Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-13 · Civilinė byla Nr. e2-36292-808/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-13
Bylos Nr.
e2-36292-808/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29897-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36292-808/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29897-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.3.;2.6.8.10.; 2.6.29.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei A. M. dėl užmokesčio už telekomunikacijų paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB ,,Intrum Lietuva“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės A. M. (toliau – atsakovė) 307,20 Eur užmokestį už telekomunikacijų paslaugas, 10,80 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas.

Ieškinyje parašyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ (toliau – pradinis kreditorius) sudarė telefono ryšio paslaugų tiekimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei pagal numatytas sąlygas ir terminus suteikė telekomunikacijų paslaugas, o atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. Atsakovei atsiskaityti pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, tačiau už paslaugas atsakovė tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 307,20 Eur. Pagal reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę ieškovei. Dėl nurodytų faktinių pagrindų ieškovė prašo patenkinti ieškinį.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2019 m. spalio 29 d. viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi sudarė telefono ryšio paslaugų tiekimo sutartį Nr. 1.57 68307323 20638, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei pagal numatytas sąlygas ir terminus suteikė telekomunikacijų paslaugas, o atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 307,20 Eur užmokesčio už telekomunikacijų paslaugas.

2015 m. vasario 27 d. sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi pirminis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovę perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovė nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Remiantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal CK 6.59 straipsnio draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 307,20 Eur užmokestis už telekomunikacijų paslaugas.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties 6.6 punktą atsakovė, jeigu Klientas nustatytu laiku neapmoka sąskaitos, Klientas, Tele2 pareikalavus, privalo mokėti Tele2 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovas atsakovei už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 23 d. paskaičiavo 10,80 Eur delspinigių. Šis delspinigių dydis neprieštarauja teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 10,80 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovės priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 318,00 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2019 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5, 7 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 307,20 Eur (tris šimtus septynis eurus 20 ct) užmokesčio už už telekomunikacijų paslaugas, 10,80 Eur (dešimt eurų 80 ct) delspinigių, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 318,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė