Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintosios gynėjai advokatei Valdai Grigonytei, išteisintajai V. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-27 nuosprendžio, kuriuo V. P. išteisinta pagal BK 22str.1d., 182str.2d., kadangi nenustatyta, jog ji padarė šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. buvo kaltinama tuo, kad 2004-09-06, Kauno miesto apylinkės teisme, (duomenys neskelbtini), Kaune, civilinės bylos Nr. 2-10441/2004 - dėl teismo antstolių veiksmų - teismo posėdžio metu, per savo atstovę ­advokatę V. R., pateikė suklastotą 2003-05-08 V. K. jai tariamai išduotą paprastojo vekselio elektrografinę kopiją, kuri pagaminta iš 2003-06-06 V. K. V. P. išduoto paprastojo vekselio 43792,40 Lt sumai, atlikus minėto vekselio kopijoje buvusių įrašų: grafoje - (suma skaitmenimis ir valiutos kodas) įrašo „43.792,40“ - grafoje - (išrašymo data) įrašo „2003-06-06“, grafoje- (suma žodžiais ir valiutos pavadinimas) įrašo „keturiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du litus 40 centų“ pirminio turinio pakeitimus į atitinkamus įrašus: grafoje- (suma skaitmenimis ir valiutos kodas) įrašo „63.792,00“, grafoje- (išrašymo data) įrašo „2003-­05-08“, grafoje - (suma žodžiais ir valiutos pavadinimas) įrašo „šešiasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du litai 00 centų“, nekeičiant blanko likusio spausdinto teksto, antspaudo atspaudo bei rankraštinių įrašų. Bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė melagingus duomenis - melagingas, pačios sudarytas, išduotų vekselių suvestines, bei teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus apie tai, kad V. K. jai išdavė tris paprastuosius vekselius atitinkamai: pirmąjį 2003-­05-08 - 63792,00 Lt sumai, antrąjį 2003-06-06 - 43792,40 Lt sumai ir trečiąjį 2003-09-25 - 4700,00 Lt sumai,- tuo apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės, - 63792 Lt sumoje, turtinę teisę.

Be to, V. P. kaltę pagrindžia ir protokolai iš civilinės bylos Nr. 2-525-568/05, iš kurių matosi, kad V. P. davė teisme parodymus apie V. K. išduotas tris nesusijusias paskolas, patvirtintas atskirais vekseliais.

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nuomone, V. P. veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę, t.y. pagal BK 22str.1d., 182str.2d., nes išteisintoji siekė įgyti didelės vertės - 63 792 Lt turtinę teisę, jos veika nebaigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas patenkino V. K. skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, o apgaulė pasireiškė suklastotos vekselio kopijos pateikimu teismui, melagingų parodymų davimu. Tai, kad pagal vekselio kopiją negalima vykdyti išieškojimo, teismas iš viso negalėjo jos vertinti kaip dokumento, turinčio reikšmės bylai, vertinama kaip jos klaida dėl nusikaltimo priemonės. Tai pagal teisės teoriją yra teisiškai nereikšminga klaida. V. P. panaudojo ne tik šią priemonę, bet ir davė teisme parodymus, pateikė kitus duomenis – pačios išteisintosios sudarytas melagingas išduotų vekselių suvestines.

Skunde nurodoma, kad, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad V. P. pasikėsino padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų, taip pat atsižvelgti į išteisintosios asmenybę – anksčiau neteista, charakterizuojama patenkinamai, nėra nei jos veiką lengvinančių aplinkybių, nei sunkinančių, todėl turėtų būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri būtų šiek tiek mažesnė nei bausmės už tokį nusikaltimą sankcijoje numatytas vidurkis.

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. P. būtų pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 22str.1d., 182str.2d. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Išteisintoji savo atsikirtimuose į Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-27 nuosprendžio nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje gana detaliai argumentavo, kad V. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, argumentuoti, juose nėra esminių prieštaravimų, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo, išanalizavęs V. K. parodymus padarė argumentuotą išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai nepaneigia išteisintosios parodymų, be to, nukentėjusiojo parodymuose teismas neįžvelgė V. P. kaltės įrodymų. Išanalizavus Z. U., K. M., G. Ū. – Jankeliūnienės parodymus teismas nustatė, kad juose nėra esminių prieštaravimų, jie nuoseklūs, todėl abejoti jais nėra pagrindo, nes jų parodymai patvirtina išteisintosios parodymus, kad tarp jos ir V. K. buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog bus mokamos palūkanos, todėl buvo kalbama apie tris skirtingus vekselius, o į juos palūkanų suma nebuvo įrašoma.

Atsikirtimuose teigiama, kad nors Z. U. ir skolinosi kažkada iš išteisintosios pinigus, tačiau skola seniai grąžinta, todėl jokio suinteresuotumo nėra ir negali būti, be to, nors jos ir dirba toje pačioje darbovietėje, tačiau jų nesieja jokie pavaldumo santykiai, tad netikėti Z. U. parodymais ar vertinti kritiškai tai, jog ji iš tiesų žinojo ir matė pirmąjį V. K. išduotą vekselį, nėra pagrindo.

Išteisintoji mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sutiko su jos gynėjos advokatės V. G. baigiamojoje kalboje išdėstyta pozicija, kad LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2006-10-31 baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-519-2006 nurodė, kad apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perduoti turtą kitam asmeniui.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su V. P. gynėjos advokatės Valdos Grigonytės pozicija, kad skolos grąžinimo klausimai tarp kreditoriaus ir nukentėjusiojo buvo sprendžiami per atitinkamas teismines institucijas civiline tvarka ir tarp jų iškilęs ginčas buvo civilinės teisės reguliavimo dalykas ir vekselio elektrografinės kopijos įrodomoji reikšmė, sprendžiant skolos grąžinimo klausimą buvo vertinama LAT Civilinių bylų kolegijos 2005-10-24 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-544/2005, kuri buvo naudinga nukentėjusiajam, nes buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo patenkintas jo skundas dėl antstolių veiksmų.

V. P. pažymi, kad jei savo veiksmais ir suklaidino teismą, kai buvo sprendžiamas ginčas su V. K. dėl skolos (nesumokėtų palūkanų) grąžinimo, tai nebuvo pažeistas nusikaltimo nuosavybei objektas, bet nusikaltimų teisingumui objektas, todėl, ji mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir įvertinęs visas aplinkybes, nenustatė V. P. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 22str.1d., 182str.2d. požymių.

V. P. savo atsikirtimais prašo atmesti Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės tesimo 2007-11-27 išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, vadovaudamasis LR BPK 20str.5d. reikalavimais įvertinęs, teisingai ir pagrįstai nusprendė V. P. išteisinti pagal BK 22str.1d., 182str.2d., tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netinkamai suformulavo išteisinimo pagrindą.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-31 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-519/06, kurioje nurodyta, kad sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisės į jį neteisėtas įgyjamas. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu ,,privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtu įgyti. Įgyjant svetimą turtą, apgaulė gali pasireikšti ir suklastotų dokumentų panaudojimu. V. P. buvo kaltinama tuo, kad 2004-09-06 Kauno miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-10441/2004 - dėl teismo antstolių veiksmų- teismo posėdžio metu per savo atstovę ­advokatę V. R., pateikė suklastotą 2003-05-08 V. K. jai tariamai išduotą paprastojo vekselio elektrografinę kopiją, kuri pagaminta iš 2003-06-06 V. K. V. P. išduoto paprastojo vekselio, t.y. pasinaudojant 2003-06-06 vekseliu suklastotas 2003-05-08 vekselis. Be to, ji bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė melagingus duomenis - melagingas, pačios sudarytas, išduotų vekselių suvestines, bei teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus apie tai, kad V. K. jai išdavė tris paprastuosius vekselius atitinkamai: pirmąjį 2003-­05-08 - 63792,00 Lt sumai, antrąjį 2003-06-06 - 43792,40 Lt sumai ir trečiąjį 2003-09-25 - 4700,00 Lt sumai, - tuo apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės, - 63792 Lt sumoje, turtinę teisę. Iš kaltinime pateiktų duomenų matyti, kad V. P. sukčiavimo pagrindinis požymis – apgaulė, pasireiškė dokumento suklastojimu ir jo panaudojimu, siekiant įgyti teisę į didelės vertės turtą (63792 Lt), bei melagingų duomenų pateikimu ir melagingų parodymų teisme davimu. Sukčiavimas yra tyčinė veika, tačiau byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad išteisintosios psichinis santykis su padaryta veika buvo tyčinė kaltės forma. V. P. sukčiavimas yra inkriminuojamas dėl apgaulės, kuri pasireiškė suklastojant dokumentą, tačiau kaltinime dokumento suklastojimo faktas visiškai nenustatytas, kaip beje ir melagingų parodymų faktas. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad, įrodinėjant BK 22str.1d., 182str.2d. numatytą veiką, byloje turėjo būti nustatyta, kad V. P. suklastojo dokumentą – 2003-05-08 paprastąjį vekselį 63792 Lt sumai ir pateikė teismui minėto vekselio kopiją, žinodama, kad ji yra suklastota, taip pat pateikė teismui žinomai melagingus duomenis. Tai, jog 2006-01-03 specialisto išvadoje nurodyta, kad 2003-05-08 paprastojo vekselio elektrografinė kopija yra atlikta nuo 2003-06-06 paprastojo vekselio originalo kitos kopijos (kopijų), joje atlikus buvusių pirminio turinio įrašų pakeitimus, neįrodo, kad išteisintoji naudojo apgaulę siekiant įgyti didelės vertės turtinę teisę. V. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22str.1d., 182str.2d., neįrodo ir tai, kad ji savo vienkartinėje gyventojo turto deklaracijoje nurodė, jog V. K. 2003 metais paskolino tik 43792Lt sumą, nes išteisintoji nurodė, kad ji skolino ne tik savo pačios santaupas, bet ir kitų žmonių pinigus.

Šioje byloje nurodžius, kad V. P. sukčiavimo veika pasireiškė dokumento (2003-05-08 paprastojo vekselio) suklastojimu, svarbu nustatyti, kad toks suklastojimo faktas tikrai buvo ir tik jį įrodžius, galima analizuoti patį dokumento suklastojimo galutinį tikslą – apgaulės buvimo faktą. Kaltinamajame akte tik nurodyta, kad išteisintoji pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės turtą suklastojant 2003-05-08 paprastąjį vekselį 63792 Lt sumai, tačiau nenustatinėjamas ir neįrodinėjamas dokumento suklastojimo faktas, o neįrodžius šio fakto, negalima teigti, kad V. P. sukčiavo, t.y. naudojo apgaulę suklastojant dokumentą, kuris įteisintų jos reikalavimą į didelės vertės turtą. Be to, nenustačius šio fakto, taip pat negalima teigti, kad V. P. pateikė teismui melagingus duomenis ir davė melagingus parodymus.

Kad V. P. 2003m.gegužės 08d. V. K. paskolino 58000 Lt ir su palūkanomis turėjo grąžinti 63792 Lt neginčija ir V. K. jis tik neigia vekselio šiai sumai išdavimo faktą. Tiek V. P., tiek V. K. pripažįsta, kad 2003m.birželio 06d. vekselis atsirado V. K. padengus dalį skolos, todėl logiškas išteisintosios V. P. aiškinimas, kad 2003m.birželio 06d. 43792,40 Lt sumai vekselis buvo perrašytas iš pirmojo vekselio, tik sumažinta suma, o perrašytas buvo todėl, kad V. K. padengė dalį sumos pagal pirmąjį vekselį, be to, su juo buvo suderintas mažesnis palūkanų procentas. Visa tai įvertinus, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, jog V. P. apgaulės būdu pasikėsino įgyti didelės vertės-63792 Lt sumoje turtinę teisę.

Neįrodžius, kad V. P. veikė tyčine kaltės forma, negalima nustatyti ir nusikalstamo tikslo siekimo fakto, kuris ir atspindi sukčiavimo subjektyviąją pusę – tyčios elementą. Darytina išvada, kad neįrodyta, jog V. P. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir šių pasekmių siekė. Remiantis tuo, negalima teigti, kad jos padarytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka BK 22str.1d., 182str.2 dalyje įtvirtintus nusikaltimo sudėties požymius.

Nors Kauno mieto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas savo skunde palaiko 2006-07-26 kaltinamąjį aktą, pagal kurį V. P. buvo kaltinama pasikėsinimu apgaule įgyti didelės vertės turtą suklastojant dokumentą bei melagingų duomenų pateikimu ir melagingų parodymų davimu, tačiau šiuo atveju būtina nustatyti ir įrodyti, kad V. P. suklastojo dokumentą ir tik tada jai pareikšti kaltinimus dėl sukčiavimo, o to padaryta nebuvo, todėl visiškai neaišku kaip pasireiškė išteisintajai inkriminuojama veika - sukčiavimas. Todėl darytina išvada, jog prokuroro teiginiai, kad 2007-11-27 išteisinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir turi būti priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 22str.1d., 182str.2d., yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad V. P. veiksmais galėjo būti pažeistas ne nusikaltimų nuosavybei objektas - nuosavybė, o teismų normali veikla, t.y. nusikaltimų teisingumui objektas, todėl tokiuose jos veiksmuose nėra nusikaltimo nuosavybei objekto. Teisėjų kolegijos nuomone šis teiginys pakankamai išanalizuotas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakankamai išsamiai išanalizavo liudytojų, tame tarpe ir liudytojos Z. U., duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme ir jais netikėti nerado pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodyta tai, kad visa teismo nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje išdėstyti motyvai, beveik identiška išteisintosios V. P. gynėjos advokatės V. G. baigiamajai kalbai. Tai kelia pagrįstas abejones, kad nuosprendis buvo rašomas ne įvertinus įrodymus pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, bet remiantis gynėjos kalba, t.y. kad teismas bylą galėjo išnagrinėti šališkai.

Teisėjų kolegija nemano, kad teismas buvo šališkas dėl to, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi gynėjos baigiamąja kalba.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas suklydo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad V. P. išteisinta pagal pareikštą kaltinimą, numatytą BK 22str.1d., 182str.2d., nenustačius, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką. BPK straipsnis, kurio pagrindu priimtas išteisinamasis nuosprendis, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodytas, bet aišku, kad vadovautasi BPK 303str.5d., kurioje nurodyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kaip matyti, LR BPK 303str.5d. tokia formuluotė, kurios pagrindu teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nenumatyta, todėl keistina. Kadangi nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad V. P. išteisintina pagal BK 22str.1d.,182str.2d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303str.5d.1p.), todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje darytinas pataisymas, pakeičiant formuluotę.

Vadovaujantis aukščiau paminėtais faktais ir aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išvada, jog V. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 22str.1d., 182str.2d., pažymių, yra pagrįsta ir teisinga.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.

2007-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio revoliucinę dalį pataisyti:

V. P. pagal BK 22str.1d., 182str.2d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303str.5d.1p.).