Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-3-40/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-07
Bylos Nr.
2A-3-40/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Liudvika Tupienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
Atsakovas
M. S., Z. E.
Trečiasis asmuo
R. S., Tytuvėnų regioninio parko direkcijai, Kelmės rajono priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūrai
Ieškovas
Šiaulių apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Tupienė Civilinė byla Nr. 2A- 3-40/2009

Teisėja D.Valčiukienė Procesinio sprendimo kategorija 25.3, 30.10

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,

kolegijos teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant ieškovo atstovei J. T.,atsakovui M. S.,atsakovų atstovei advokatei V. P.,trečiajam asmeniui R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. E. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams M. S., Z. E., tretiesiems asmenims Tytuvėnų regioninio parko direkcijai, R. S. dėl savavališkai statomo pastato nugriovimo bei atsakovo Z. E. priešieškinį ieškovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai, atsakovui M. S., tretiesiems asmenims Tytuvėnų regioninio parko direkcijai, R. S., Kelmės rajono priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūrai dėl leidimo baigti ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo teismo įpareigoti atsakovus M. S. ir Z. E. nugriauti savavališkai statomą pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nurodo, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas atlikęs patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad statytojas R. S. savavališkai, neturėdamas projektinės dokumentacijos ir leidimo bei žemės nuosavybės teisę ar valdymą, bei naudojimą patvirtinančių dokumentų, nugriautos lauko virtuvės (duomenys neskelbtini) vietoje stato naują pastatą. Statytojui R. S. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei paskirta R. S. 1000 Lt bauda. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) statytojas R. S. buvo įpareigotas nugriauti G. ežero pakrantės apsauginėje juostoje savavališkai statomą pastatą iki 2006-09-10, tačiau 2007-02-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Kelmės rajone A. R. priimtas nutarimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. 2007 m. balandžio 17 d. savavališkos statybos aktas buvo surašytas žemės sklypo, kuriame nustatytas savavališkai statomas pastatas, savininkams M. S. ir Z. E..

Atsakovas Z. E. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė leisti jam baigti jo ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04- 13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Projektavimo sąlygų sąvadą ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą. Nurodė, kad ūkinį pastatą, kuriame daugelį metų buvo įrengta pirtelė, jis nupirko. Pastatas per laiką buvo pradėjęs griūti, todėl jis rekonstravo – sutvirtino senus, išbyrėjusius pamatus nauju cemento sluoksniu, pažeistą pelėsio medieną pakeitė naujais mediniais imitaciniais rąsteliais bei užklojo naują stogo dangą. Nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybė žemės sklypo bendraturčiui M. S. yra išdavusi projektavimo sąlygų sąvadą, kuriuo leido rekonstruoti jo ūkinį pastatą, pritaikant jį kaimo turizmo poreikiams. Rekonstruoti pastatą yra leidusi ir Tytuvėnų regioninio parko direkcija.

Šalies argumentai

Atsakovai Z. E. ir M. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens Tytuvėnų regioninio parko direkcijos atstovas prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad statinys į nė vieną teisės aktų leidžiamą statyti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsauginėje juostoje pastatų kategoriją nepatenka.

Trečiojo asmens Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovė prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti, įpareigoti M. S. ir Z. E. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauto ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje savavališkai pastatytą statinį. Priešieškinį nusprendė atmesti. Teismas nustatė, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatytas naujas statinys stovi G. ežero pakrantės apsauginėje juostoje pagal statybos techninio reglamento STR „Nesudėtingi statiniai“ 14 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR „Statybos leidimas“ 42 p., nesudėtingiems statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti saugomoje teritorijoje būtinas savivaldybės administracijos tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ar statybos, sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioto valstybės tarnautojo patvirtintas supaprastintas statinio projektas bei raštiški šių valstybės tarnautojų pritarimai. Neturint nurodytų dokumentų, pagal statybos įstatymo 2 str. 71 d. statyba pripažįstama savavališka. Tokie dokumentai teismui nepateikti. Pirmos instancijos teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, pripažino, kad atsakovai G. ežero pakrantės apsauginėje juostoje vietoje nugriauto ūkinio pastato pastatydami naują statinį, pažeidė Statybos techninių reglamentų STR 1.01.02.2002 14 p. ir STR 1.07.01.2002 42 p. reikalavimus, kurie pagal Statybos įstatymo 8 str. 2 d. yra privalomi visiems statybos dalyviams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas Z. E. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008-04-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, jo priešieškinį tenkinti. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra keistinas dėl materialinių teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo pagal byloje surinktą faktinę medžiagą. Nurodo motyvus:

1. Ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini)m unikalus Nr.( duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1962, nuosavybės teise priklauso Z. E., juridinis pagrindas – pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šis pastatas stovėjo ant žemės sklypo, į kurį dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, šis ūkinis pastatas stovėjo nuo 1949 m. Įsigijus Z. E. žemės sklypą, kurio juridinis pagrindas Šiaulių apskrities viršininko 2005-12-19 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo prijungtas prie M. S. žemės sklypo. Pastate (duomenys neskelbtini) buvo įrengta ūkinė virtuvė, sandėliukas, prausimosi patalpa, o palėpėje – miegamos vietos.

Nurodo, kad pastato remontą pradėjo nuo stogo, kadangi asbestinė danga buvo aplūžusi, nuodijo aplinką. Nuardžius dangą paaiškėjo, kad visam pastatui reikalingas remontas, buvo nuardytos gegnės ir pradėtos remontuoti sienos, dalį rastų reikėjo pakeisti, sienų atskiros dalys buvo išardytos ir vėliau vėl dalimis sustatytos. Teigia, jog nuardžius atskiras sienų dalis buvo tvirtinami pamatai, langų vieta nebuvo pakeista. Senos durys buvo sutvirtintos ir įstatytos šoninėje sienoje, tvirtinant pastatą, vidinės pertvaros, krosnis, kaminas išliko, įstatyti seni langai.

Nesutinka su teismo išvada, kad suremontuotas pastatas padidėjo. Remontas buvo atliktas ant senų pamatų.

Nurodo, kad teismas pripažino, jog ūkinis pastatas priskirtinas nesudėtingiems statiniams, todėl leidimas vykdyti naujo, nesudėtingo statinio statybai neprivalomas.

Apelianto nuomone, pagal 2006 m. rugpjūčio 4 d. galiojusius statybą reglamentuojančius teisės aktus buvo galima išduoti supaprastintą statinio projektą ir raštišką pareigūnų pritarimą, yra išduotas projektavimo sąlygų sąvadas šio pastato rekonstrukcijai, yra visi pareigūnų suderinimai. Nurodo, kad tie patys pareigūnai išdavė projektavimo sąlygas M. S., kur numatė šio ūkinio pastato rekonstrukciją.

Apelianto nuomone, teismas turėjo taikyti CPK 5 str. Ieškovas nėra pateikęs jokių konkrečių ginčo pastato buvimo žemės sklype duomenų, kad pastatas padidėjęs, nėra gavęs administracinių aktų, nurodančių, jog jam yra draudžiama remontuoti senus pastatus, juos grąžinti, gerinti jų kokybę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, teismas teisingai išaiškino ir taikė materialines teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (LR CPK 326 str.1d.1p.).

Sutinkamai su LR CPK 320 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atsakovo Z. E. apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str., nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad atsakovai Z. E. ir M. S. ant jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įeinančio į Tytuvėnų regioninio parko teritoriją, G. ežero apsauginėje juostoje vietoje nugriauto ūkinio pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), savavališkai pasistatė pastatą. Kadangi žemės sklypas yra Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje, jam taikomas saugomų teritorijų rėžimas, o nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01.2002 „Statybos leidimas“ 42 punktu, statyti, rekonstruoti ar remontuoti nesudėtingą statinį leidimas neprivalomas, tačiau būtina turėti savivaldybės administracijos tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos, sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus ir regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioto valstybės tarnautojo patikrintą supaprastintą projektą su jų raštišku pritarimu. Tos pačios sąlygos reikalingos ir atliekant saugomose teritorijose esančių statinių paprastąjį remontą, jeigu keičiama statinių išorės išvaizda. Naujas statinys buvo pastatytas neturint reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto bei pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymų normas.

Apeliantas Z. E., laikydamas pirmos instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, nurodo, kad statinys (duomenys neskelbtini), atremontuotas ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) vietoje, yra nesudėtingas statinys, todėl neprivalomas statinio projektas, nereikalingi statinio projekto rengimo dokumentai, nereikalingas statybos leidimas.

Apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Atsakovų pastatytas pastatas Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2002) 1.1.2 p. pagal savo plotą, aukštį bei paskirtį priskirtinas nesudėtingų statinių grupei.

Pagal statybos metu galiojusį Statybos techninio reglamento „Nesudėtingi statiniai“ 2005-11-30 Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) saugomoje teritorijoje (12.2p.) statomiems nesudėtingiems statiniams privalu parengti supaprastintą projektą, kuris turi būti tikrinamas nustatyta tvarka. Esant tokiai teisinei situacijai atsakovams netaikytina LR Statybos įstatymo 3 str. 3d. įtvirtinta išlyga, leidžianti kai kuriais atvejais nesudėtingiems statiniams nerengti projekto ar statyti juos neturint leidimo. Atsakovai nepateikė supaprastinto projekto, patikrinto nustatyta tvarka.

Teisiškai nereikšminga yra apelianto nuoroda, kad 2007 m. balandžio 13 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl projektavimo sąlygų sąvado statomam gyvenamajam namui pertvarkyti į poilsio namą ir esamam gyvenamajam namui bei ūkiniam pastatui rekonstruoti..., (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas statomam gyvenamajam namui bei ūkiniam pastatui, sodybos pastatus pritaikyti kaimo turizmo poreikiams. Tuo labiau, kad savavališka statyba dėl minėto pastato yra užfiksuota 2006 m. rugpjūčio 4 d., o minėtas įsakymas yra 2007-04-13 dienos, kuomet ginčo pastatas jau buvo pastatytas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo priimtu sprendimu, kad atsakovai pasistatė pastatą neturėdami LR Statybos įstatymo reikalaujamo supaprastinto projekto, t.y. pastatė savavališkai, todėl šio statinio atžvilgiu gali būti taikomos LR CK 4.103 straipsnyje numatytos pasekmės.

LR Statybos įstatymo 28 str., apskrities viršininko administracijai savavališkos statybos fakto nustatymo atveju buvo suteikta teisė pateikti teismui prašymą įpareigoti statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, o taip pat tai, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir į tai, kad pastatas pastatytas Tytuvėnų regioniniame parke, G. ežero apsauginėje juostoje, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pareikalauta iš statytojo R. S. nugriauti (duomenys neskelbtini) statomą pastatą G. ežero apsauginėje juostoje iki 2006 m. rugsėjo 10 d., taigi įsakymas priimtas ne tam asmeniui. Atsakovų atžvilgiu Šiaulių apskrities viršininko įsakymas nepateiktas, tačiau Statybos techninio reglamento 17 str. numatyta, kad Apskrities viršininko administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gali kreiptis į teismą ir nepriėmę Reglamento 16.1, 16.2, 16.3 ir 16.4 punktuose nurodytų reikalavimų. Ieškinį patenkinus apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino Z. E. priešieškinio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Liudvika TupienėTeisėjai Egidijus MockevičiusRegina Agota Gutauskienė