- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- I-3659-437/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02144-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Violeta Balčytienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-19) ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-03-31 sprendimą Nr. ID-2599(11); 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, sumažintą pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. - 6323,85 eurus (21 835 Lt); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 15 str. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį - 3739,57 eurus (12 912 Lt); 4) sustabdyti administracinę bylą kol Lietuvos Konstitucinis Teismas išnagrinės Laikinojo įstatymo 15 str., kuris turėtų būti taikomas byloje, atitikimo Konstitucijai klausimą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 6) atnaujinti skundo padavimo terminą.
Teismas 2015-04-08 nutartimi iš administracinės bylos Nr. I-3659-437/2015 išskyrė į atskirą bylą pareiškėjo A. B. skundo reikalavimus dėl priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 15 str. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį - 3739,57 eurus (12 912 Lt) ir skundo reikalavimą dėl panaikinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-03-31 sprendimo Nr. ID-2599(11) dalį, kurioje pasisakyta dėl Laikinojo įstatymo 15 str. taikymo mažinant pareiškėjui išmokėtą valstybinę pensiją. Šioje dalyje
Žemesnės instancijos teismas
administracinę bylą Nr. I-8226/2015 sustabdė, kol Lietuvos Konstitucinis Teismas išspręs bylą ir pasisakys, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.
Skunde paaiškina, kad Vidaus reikalų ministerija į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pervesdavo 1,5 šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Statistikos departamento valstybinę pensiją – 2332,22 Lt pagal 1994-12-13 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 nuostatas. Nuo 2010-01-01 pradėjo galioti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, todėl Vidaus reikalų ministerija išmokėdavo sumažintą pareigūnų ir karių pensiją – 764,22 Lt, kurios dydis kiekvieną mėnesį keičiasi. Atsakovas Vidaus reikalų ministerija raštiškai privalėjo informuoti, tačiau to nepadarė.
Pareiškėjas 2014-02-06 kreipėsi į VRM dėl sumažintos pensijos mokėjimo ir susidariusio skirtumo grąžinimo, tačiau Vidaus reikalų ministerija 2014-03-31 sprendime Nr. 1D-2599(11) nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str., 5 str., 15 str. Taip pat teigiama, jog diskriminavimas, perskaičiavimas ir valstybinės pensijos mažinimas buvo atliekamas iki 2013-12-31 yra teisingas ir pagrįstas. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad pensijos dalis nebus grąžinama, nes nėra teisinio pagrindo. Mano, kad tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo remiantis jam buvo perskaičiuojama valstybinė pensija, pažeidžiama asmens teisė gauti užtarnautą pensiją, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. prieštarauja Konstitucijai. Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjui susidarė valstybinės pensijos nepriemoka. Taikant Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, buvo pažeistos jo teisės, taip pat buvo pažeistos Konstitucijos 23 str. ir 52 str. nuostatos. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Pažymi, kad pensijų mažinimas ilgiau nei vieneriems metams nėra galimas. Laikinojo įstatymo 15 str., kuriuo pratęstas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, prieštarauja Konstitucijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje prašė jo skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 47-48) paaiškina, kad ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką. Atkreipia dėmesį, kad ministerija Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pareiškėjo atžvilgiu nebetaiko nuo 2011-08-01. Pareiškėjas reikalauja priteisti 21 835 Lt pensijos nepriemoką, susidariusią 2010-01-01 – 2012-08-31 laikotarpiu. Tačiau iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktos pažymos apie pareiškėjo 2010-2013 metų pensijos dydį matyti, kad gali būti tenkinama tik dalis pareiškėjo reikalavimo priteisti jam pensijos dalį, neišmokėtą pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Pažymi, kad ne visi pareiškėjo pateikti skaičiavimai, kiek jam buvo neišmokėta pensijos, taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, atitinka Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktą pažymą apie pensijos dydį. Prašo teismo, priimant sprendimą, vadovautis ne pareiškėjo nurodytomis sumomis, o minėta pažyma, kuri patvirtina, kokia dalimi pareiškėjo pensija buvo sumažinta ir kiek pensijos pareiškėjui buvo išmokėta.
Pažymi, kad byla nėra sudėtinga, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, nėra reikalingos specialios žinios (tas pats advokatas atstovauja eilėje analogiškų bylų). Taip pat nėra pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Pareiškėjo pateikta teisinių paslaugų sutartis Nr. A.B.-1/2014 ir sąskaitos už teisines paslaugas Nr. A.B.-1/2014 kopija vertintinos kaip susitarimas ir pranešimas, kokią sumą pareiškėjas turėtų mokėti, tačiau mokėjimą patvirtinančio dokumento nėra pateikta.
Atsakovės mano, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, kadangi pareiškėjas neįrodo, jog ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui A. B. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 1998-12-18 išvada Nr. 14945 nuo 1998-12-20 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 2129,42 Lt (b. l. 39).
Pareiškėjas 2014-02-06 prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl informacijos pateikimo apie 2010-2013 m. neišmokėtos pensijos dydį (b. l. 44) ir su skundu į Vidaus reikalų ministeriją dėl diskriminavimo panaikinimo ir grąžinimo sumažintos pensijos dalies (b. l. 45). Atsakovė, išnagrinėjusi skundą 2014-03-31 sprendimu Nr. 1D-2599(11) pareiškėją informavo, kad išmokėti nepriemoką Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo, taip pat paaiškino, kad prašymo dalies dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, išmokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 40-41).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-01 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo ir dėl teisėtumo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-03-31 sprendimo Nr. ID-2599(11) dalies, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl valstybinės pensijos nepriemokos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, o skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją turėjo sužinoti 2010 m. vasario mėnesį, kai gavo sumažintą pensiją už sausio mėnesį. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2014-04-08, t. y. praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (b. l. 1-19).
A. B. prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismas 2014-04-15 nutartimi atnaujino A. B. terminą kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo (b. l. 34-35).
Dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo vertintinas 2009-12-09 priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2010-10-26 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Taip pat minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjui visos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nuo 2010-01-01 iki 2011-08-01 priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to, pareiškėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingą jo teisių teisminę gynybą, socialinį teisingumą bei teisės viršenybę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu nagrinėjamoje byloje pareiškėjui išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.
Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-03-24 pažyma Nr. 11DP(P)-1773 (b. l. 42-43) patvirtina, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-08-01 pareiškėjui neišmokėta 21 607,35 Lt (6257,92 eurai) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis. Pareiškėjas prašo priteisti minėtu pagrindu sumažintą pensiją už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 - 6323,85 eurus (21 835 Lt). Teismas skundą tenkina iš dalies, vadovaudamasis minėta pažyma pareiškėjui priteisia neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 6257,92 eurus (21 607,35 Lt) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-08-01, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 išaiškino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėta pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Pareiškėjas prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-31 sprendimą Nr. 1D-2599(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (b. l. 20-21). Šiuo sprendimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl susidariusios nepriemokos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Skundžiamame akte taip pat rašoma, kad Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėjo, kad 2013-06-11 Konstituciniame Teisme priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas tirti, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams. Vidaus reikalų ministerija privalėjo vykdyti šį įstatymą, nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes preziumuojama, kad įstatymas atitiko Konstituciją.
Naikintina skundžiamo akto dalis, kuria atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, motyvuojant tuo, kad praleistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Vadovaujantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo ginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Iš šios ginčijamo sprendimo dalies matyti, kad jis nėra grindžiamas argumentais dėl to, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio skundo padavimo terminai. Tuo pagrindu ši skundžiamo akto dalis naikintina.
Pagal ABTĮ 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas A. B. su advokatu A. M. 2014-04-07 sudarė teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią advokatas įsipareigojo surašyti skundą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo iš Vidaus reikalų ministerijos, tvirtinti teikiamus dokumentus ir suteikti teisinę konsultaciją (b. l. 32). Už suteiktas teisines paslaugas, kaip matyti iš 2014-05-09 pinigų priėmimo kvito, pareiškėjas advokatui sumokėjo 400 Lt (b. l. 53). Šiame kvite nurodoma, kad minėta suma mokama už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas, patarimą.
Advokato A. M. pateiktoje 2014-04-07 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. A. B. -1/2014 nurodoma, telefoninė ir žodinė teisinė informacija klientui įvertinta 50 Lt, skundo surašymas įvertintas 400 Lt, darbas ieškant teismų praktikos, dokumentų kopijavimas jų tvirtinimas ir pateikimas teismui įvertintas 100 Lt (b. l. 33). Bendra teisinių paslaugų vertė nurodoma 500 Lt. Iš šio dokumento matyti, kad bendra teisinių paslaugų aritmetinė vertė yra 550 Lt. Iš minėto pinigų priėmimo kvito matyti, kad sumokėta už paslaugas 400 Lt. Esant nurodytiems neatitikimams, teismas negali išspręsti išlaidų atlyginimo klausimo. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai turi būti paduoti ne vėliau, kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo teismo išlaidų klausimas nespręstinas dėl esančių neatitikimų grindžiant išlaidas. Pareiškėjas minėta tvarka gali pateikti prašymą teismui pateikęs patikslintus įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. B. 6 257,92 Eur (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt septynis eurus, 92 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-08-01.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-03-31 sprendimo Nr. 1D-2599 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo apskaičiavimo pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.