, jų gyvenamoji vieta nustatyta pas senelę - globėją (rūpintoją) S. L., taip pat mergaitėms priteistas išlaikymas iš motinos po 57,00 Eur, iš tėvo po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienai periodinėmis išmokomis (b. l. 8–16), šį išlaikymą mergaitės gauna. Pareiškėja S. L. siekia panaikinti jai skirtą laikiną motinos valdžios apribojimą dukterų atžvilgiu ir susigrąžinti B. Š. ir A. Š. į savo šeimą, nes sprendžia, kad tam turi visas sąlygas, o priežastys, dėl kurių jai buvo apribota motinos valdžia, išnyko.
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Apribojus tėvų valdžią išlieka nuostata, kad jei yra galimybė, vaikus turi auginti ir auklėti tėvai. Toks požiūris atitinka Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas. Tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tam būtina išsiaiškinti du aspektus: 1) ar išnyko aplinkybės, nustatytos teismo sprendimu apribojant tėvų valdžią ir 2) ar nėra susidarę kitų, naujų aplinkybių, dėl kurių vaikas negali gyventi su tėvais. Taip pat būtina laikytis nuostatos, kad sprendimą galima priimti išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesus.
Kaip matyti iš Alytaus apylinkės teismo 2018-04-13 sprendimo, S. L. motinos valdžia laikinai iš esmės buvo apribota dėl to, kad ji neturėjo pakankamai lėšų dukterims B. ir A. išlaikyti ir dėl to, kad jos sugyventinio, bendrai gyvenančio kartu su S. L., santykiai su nepilnametėmis B. ir A. psichologiškai blogi, akivaizdžiai priešiški. Šios aplinkybės nuo teismo sprendimo laikinai riboti motinai valdžią nagrinėjant bylą teisme neišnyko, jos patvirtinamos pačios pareiškėjos S. L. ir suinteresuoto asmens S. L. paaiškinimais, iš kurių seka, kad mergaitės negalėjo gyventi su motina, nes motinos šeimoje nebuvo sudarytos normalios sąlygos vaikams augti, motinos sugyventinis G. J. nemėgo mergaičių, motina negalėjo joms užtikrinti elementariai būtinų vystymuisi ir augimui buitinių ir psichologinių sąlygų, negalėjo įtakoti sugyventinio elgesio.
Iš bylos duomenų matyti, kad S. L. su sugyventiniu G. J. augina du mažamečius vaikus U. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini), šeima gyvena suinteresuotam asmeniui S. L. priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos S. L. šeima, auginanti du mažamečius vaikus, iki 2018-06-30 buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai 2018-08-20 buvo inicijuojamas šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kur buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Kaip nurodo VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centras, S. L. vykdo pagalbos plane numatytus įpareigojimus, dalyvavo mediacijos procese, jo metu su sugyventiniu G. J. sutarė dėl mažamečių vaikų išlaikymo. 2019 m pradžioje šeimai buvo inicijuojamas antras šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu nuspręsta šeimai tęsti socialines paslaugas. Šios priemonės skirtos dėl smurto šeimoje. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras 2019 m. sausio mėnesį konstatavo, kad S. L. vaikais U. ir N. J. rūpinasi tinkamai, dėl jų ugdymo ir sveikatos priežiūros darbuotojai neturi nusiskundimų. Tačiau teismas pastebi, kad tuo metu, t. y. 2019 m. pradžioje, S. L. buvo nutraukusi santykius su G. J., jie kurį laiką gyveno skyrium, bet 2019 m. vasaros pradžioje G. J. grįžo į šeimą ir šiuo metu gyvena kartu su S. L. ir dviem savo mažamečiais vaikais U. ir N.
Nepilnametės B. ir A. Š. kategoriškai nenori grįžti gyventi pas motiną būtent dėl tos priežasties, kad šeimoje gyvena mamos sugyventinis, su kuriuo jų santykiai nedraugiški, nors savo mamą abi mergaitės apibūdino kaip gerą, besidominčią jomis, rūpestingą. Pati pareiškėja savo pareiškime teismui patvirtino, kad G. J. draudžia jai rūpintis dukterimis B. ir A. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad vykstant šiam teisminiam procesui ji nesikalbėjo su sugyventiniu dėl savo ketinimo paimti iš S. L. vyresniąsias savo dukteris ir jas apgyvendinti savo šeimoje, todėl jo nuomonės dėl savo sprendimo ji nežinanti. Pareiškėja šiuo metu registruota darbo paieškai, darbinių pajamų neturi, jos teigimu pragyvena iš sugyventinio uždirbamų lėšų (legalaus darbo jis neturi) ir socialinių pašalpų.
Nors paprastai laikinas motinos valdžios apribojimas turi didelės įtakos vaikų psichologinei būsenai ir jų tolimesnei raidai, tačiau šios bylos aplinkybės rodo, kad B. Š. ir A. Š., susiklosčius nepalankioms aplinkybėms šeimoje, dar ankstyvoje vaikystėje faktiškai apsigyveno pas savo senelę, pareiškėjos motiną S. L. (duomenys neskelbtini), kur jos nepertraukiamai gyvena iki šiol, todėl sprendžiant dėl jų psichologinio ryšio su motina ir senele, ši aplinkybė yra itin svarbi. Iš liudytojų B. Š., A. Š. ir suinteresuoto asmens S. L. paaiškinimų matyti, kad per visą mergaičių gyvenimo pas senelę laikotarpį tarp jų susiformavo itin artimas dvasinis ryšys, mergaitės nurodo, kad joms ypač brangi jų močiutė, jos abi tvirtina norinčios toliau gyventi tik močiutės šeimoje, kur joms sudarytos itin geros sąlygos: mergaitės viskuo aprūpintos, kiekviena turi savo kambarį, visus reikalingus baldus, mokymosi priemones, abi lanko tą pačią ugdymo įstaigą ir tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. B. dėl savo amžiaus pereis į kitą ugdymo įstaigą, be to, toje pačioje aplinkoje kartu gyvena dar dvi S. L. dukterys su savo šeimomis, o taip pat trys globojami vaikai, kurių amžius 16, 14 ir 10 metų, ir su visais šiais asmenimis mergaitės nurodo puikiai sutariančios, jų santykiai betarpiški, be to joms sudarytos visos sąlygos bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu, su šiais asmenimis mergaičių santykiai nėra nutrūkę, tėvai mergaites remia materialiai, bendrauja. B. ir A. nurodo keisti aplinkos kategoriškai nenorinčios. Tai leidžia spręsti teismui, kad šiuo metu mergaitėms geriau yra augti ne savo motinos šeimoje, bet globėjos S. L. šeimoje.
Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.), todėl apriboti tėvų valdžią galima tik išimtiniais atvejais ir tik atsižvelgus ir įvertinus vaiko interesus. Šioje byloje nustatyta, kad pagrindo, sudarančio būtinybę apriboti motinos valdžią, nėra, kadangi nėra motinos kaltės dėl jos veiksmų, dėl kurių mergaitės negalėtų gyventi su ja. Kaip nustatyta byloje, motina niekada prieš savo vaikus nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto, šiuo metu išnaudoja visas galimybes siekdama, kad nenutrūktų ryšys su vaikais, pagal galimybes vaikus remia ir siekia, kad vėl galėtų vaikus auginti pati, todėl laikoma, kad pareiškėjos atliekami veiksmai, atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Todėl atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais bei į tai, kad šiai dienai pareiškėja vaikais rūpintis ir gyventi kartu su jais neturi galimybių dėl aukščiau aptartų priežasčių, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies, laikinas motinos valdžios apribojimas keistinas į vaikų atskyrimą nuo motinos.
CPK 443 str. 6 d. numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Akivaizdu, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra skirtingas ir jų interesai nėra priešingi. Kadangi pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-12-20 sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5646-21992 yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 24), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei antrinės teisinės pagalbos teikimo iš pareiškėjos valstybei nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2018-04-13 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1040-652/2018 taikytą S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną motinos valdžios apribojimą B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Atskirti nepilnametes B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos S. L., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.