Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ apeliacinį skundą dėl 2024 m. spalio 22 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovei J. K. (J. K.), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Apeliantė (ieškovė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – išrašą iš UAB „LSV Intergroup“ sistemos apie neapmokėtą kreditą; vartojimo kredito sąlygas, atsakovės paraišką kreditui gauti ir kt.

22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

23. Bylos duomenimis, apeliantės teikiami papildomi įrodymai jau buvo pateikti byloje kartu su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad minėti įrodymai jau byloje buvo pateikti ir yra priimti, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad pakartotinai pateiktų minėtų įrodymų priėmimas būtų perteklinis, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. balandžio 23 d. UAB „LSV Intergroup“ ir atsakovė J. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios specialiosiose sąlygose nustatyta vartojimo kredito suma 1700 Eur, metinė palūkanų norma 23.21%, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 44.50%, Sutarties administravimo mokestis, tenkantis vienai vartojimo kredito dienai - 0.039 % bendros vartojimo kredito sumos, bendra vartojimo kredito kaina 1600,96 Eur, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 3300,96 Eur, galutinė kredito grąžinimo diena 2022 m. balandžio 25 d.

25. 2018 m. balandžio 23 d. banko pavedimu UAB „LSV Intergroup“ sumokėjo 654,27 Eur sumą į J. K. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „J. K. (...) refinansavimo paskolos 1700 Eur likutis“ ir 1045,73 Eur sumą į UAB ,,IPF Digital Lietuva“ banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „Refinansavimas. J. K. (...) Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Kliento Nr. (duomenys neskelbtini)“.

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nurodęs, jog paskola 1045,73 Eur dalyje atsakovei nebuvo suteikta, nes sutarties bendrosiose ir specialiosiose sąlygose kredito refinansavimas nenumatytas, įrodymai apie atsakovės prašymą apmokėti jos įsiskolinimus įmonei UAB ,,IPF Digital Lietuva“ nepateikti, vien mokėjimo operacija ir 2017 m. lapkričio 13 d. paskolos duomenų nuotraukos šių aplinkybių nepatvirtina.

27. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu ginčija tokius pirmosios instancijos teismo argumentus, nurodydama, jog pati atsakovė neprieštaravo faktui, kad ieškovė refinansavo jos paskolą įmonėje UAB ,,IPF Digital Lietuva". Teigė, kad nors ieškovė neturi rašytinės refinansavimo sutarties, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovei buvo suteikta paskola, kuria buvo refinansuotas jos turimas kreditas kitoje finansų įstaigoje ir dalis kredito išmokėta į jos asmeninę banko sąskaitą.

Dėl apeliacinio skundo ir reikalavimo priteisti paskolos sumą

28. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Šalys patvirtino, jog sutartį sudarė tikslu refinansuoti atsakovės 2017 m. lapkričio 13 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „IPF Digital Lietuva“. Nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik šalių paaiškinimai (CPK 186 straipsnis), bet ir rašytiniai įrodymai byloje: atsakovės ir trečiojo asmens paskolos sutarties mokėjimo planas, šalių sudarytos vartojimo paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 2.13 punktas, leidžiantis refinansavimą, ieškovės 2018 m. balandžio 23 d. atliktas 1045,73 Eur mokėjimas UAB „IPF Digital Lietuva“, kurio mokėjimo paskirtyje konkrečiai įvardintas refinansavimas už J. K. pagal paskolos sutartį Nr. 240750.

29. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, jog 2018 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutartimi atsakovei buvo suteiktas 1700 Eur kreditas 2017 m. lapkričio 13 d. kredito sutarties su UAB „IPF Digital Lietuva“ refinansavimui.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.59 straipsnį vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

31. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

32. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Dėl pelno palūkanų

35. Nors ieškovė nurodo, kad sutartis nebuvo nutraukta, tik 2023 m. kovo 7 d. sustabdytas palūkanų skaičiavimas, tačiau ieškovės palūkanų skaičiavimo sustabdymas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo taikyti civilinės atsakomybės pasekmes, kurios paprastai gali būti taikomos tik esant nutrauktai sutarčiai, vertintinas kaip vartojimo sutarties nutraukimas (CK 6.221 straipsnis).

37. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), pagal kurią palūkanos suprantamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos), įvertinęs sutarties specialiųjų sąlygų 13.2 punkto ir bendrųjų sąlygų 7.2 punkto turinį, konstatuoja, kad prašomos priteisti palūkanos, paskaičiuotos atsakovei pažeidus prievolę laiku mokėti mėnesio įmokas, yra laikytinos ne mokėjimo (pelno) palūkanomis, kaip nurodo ieškovė, tačiau kompensacinėmis palūkanomis.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; kad kompensacinės palūkanos negali būti skaičiuojamos ilgiau kaip už 180 dienų; kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis yra paskaičiuotas taikant 23,21 procentų metinę palūkanų normą, todėl ji viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas, taip pat yra ilgesnis nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis (nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2024 m. kovo 7 d.). Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

40. Atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo praktiką, spręstina, jog šalių susitarimu yra nustatyta neproporcingai didelė vartotojo (atsakovo) civilinė atsakomybė už ginčo sutartyse numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 punkto nuostata, kad kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles, ir specialiųjų sąlygų 13.2 punkto nuostata, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą yra skaičiuojamos pelno (mokėjimo) palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kurių dydis lygus šiose specialiosiose sutarties sąlygose nurodytai vartojimo kredito metinei palūkanų normai ir yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Vartojimo kredito įstatyme bei bendrųjų Sutarties sąlygų nustatytas taisykles, pripažįstamos nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis), o ieškinio reikalavimas dėl 258,13 Eur pelno palūkanų priteisimo atmetamas.

Dėl delspinigių

41. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 49,43 Eur delspinigių, paskaičiuotų už ne ilgiau nei 180 d., taikant 0,05 proc. delspinigių normą.

42. Už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, kredito gavėjui (atsakovui) praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, kredito davėja (ieškovė) turi teisę reikalauti mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip už 180 dienų. Sutartyje nustatytas delspinigių dydis ir skaičiavimo laikotarpis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 49,43 Eur delspinigius, yra tenkinamas (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1, 2 dalys).

43. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neteisingai įvertino šalis siejusius teisinius santykius, aplinkybes dėl paskolos suteikimo, todėl nepagrįstai ieškinio reikalavimus atmetė. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

45. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 22 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 418,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo priteistos iš ieškovės valstybei.

46. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

47. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 926,49 Eur sumą, teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė 668,36 Eur, t. y. patenkino 72,13 proc. pareikštų reikalavimų. Todėl iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės valstybei priteisiama 116,71 Eur dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant atsakovę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

49. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

50. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti ieškovės apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti 2024 m. spalio 22 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės UAB „LSV Intergroup“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „LSV Intergroup“ iš atsakovės J. K. 532,19 paskolos, 86,74 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 49,43 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą 668,36 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. balandžio 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 7.2 punkto nuostatas, kad kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2018 m. balandžio 23 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų 13.2 punkto nuostatas, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą yra skaičiuojamos pelno (mokėjimo) palūkanos, kaip atlyginimas kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kurių dydis lygus šiose specialiosiose sutarties sąlygose nurodytai vartojimo kredito metinei palūkanų normai ir yra skaičiuojamos nuo visos pradelstos grąžinti kredito sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme bei Bendrųjų Sutarties sąlygų nustatytas taisykles.

Priteisti ieškovei UAB „LSV Intergroup“ iš atsakovės 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „LSV Intergroup“ valstybei 116,71 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant atsakovę pirmosios instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.