Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J., kuriai atstovauja atstovas pagal įstatymą B. B. (B. B.), ieškinį atsakovams K. D. ir G. I. dėl teritorijos sutvarkymo ir statinių teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys A. D., L. I., biudžetinės įstaigos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, taip pat pagal G. I. ir L. I. reikalavimus atsakovui B. B. ir K. D. dėl žalos atlyginimo.

Ieškovė prašė: 1) įpareigoti atsakovus per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), išregistruoti ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atsakovų teises į nurodytus statinius; 2) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei savo lėšomis sutvarkyti teritoriją ir išregistruoti nurodytus atsakovų statinius bei atitinkamas atsakovų nuosavybės teises. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre yra išlikusių įrašų apie nurodytus atsakovų statinius šiame žemės sklype, tačiau nurodyti daiktai yra išnykę, todėl turi būti išregistruoti. Be to, sklype yra likusių nurodytų statinių statybinių medžiagų likučių, duobių prie pamatų, todėl atsakovai privalo sutvarkyti teritoriją. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas K. D. jam priklausančios 60/100 dalių kitų statinių negali išregistruoti dėl atsakovo G. I. neveikimo, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo G. I.

Atsakovas G. I. ir trečiasis asmuo L. I. 2023 m. sausio 14 d. pareiškimu prašė: 1) priteisti G. I. iš B. B. ir K. D. lygiomis dalimis po 730 Eur žalos atlyginimo; 2) priteisti L. I. iš B. B. ir K. D. lygiomis dalimis po 1080,50 Eur žalos atlyginimo. G. I. ir L. I. nurodė, kad B. B. ir K. D. nugriovė-sunaikino G. I. priklausančius ginčo pastatus (du ūkio pastatus, šiltnamį, kitus kiemo statinius) taip pat juose buvusius L. I. kilnojamuosius daiktus (malkas, lentas, baldus, baidarę, automobilio ratus, dolomito ir marmuro plokštes, skalbimo mašiną, kt.); iš nurodytų daiktų liko tik šiltnamio juostiniai pamatai ir žemės sklypas (kiemo aikštelė). Kadangi nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) B. B. nuosavybės teisėmis priklausė laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d., tai būtent šiuo laikotarpiu buvo sunaikinti ginčo daiktai. Dėl to G. I. patyrė iš viso 1460 Eur žalos (Nekilnojamojo turto registre nurodyta nugriautų statinių vertė), o L. I. 2161 Eur žalos. G. I. teigimu, statybos darbus žemės sklype vykdė B. B., todėl būtent jam ir priklauso sklype besimėtančios statybinės medžiagos.

Atsakovas K. D. ir trečiasis asmuo A. D. sutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškinyje nurodytas turtas iš tikrųjų yra sunaikintas.

B. B. prašė atmesti G. I. ir L. I. reikalavimus. Anot B. B., nei jis, nei K. D. nebuvo įsipareigoję saugoti G. I. turto; jam nebuvo jokio tikslo griauti ar naikinti G. I. pastatų, o L. I. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomų kilnojamųjų daiktų egzistavimą. Be to, G. I. neįrodė, kad pastatai iš viso buvo nugriauti ir kad juos nugriovė būtent B. B.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Inspekcija nurodė, kad ji neturi duomenų nei apie Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pažeidimus, nei apie gautą prašymą išduoti pažymą apie statinio nugriovimą žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.

Iš 2022 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 254/509 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0509 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindai: 2019 m. rugpjūčio 13 d. dovanojimo sutartis, 2020 m. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas, 2021 m. sausio 21 d. turto pasidalijimo sutartis ir 2021 m. kovo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas). Kitos 255/509 dalys nurodyto žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso A. D. ir K. D.

Iš kito 2022 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės (jų mastas) į aptariamą sklypą keitėsi:

- laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 24 d. buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į 254/1093 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1093 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2021 m. vasario 17 d. – nuosavybės teisės į 542/1093 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1093 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. liepos 22 d. – nuosavybės teisės į 560/1093 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1093 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų taip pat matyti nuo 2020 m. spalio 6 d. įregistruotos atsakovo G. I. nuosavybės teisės į žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančius statinius: 1) ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4) 40/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Nekilnojamojo turto registre nuo 1987 m. gegužės 22 d. įregistruotos atsakovo K. D. nuosavybės teisės į 60/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įrodinėdami B. B. ir K. D. neteisėtus veiksmus (turto sunaikinimą), G. I. ir L. I. laikosi pozicijos, kad žemės sklype iš atsakovo G. I. pastatų liko tik šiltnamio juostiniai pamatai ir kiemo aikštelė. Atsižvelgdamas į tokią paties atsakovo G. I. procesinę poziciją, teismas vertina kaip pakankamai įrodytus ieškovės argumentus, kad kiti ginčo statiniai – du ūkio pastatai, šiltnamis, lauko tualetas, šulinys ir tvora – nėra išlikę (CPK 12, 178 straipsniai).

Spręsdamas šalių ginčą dėl kiemo aikštelės, teismas pabrėžia, kad šiuo atveju kalbama apie kiemo aikštelę kaip statinį, o ne kaip apie žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruota jokių atsakovo G. I. nuosavybės teisių būtent į žemės sklypą ar jo dalį (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 28 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu G. I. įsigijo nuosavybės teises tik į tam tikrus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Į bylą nepateikta jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų (fotonuotraukų, vaizdo įrašų ar pan.), kurie patvirtintų kiemo aikštelės, kaip statinio, egzistavimą šiuo metu. Priešingai, į bylą pateiktose fotonuotraukose ir vaizdo įrašuose, kuriuose pavaizduotas ginčo žemės sklypas, tokio statinio nematyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip pakankamai įrodytus ieškovės argumentus, kad ginčo kiemo aikštelė, kaip statinys, nėra išlikusi.

Spręsdamas šalių ginčą dėl šiltnamio, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas G. I. laikosi pozicijos, jog išliko tik šiltnamio pamatai. Šiuo aspektu į bylą pateiktos pamatų fotonuotraukos ir prie antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtas vaizdo įrašas („S2230002“) teikia pagrindą konstatuoti, kad išlikę šiltnamio pamatai yra pažeisti-nevientisi. Nė viena iš šalių neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie išlikę pamatai gali būti toliau naudojami, pavyzdžiui, ant jų atstatant buvusį pastatą. Tuo tarpu atsakovas G. I., posėdžio metu reikšdamas prašymus išsaugoti šiltnamio pamatus, nurodė ketinimus ant šių pamatų statyti kitą statinį (o ne atstatyti buvusį šiltnamį, kaip tokį). Neturėdamas duomenų-įrodymų, apie išlikusių šiltnamio pamatų techninį-mechaninį tinkamumą šiltnamio atstatymui, teismas vertina kaip nepakankamai įrodytus atsakovo G. I. bei trečiojo asmens L. I. atsikirtimus apie galimybes išlikusius pamatus panaudoti būtent buvusio šiltnamio atstatymui. Atitinkamai, vertinami kaip pakankamai įrodyti ieškovės argumentai, kad šiltnamis, kaip pastatas, nėra išlikęs.

Kadangi nurodyti ginčo statiniai vis dėlto nėra išlikę, tai atsakovai įpareigotini juos išregistruoti (Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 9 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktas). Taigi ši ieškinio reikalavimų dalis tenkinama.

Viena vertus, reikšdami B. B. ir K. D. savarankiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, G. I. ir L. I. iš esmės nenurodė tikslių aplinkybių-duomenų, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu B. B. ir K. D. sunaikino G. I. pastatus ir L. I. kilnojamuosius daiktus. Kita vertus, teismas sutinka su G. I. argumentais, kad jis ginčo pastatus įsigijo 2016 metais ir kad tuo metu ginčo pastatai realiai-faktiškai egzistavo, todėl jie negalėjo savaime išnykti per tokį palyginti trumpą laikotarpį. Sutiktina ir su tuo G. I. argumentu, kad vienas iš jam priklausančių ūkio pastatų (sandėlis) buvo pristatytas-prijungtas prie namo, kurį nugriovė B. B. bei K. D. ir kurį griaunant techniškai neįmanoma nenugriauti sandėlio. Šiuo aspektu 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu K. D. paaiškino, jog aptariamą namą, prie kurio buvo pristatytas G. I. priklausantis ūkio pastatas, nugriovė tuometiniai namo „savininkai“, t. y. B. B. ir K. D. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip įrodytus atsakovo G. I. argumentus, kad jam priklausantį ūkio pastatą, kuris buvo pristatytas prie sunaikinto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriovė-sunaikino B. B. ir K. D., kuriems nurodytas gyvenamasis namas priklausė jo sunaikinimo metu (ne vėliau kaip 2019 m. sausio 21 d. surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą).

Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu-nuoseklu, kad ir likusius sklype buvusius atsakovo G. I. ginčo statinius (kaip trukdančius pradėtiems vykdyti statybų darbams) nugriovė-sunaikino atlikinėdami tolimesnius statybų darbus tie patys asmenys, kurie nugriovė buvusį gyvenamąjį namą ir kurie turėjo aiškų suinteresuotumą savo poreikiams su(si)tvarkyti visą žemės sklypą, t. y. B. B. ir K. D. Atsižvelgdamas į jau nurodytus K. D. paaiškinimus, kad namą nugriovė abu savininkai, ir vertindamas kaip pakankamai įrodytą aplinkybę, jog ir kitus atsakovo G. I. statinius nugriovė tie patys asmenys, teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti ir (arba) atriboti B. B. ir K. D. atsakomybės masto dėl kiekvieno atskirai nugriauto statinio. Remdamasis šiais motyvais ir vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalimi, teismas konstatuoja B. B. ir K. D. solidariąją civilinę atsakomybę už nugriautus-sunaikintus atsakovo G. I. statinius.

Neturėdamas duomenų apie tikslią sunaikintų statinių būklę ir rinkos vertę, teismas atsižvelgia į Nekilnojamojo turto registro duomenis apie tokių statinių vidutinę rinkos vertę (CK 6.249straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 262 Eur, šiltnamio vidutinė rinkos vertė 992 Eur, ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 107 Eur ir kitų kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio, tvoros, kiemo aikštelės) vidutinė rinkos vertė 649 Eur. Kadangi atsakovui G. I. priklausė (tik) 40/100 dalių šių kiemo statinių, tai atsakovas turi teisę (tik) į 259,60 Eur žalos atlyginimo už šiuos kiemo statinius. Nors nurodytos pastatų vidutinės rinkos vertės nustatytos 2008 m. vasario 4 d., tačiau atsakovui priskaičiuota priteistina žalos atlyginimo suma, t. y. 1620,60 Eur (262+992+107+259,60), gerokai viršija atsakovo G. I. už šiuos daiktus 2016 m. liepos 28 d. sumokėtą jų įsigijimo kainą (289,61 Eur), todėl tokios žalos atlyginimo sumos teismas, viena vertus, nevertina kaip per mažos (daiktų vidutinės rinkos vertės nustatymo laiko prasme). Kita vertus, G. I. prašė priteisti (tik) 1460 Eur žalos atlyginimo, todėl, neviršijant suformuluotų reikalavimų, atsakovui G. I. priteistina solidariai iš B. B. ir K. D. (tik) 1460 Eur žalos atlyginimo (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Padarius išvadą, kad atsakovui G. I. priklausančius statinius nugriovė-sunaikino B. B. ir K. D., nėra pagrindo konstatuoti atsakovo G. I. atsakomybės (neteisėtų veiksmų) dėl žemės sklype likusių tam tikrų pastatų likučių ar juolab dėl paliktų iškastų duobių. Atitinkamai konstatuotina būtent B. B. ir K. D. pareiga sutvarkyti teritoriją, kurioje būtent šie asmenys vykdė statybos ir (arba) griovimo darbus (įskaitant ir šiltnamio likusių pamatų pašalinimą-sutvarkymą). Remiantis šiais motyvais, atmetami ieškinio reikalavimai dėl atsakovo G. I. įpareigojimo sutvarkyti teritoriją, tačiau tenkinama šių ieškinio reikalavimų dalis, pareikšta atsakovui K. D.

Nagrinėdamas L. I. reikalavimus atlyginti žalą dėl sandėliuotų kilnojamųjų daiktų, teismas, viena vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. gegužės 20 d. posėdžio metu atsakovas K. D. paaiškino, jog jis matė sklype L. I. sandėliuotas marmuro, dolomito plokštes. Tokie K. D. žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad žemės sklype (atsakovui G. I. priklausiusiuose pastatuose ir (arba) prie jų) buvo sandėliuojami tam tikri L. I. nurodomi daiktai. Kita vertus, teismas vertina kaip itin svarbią faktinę aplinkybę tai, kad L. I. ilgą laiką nesirūpino savo daiktų saugumu, juolab kai daiktai pakankamai ilgą laiką laikyti-saugoti kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Svarbu ir tai, kad nors K. D. nurodė apie tam tikrų L. I. priklausančių daiktų (būtent dolomito ir marmuro plokščių) buvimą žemės sklype, tačiau lieka neįrodyta kitų L. I. nurodomų daiktų egzistavimo aplinkybė (kurią B. B. ir K. D. neigia), juolab visiškai nežinoma šių daiktų būklė – atsakovas G. I. posėdžio metu nurodė, kad daiktai buvo „seni“. Atsižvelgdamas į tai ir pabrėždamas paties L. I. ilgalaikį nesirūpinimą savo daiktais (kaip aplinkybę, kuri nulėmė L. I. žalos atsiradimą arba jos padidėjimą), teismas atmeta L. I. reikalavimus dėl žalos atlyginimo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkinamas iš dalies: atsakovai G. I. ir K. D. įpareigotini išregistruoti ginčo pastatus ir nuosavybės teises į juos, o atsakovas K. D. įpareigotinas ir sutvarkyti teritoriją (byloje nekilo ginčo, kad teritorija gali būti sutvarkoma per ieškinyje nurodytą 15 dienų terminą); G. I. reikalavimai tenkinami, G. I. priteisiant solidariai iš B. B. ir K. D. 1460 Eur žalos atlyginimo; L. I. reikalavimai atmetami. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Kadangi šiuo sprendimu tenkinama tik 50 proc. atsakovui G. I. pareikštų ieškinio reikalavimų, tai ieškovei iš atsakovo G. I. priteisiama 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1287,50 Eur (iš viso sumokėta 225 Eur žyminio mokesčio ir patirta 2350 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti); likusi ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis iš atsakovo K. D. nepriteisiama ieškovės prašymu (CPK 12 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Visiškai tenkinus atsakovo G. I. pareikštus reikalavimus, jam iš B. B. ir K. D. lygiomis dalimis priteisiama 429 Eur sumokėto žyminio mokesčio, t. y. po 214,50 Eur iš kiekvieno nurodyto asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi sprendimu tenkinama 50 proc. ieškinio reikalavimų atsakovui G. I. ir 100 proc. ieškinio reikalavimų atsakovui K. D. (nors ir nenustačius šio atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu dėl pastatų neišregistravimo), be to, visiškai tenkinami G. I. reikalavimai B. B. ir K. D. taip pat atmetami L. I. pareikšti reikalavimai, tai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas paskirstomas taip: iš L. I. 33 proc., iš B. B. 33 proc. ir iš K. D. (kurio atžvilgiu tenkinami ieškovės ir atsakovo G. I. pareikšti reikalavimai) 34 proc. šių išlaidų. Taigi patirta 103,34 Eur bylinėjimosi išlaidų suma valstybei priteisiama taip: iš L. I. 34,11 Eur, iš B. B. 34,11 Eur ir iš K. D. 34,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Šios sumos įmokėtinos į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą G. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo teises į nurodytus statinius.

Įpareigoti atsakovus G. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ir K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti kitus kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį, tvorą, kiemo aikštelę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovų teises į nurodytus statinius.

Įpareigoti atsakovą K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini).

Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja atstovas pagal įstatymą B. B. (B. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis sutvarkyti teritoriją ir išregistruoti nurodytus atsakovų statinius bei atitinkamas atsakovų nuosavybės teises.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovo G. I. reikalavimus tenkinti.

Priteisti atsakovui G. I., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai iš B. B. (B. B. ), a. k. (duomenys neskelbtini), ir K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 1460 (tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt) Eur žalos atlyginimo.

Trečiojo asmens L. I. reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovei S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja atstovas pagal įstatymą B. B. (B. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 1287,50 Eur (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt septynis du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui G. I., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš B. B. (B. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 429 (keturis šimtus dvidešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 214,50 Eur (du šimtus keturiolika eurų 50 ct) iš kiekvieno.

Priteisti valstybei iš L. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 34,11 Eur (trisdešimt keturis eurus 11 ct), B. B. (B. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), 34,11 Eur (trisdešimt keturis eurus 11 ct), K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 34,12 Eur (trisdešimt keturis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.