Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Helenai Žemaitel, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovei advokatei Natalijai Šipovskajai, nukentėjusiajam A. M., išnagrinėjusi R. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016-11-12 apie 17.17 val., Erfurto g. 41, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,64 promilių girtumas. Važiuodamas Erfurto g. keisdamas važiavimo kryptį, t.y. sukdamas į dešinę nepersirikiavo arčiau dešinio krašto ir nedavė kelio arčiau dešinio krašto važiavusiam ir į dešinę pasukusiam automobiliui „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti du automobiliai. (Lietuvos Respublikos ANK 423 str. 3 d., Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. bei 123 str. 5 d.)

Apklaustas teisme R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad važiavo iš kolonėlės ir sustojo, kad praleisti mašinas. Jokios mašinos iš šono nebuvo. Jis, R. K. pervažiavo pėsčiųjų perėją ir kitas vairuotojas jį aplenkė iš dešinės pusės. Praleido mašinas, pasuko į dešinę, jokių automobilių iš šono nebuvo ir pajautė smūgį iš dešinės pusės. Už posūkio avarija įvyko. Sustojo toje vietoje kur buvo avarija už kokio metro, greičio nebuvo. Jis, R. K. negalėjo mašinos nepraleisti, kita mašina pirma užkliudė galą ir sustojo. Jei nebūtų praleidęs, nebūtų jokių automobilio gale pažeidimų. R. K. automobilio pareigūnai neapžiūrėjo, jam sakė parašyk taip, greičiau važiuosi namo. Pasirašė protokole, buvo šoke, neperskaitė iki galo. Dėl neblaivumo yra kaltas. Jautėsi normaliai, būklė neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykis buvo prieš žiedą, neįvažiuojant. 2016-11-12 apie 05.00 val. važiavo link Lazdynų pusės Erfurto g., ten yra žiedas ir yra dvi juostos. Greitis apie 20 km/h, po to 10 km/h. Yra ženklas, kad reikia praleisti tuos žmonės, kurie važiuoja žiedu. Nebuvo jokio posūkio. Važiavo dešine puse arčiau krašto. Įvažiuojant į žiedą įjungė dešinį posūkį. Iš kairės pusės į žiedą pirmas važiavo „Audi“. Matė, kad mašinų nėra ir važiavo lėtai. A. M. darė manevrą į dešinę, jam nereikia įvažiuoti į žiedą. Kai darė posūkį į dešinę buvo smūgis iš galo. Bandė išvengti avarijos, važiavo į šoną bandė pasukti arčiau dešinės pusės krašto, bet smūgis buvo į galinį sparną. Automobilis apgadintas, ekspertas atliko vertinimą. Kur įvyko autoįvykis, jis, A. M. visada važiuoja viena juosta į žiedą, o kita juosta į dešinę. Asmuo neturi teisės eksploatuoti transporto priemonę jei neturi techninės apžiūros. „Audi“ vairuotojas buvo neblaivus. Policija viską fiksavo.

Apklaustas teisme liudytojas R. Ž. parodė, kad sėdėjo priekyje prie vairuotojo K. Iš degalinės važiavo pirma juosta, gal 20 km/h greičiu, sustojo prie žiedo. Praleido mašinas, pasuko į kairę, pravažiavo pėsčiųjų perėją ir pradėjo judėti ir pamatė, kad pralekia mašina ir pajuto smūgį. Sustabdė už sankryžos, ne prie perėjos. Įvykis buvo jau po posūkio, gal 4 ar 5 m. pravažiavo sankryžą ir pasuko į kairę ir už pėsčiųjų perėjos. Bendraujant jautėsi vairuotojo alkoholio kvapas todėl, nes jis užsisakė bealkoholinio, o atnešė alkoholinio alaus. Pareigūnus iškvietė nukentėjusysis.

Apklaustas teisme liudytojas I. I. parodė, kad jis išvažinėjo, buvo už žiedo, iš jo pusės kai išvažinėjo tai antras išvažiavimas buvo avarija. Kai pravažinėjo matė kažkaip tai Audi stovėjo iš galo, o iš dešinės pusės jai lenkė ar kaip tai ten buvo, nežino, išvažiavimas už ribos kelio, lenkė, jis nesuprato pačio įvykio, nes jis pravažinėjo, skersai lenkė, kaip ten. Koks ten galėjo būti greitis nuo žiedo paprastas, negalėjo būti didelis. Jau kai suko į antrą išvažiavimą jau įvykis buvo padarytas, kupe stovėjo priekyje, universalas stovėjo iš galo, bet turbūt lenkimas buvo kupe, turbūt iš šono dešinės, bet jis pats, I. I. to įvykio nematė, negalėjo matyti, nes reikėjo į kelią žiūrėti. Paties įvykio nematė. Pamatė apie įvykį internete, buvo telefonas. Pasiskambino paliudyti.

Apklaustas teisme liudytojas T. U. parodė, kad gavo iškvietimą, jog Erfurto g. eismo įvykis, markės modelio automobilio nepamena. Atvykus išsiaiškino, kad kaltinamojo automobilis išvažinėjo iš degalinės tiesiai. Vairuotojas važiavo tiesiai, jis pamatė kliūtį, suko dešiniau ir įvyko susidūrimas. Jam reikėjo į dešinę, jis privalo praleisti, sustoti arba sulėtinti greitį, kad nekliudyti kitiems eismo dalyviams. Jis nepraleidžia, dėl to kitas eismo dalyvis nuvažiuoja nuo kelio ir sustoja. Parodė, kad eismo įvykio schemoje automobiliai stovi pastatyti jau po eismo įvykio. Susidūrimas įvyko ne už sankryžos. Įvyko susidūrimas su nukentėjusiuoju, bendraujant jautėsi alkoholio kvapas. Pagal apgadinimus automobilio, kaip jis stovėjo sprendė kas kaltas. Įvykio vietoje apžiūrėjo automobilius, vienas apgadintas kairėje, kitas dešinėje. Išvažiuojant iš degalinės šalutinis kelias, jis privalo praleisti. Norėdamas išvengti susidūrimo kitas automobilis net kelkraščiu važiavo. Prieštaravimų tarp protokolo ir eismo įvykio schemos nėra. Privalo praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį. Nukentėjusysis nuvažiuoja nuo kelio, buvo likusios padangų žymės. Greičio ten nebuvo. Buvo kampo kirtimas. Yra vėžios kur nukentėjusysis nusuka, nes bando išvengti smūgio. Tai nebuvo lenkimas, pagal vėžes matosi. Stabdžio pėdsako nėra. Jokių stiklų po avarijos nebuvo. Reikia važiuoti kuo arčiau dešinio krašto ir sukant ar persirikiuojant reikia praleisti. Kad nepraleido sprendė pagal apgadinimus, pagal žymes, pagal paaiškinimus.

Apklaustas teisme liudytojas E. T. parodė, kad asmuo išvažinėjo iš degalinės, suko į kairę, nepasitraukė prie dešinio krašto ir užkabino kitą automobilį. Asmuo pavažiavo po įvykio toliau ir sustojo. Eismo įvykis įvyko kažkur prie išvažiavimo, prie išsukimo į dešinę, pats atėjęs R. K. taip rodė. O paskui, kad R. K. nuvažiavo ir sustojo po įvykio tai jau kitas klausimas. Kitas asmuo turėjo važiuoti per bortus ir pievas, jeigu kaip aiškina R. K., taip negalėjo būti. Automobiliai, kurie daro manevrą, niekada nesustoja toje pačioje vietoje po smūgio. Jie patraukė automobilius, pavažiavo toliau ir sustojo ir surikiavo taip automobilius. Pagal automobilio sugadinimus taip negali būti kaip aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-12 17.17 val. Vilniuje, Erfurto g. 41, atvyko į eismo įvykį, kur dalyvavo automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. R. K. buvo nustatytas 0,64 promilių girtumas, su pažeidimu sutiko, neginčijo (b. l. 6).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Erfurto g. 41, Vilniuje, automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas; automobiliui „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas (b. l. 9-10).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad R. K. 2016-11-12 17.49 val. nustatytas 0,64 promilių girtumas.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. nesutiko padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Paaiškino, jog važiavo iš kolonėlės ir sustojo, kad praleisti mašinas. Jokios mašinos iš šono nebuvo. Jis, R. K. pervažiavo pėsčiųjų perėją ir kitas vairuotojas jį aplenkė iš dešinės pusės. Praleido mašinas, pasuko į dešinę, jokių automobilių iš šono nebuvo ir pajautė smūgį iš dešinės pusės. Už posūkio avarija įvyko. Sustojo toje vietoje kur buvo avarija už kokio metro, greičio nebuvo. Jis, R. K. negalėjo mašinos nepraleisti, kita mašina pirma užkliudė galą ir sustojo. Jei nebūtų praleidęs, nebūtų jokių automobilio gale pažeidimų. R. K. automobilio pareigūnai neapžiūrėjo, jam sakė parašyk taip, greičiau važiuosi namo. Pasirašė protokole, buvo šoke, neperskaitė iki galo. Dėl neblaivumo yra kaltas. Jautėsi normaliai, būklė neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Teismas tokius R. K. parodymus vertina kaip neobjektyvius, jų nepatvirtina ištirta ir aukščiau aptarta bylos medžiaga. Pats R. K. procese duodamas paaiškinimus buvo nenuoseklus. Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime nurodė, kad dėl jam surašyto protokolo jis gailisi ir yra kaltas. Ir nors teisme paaiškino, jog po įvykio buvo šoke, neperskaitė iki galo, todėl pasirašė. Tačiau teismas kreipia dėmesį, kad savo paaiškinime rašytame iškarto po autoįvykio R. K. nurodė, kad jis važiavo iš „Neste“ kolonėlės ir suko į dešinę pusę. Greitis buvo apie 20 – 30 kilometrų. Sukdamas pajuto smūgį su automobiliu Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. R. K. nurodė aplinkybes, kad jis sukdamas į dešinę pajuto smūgį. Būtent šis pastarojo paaiškinimas ir atitinka surinktų ir ištirtų duomenų visumą. Nukentėjusysis A. M. dėl eismo įvykio aplinkybių buvo nuoseklus nuo pat proceso pradžios. Jau įvykio dieną teiktame paaiškinime nurodė, kad 2016-11-11, apie 17.05 val. vairavo automobilį „Audi A5“, (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Važiavo Erfurto g. prie „Neste“ degalinės žiedo, pirmąja juosta, rodant posūkį į dešinę. Iš viso dvi eismo juostos, važiavo pirma eismo juosta, važiavo 20 km/h, žibintai buvo įjungti. Ženklas šalutinis. Įjungęs posūkį į dešinę darė manevrą į dešinę, praleidęs mašiną ant žiedo ir įsitikinęs, kad kitų mašinų nėra, darė manevrą į dešinę. Kitas automobilis „Audi A4“, (duomenys neskelbtini) kuris išvažiavo iš „Neste“ degalinės įvažiavo į antrą juostą ir staiga padarė manevrą nerodant posūkio į dešinę. Bandydamas išvengti avarijos metėsi dešiniau kelkraščio. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. M. parodė, kad įvykis buvo prieš žiedą, neįvažiuojant. 2016-11-12 apie 05.00 val. važiavo link Lazdynų pusės Erfurto g., ten yra žiedas ir yra dvi juostos. Greitis apie 20 km/h, po to 10 km/h. Yra ženklas, kad reikia praleisti tuos žmonės, kurie važiuoja žiedu. Nebuvo jokio posūkio. Važiavo dešine puse arčiau krašto. Įvažiuojant į žiedą įjungė dešinį posūkį. Iš kairės pusės į žiedą pirmas važiavo „Audi“. Matė, kad mašinų nėra ir važiavo lėtai. A. M. darė manevrą į dešinę, jam nereikia įvažiuoti į žiedą. Kai darė posūkį į dešinę buvo smūgis iš galo. Bandė išvengti avarijos, važiavo į šoną bandė pasukti arčiau dešinės pusės krašto, bet smūgis buvo į galinį sparną. Išsamius parodymus apie įvykio vietoje užfiksuotas aplinkybes teisme davė policijos pareigūnai. Apklaustas teisme liudytojas T. U. parodė, kad gavo iškvietimą, jog Erfurto g. eismo įvykis, markės modelio automobilio nepamena. Atvykus išsiaiškino, kad kaltinamojo automobilis išvažinėjo iš degalinės tiesiai. Vairuotojas važiavo tiesiai, jis pamatė kliūtį, suko dešiniau ir įvyko susidūrimas. Jam reikėjo į dešinę, jis privalo praleisti, sustoti arba sulėtinti greitį, kad nekliudyti kitiems eismo dalyviams. Jis nepraleidžia, dėl to kitas eismo dalyvis nuvažiuoja nuo kelio ir sustoja. Įvyko susidūrimas su nukentėjusiuoju, bendraujant jautėsi alkoholio kvapas. Pagal apgadinimus automobilio, kaip jis stovėjo sprendė kas kaltas. Įvykio vietoje apžiūrėjo automobilius, vienas apgadintas kairėje, kitas dešinėje. Išvažiuojant iš degalinės šalutinis kelias, jis privalo praleisti. Norėdamas išvengti susidūrimo kitas automobilis net kelkraščiu važiavo. Privalo praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį. Nukentėjusysis nuvažiuoja nuo kelio, buvo likusios padangų žymės. Buvo kampo kirtimas. Yra vėžios kur nukentėjusysis nusuka, nes bando išvengti smūgio. Tai nebuvo lenkimas, pagal vėžes matosi. Stabdžio pėdsako nėra. Reikia važiuoti kuo arčiau dešinio krašto ir sukant ar persirikiuojant reikia praleisti. Kad nepraleido sprendė pagal apgadinimus, pagal žymes, pagal paaiškinimus. Eismo įvykio schemoje automobiliai stovi pastatyti jau po eismo įvykio. Apklaustas teisme liudytojas E. T. parodė, kad asmuo išvažinėjo iš degalinės, suko į kairę, nepasitraukė prie dešinio krašto ir užkabino kitą automobilį. Asmuo pavažiavo po įvykio toliau ir sustojo. Susidūrimas įvyko prie išvažiavimo, prie išsukimo į dešinę pats atėjęs R. K. taip rodė. Kitas asmuo turėjo važiuoti per bortus ir pievas jei būtų kaip aiškina R. K., taip negalėjo būti. Automobiliai, kurie daro manevrą, niekada nesustoja toje pačioje vietoje po smūgio. Pagal automobilio sugadinimus taip negali būti kaip aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Apklaustas teisme liudytojas I. I. parodė, kad jis išvažinėjo, buvo už žiedo, iš jo pusės kai išvažinėjo tai antras išvažiavimas buvo avarija. Kai pravažinėjo matė kažkaip tai Audi stovėjo iš galo, o iš dešinės pusės jai lenkė ar kaip tai ten buvo, nežino, išvažiavimas už ribos kelio, lenkė, jis nesuprato pačio įvykio, nes jis pravažinėjo, skersai lenkė, kaip ten. Jau kai suko į antrą išvažiavimą jau įvykis buvo padarytas, kupe stovėjo priekyje, universalas stovėjo iš galo, bet turbūt lenkimas buvo kupe, turbūt iš šono dešinės, bet jis pats, I. I. to įvykio nematė, negalėjo matyti, nes reikėjo į kelią žiūrėti. Paties įvykio nematė. Pamatė apie įvykį internete, buvo telefonas. Pasiskambino paliudyti. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugų parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Paprastai, dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių minėtų asmenų parodymai gali neatspindėti tikrosios įvykių raidos ar tam tikrų aplinkybių. Dėl išdėstyto teismas liudytojo liudytojas R. Ž. dėl autoįvykio mechanizmo ir automobilių susidūrimo vietos teismas nesivadovauja. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Erfurto g. 41, Vilniuje, automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas; automobiliui „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas (b. l. 9-10). Byloje taip pat yra pateikta Audi A5 (duomenys neskelbtini) turto vertinimas, kuriame taip pat matyti ir minėtos transporto priemonės apgadinimai, apgadinimų lokalizacija. Tiek įvertinus nustatytus ir užfiksuotus automobilių apgadinimus, tiek įvertinus visų apklaustų aptartų asmenų parodymus, įvykio schemą eismo įvykio vieta teismui yra aiški, ją nurodė abu įvykio vietoje dalyvavę policijos pareigūnai, abu pareigūnai nurodė, kad įvykio vietoje buvo vėžios kur nukentėjusysis nusuka, nes bando išvengti smūgio ir nebuvo lenkimas, pagal vėžes matėsi. R. K. aiškinamomis aplinkybėmis V. M. turėjo važiuoti per šaligatvio kraštą, per veją, kas neatitinka policijos pareigūnų nurodomų automobilio vėžių, nustatytos eismo įvykio vietos. R. K. aiškinamos teisme aplinkybės yra nelogiškos, dėl autoįvykio mechanizmo neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos: liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų bei paaiškinimų bei paties R. K. pirminių paaiškinimų dėl įvykio, užfiskuotų transporto priemonių apgadinimų ir lokalizacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad eismo įvykio priežastis buvo neteisėti R. K. veiksmai, o būtent, kad pastarasis važiuodamas Erfurto g. keisdamas važiavimo kryptį, t.y. sukdamas į dešinę nepersirikiavo arčiau dešinio krašto ir nedavė kelio arčiau dešinio krašto važiavusiam ir į dešinę sukančiam automobiliui „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Tokiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 101 p., numatantį, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 106 p., numatantį, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti; 119 p., numatantį, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

KET 14 p. numato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esantiems neblaiviems. Pats R. K. pripažino, jog vairavo, būdamas neblaivus, paaiškino, kad jautėsi normaliai, būklė neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Tai, kad R. K. buvo neblaivus patvirtina tiek liudytojo T. U. parodymai, jog bendraujant su R. K. jautėsi alkoholio kvapas, tiek nukentėjusiojo A. M. parodymai, kad „Audi“ vairuotojas buvo neblaivus. Šiuos liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina alkotesterio duomenys, iš kurių matyti, jog R. K. 2016-11-12 17.49 val. nustatytas 0,64 promilių girtumas. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra minėto alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurio matyti, jog patikros sertifikatas išduotas 2016-08-04 ir galioja iki 2017-02-04. R. K. neblaivumas buvo tikrintas 2016-11-12, taigi patikros sertifikatas galiojo. Todėl darytina išvada, jog R. K. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu ir patikimumu. Taip pat pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. alkoholio matavimo prietaiso akte pasirašė, alkotesterio parodymų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu R. K. neginčijo.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismas vertina, kad R. K. 2016-11-12 apie 17.17 val., Erfurto g. 41, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,64 promilių girtumo laipsnis. Važiuodamas Erfurto g. keisdamas važiavimo kryptį, t.y. sukdamas į dešinę nepersirikiavo arčiau dešinio krašto ir nedavė kelio arčiau dešinio krašto važiavusiam ir į dešinę pasukusiam automobiliui „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai.

R. K. neginčijo, jog vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiuos pažeidimus be R. K. prisipažinimo įrodo ir administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kurio 423 straipsnis numato atsakomybę už neblaivių asmenų padarytą turto sugadinimą. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 punktu R. K. veiką būtina perkvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes šis straipsnis numato švelnesnę sankciją, nebenumatyta administracinės nuobaudos – arešto.

Be to, R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį dėl to, kad automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Už nurodytą pažeidimą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytas bauda nuo dvidešimt aštuonių iki keturiasdešimt trijų eurų, baudos vidurkis – 35,50 eurų. Analogiško pobūdžio pažeidimas numatytas ANK 415 straipsnio 2 dalyje, numatančioje administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą be valstybinės techninės apžiūros. Už šį pažeidimą numatyta vairuotojams bauda nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų, baudos vidurkis – 35 eurų. Šiuo atveju ANK numato griežtesnę atsakomybę – didesnį baudos minimumą, taigi R. K. padarytas pažeidimas neperkvalifikuotinas.

Be to, R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį dėl to, kad automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Už nurodytą pažeidimą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytas bauda nuo dvidešimt trijų iki trisdešimt keturių eurų, baudos vidurkis – 28,50 eurų. Analogiško pobūdžio pažeidimas numatytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje, numatančioje administracinę atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. Už šį pažeidimą numatyta vairuotojams bauda nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, baudos vidurkis – 75 eurų. Šiuo atveju ANK numato griežtesnę atsakomybę – didesnį baudos minimumą ir vidurkį, taigi R. K. padarytas pažeidimas neperkvalifikuotinas.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad yra nustatyta R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal ANK 423 str. 3 d., nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal ATPK 123 str. 1 d. ir 5 d. – prisipažino padaręs pažeidimus ir gailisi, į pažeidėjo asmenybę - ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, praeityje baustas vieną kartą administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vieną kartą administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, todėl R. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. skirtinos didesnės baudos, nei sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis, pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 str. 3 d. skirtina bauda didesnė už minimalią su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjui paskirtos baudos dydį ir įvertinęs pažeidėjo turtinę padėtį, išdėsto pažeidėjui paskirtos baudos mokėjimą per ilgesnį laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 572 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 646 str., -

nutaria:

R. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. paskirti 36 eurų dydžio baudą.

R. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. paskirti 29 eurų dydžio baudą.

R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje, skirti 1250 eurų dydžio baudą ir ANK 423 straipsnio 4 dalies pagrindu teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus R. K. skirti 1250 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Paskirtos 1250 eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per 1 metų laikotarpį, įpareigojant baudą sumokėti iki 2018-03-24.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16063196568 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.