Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktiškai gyvenatis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. spalio 7 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės apribojimo bausme;

2) 2011 m. vasario 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 40 parų arešto bausme;

3) 2011 m. balandžio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) 3 metų ir 20 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme;

4) 2022 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2023 m. kovo 13 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto. Bausmę atliko 2023 m. liepos 10 d.;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. A., o būtent 2024 m. spalio 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilus žodiniam konfliktui, tyčia, sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo A. A. padarė kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta jo paties prisipažinimu ir šiais rašytiniais duomenimis:

Kaltinamasis, jam pranešus apie įtarimą, padarius nurodytą nusikalstamą veiką, prisipažino visiškai ir parodė, kad A. A. ir V. G. pažįsta kaip to paties kaimo gyventojus. Pats su A. A. bendrauja mažai, daugiau gal su V. G. Datos tikrai nepasakys, galimai kaip ir parašyta įtarime, jis tą dieną buvo susitikęs su V. G., kuris jį pakalbino kartu nueiti iki A. A. namų. Kiek tuo metu buvo valandų, nepasakys, laike nesiorientavo, nes jau ryte buvo vartojęs alkoholio, ir V. G. jau matėsi, kad buvo neblaivus. A. A. namuose buvo vienas, dar davė pinigų, kad nupirktų degtinės butelį. Nusipirkę degtinės visi kartu gėrė, klausėsi muzikos, be jo, A. ir V., namuose daugiau nieko nebuvo. Gėrė gyvenamojo namo virtuvėje. Pats išgertuvių aplinkybių gerai neatsimena dėl girtumo, todėl negali pasakyti nuo ko prasidėjo jo ir A. konfliktas, kas pirmas jį išprovokavo, tačiau neneigia, kad taip galėjo pasielgti su A., t. y. kaip parašyta įtarime, jis galėjo suduoti A. į galvos sritį, tačiau kiek kartų ir su kuo sudavė tikrai nepasakys, nes neatsimena, ar sudavė smūgius į krūtinę ar kitas kūno vietas A., tai pat nepasakys, nes neatsimena, tačiau to neneigia. Kaip atėjo pas A. į namus, matėsi, kad ir A. buvo išgėręs. Išgertuvių metu A. dėl savo sveikatos būklės nesiskundė. Ar A. buvo parkritęs ant grindų, neatsimena, atsimena, tik kaip iš jo namų išėjo vienas, V. visą laiką buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo. Jis pas A. į namus atėjo, kad kartu išgertų, jokio išankstinio tikslo sužaloti A. neturėjo, jis net neatsimena, dėl ko galėjo su A. sukonfliktuoti. Kiek atsimena, pas A. namuose kieme paliko savo dviratį, nes dėl girtumo negalėjo pavažiuoti. Anksčiau su A. jokių konfliktų nebuvo, mano, kad viskas įvyko dėl per didelio kiekio alkoholio. Gal jam girtam kažkas ne taip pasirodė, blaivas tikrai taip nebūtų pasielgęs. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nors įvykio aplinkybių ir neatsimena, tačiau neneigia, kad taip galėjo pasielgti su A., dėl to nuoširdžiai gailisi, pasižada, kad ateityje daugiau taip nepasikartos. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, esant galimybei paskiriant laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjęs A. A. 2024 m. spalio 28 d. apklausos metu parodė, kad 2024 m. spalio 23 d. vakare namuose, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sukonfliktavo su pažįstamu J. S., tačiau jie nesimušė. Vyko išgertuvės ir dėl savo neblaivumo būdamas namuose neišlaikė lygsvaros ir krito, dėl to susimušė krūtinės sritį. Pretenzijų niekam neturi, tyrimo nepageidauja. Apie šį įvykį dagiau nieko papasakoti negali dėl savo sveikatos būklės. Į ligoninę yra pristatytas, nes ištiko insultas, apžiūros metu jokių lūžių nenustatyta. Nori paaiškinti, kad niekas jo nesumušė, tiesiog dėl savo neblaivumo ir situacijos nesuvokimo buvo tai papasakojęs savo artimiesiems.

Papildomai nukentėjęs A. A. 2024 m. gruodžio 17 d. parodė, kad 2024 m. spalio 23 d., buvo vienas namuose. Kiek buvo valandų nepasakys, pas jį atėjo to paties kaimo gyventojas, jo draugas V. G., kuris atsinešė degtinės butelį. Jiems begeriant gyvenamojo namo virtuvėje, nekviestas atėjo to paties kaimo gyventojas J. S., su kuriuo jis pats nebendrauja. Jis iš vakaro jokio alkoholio vartojęs nebuvo, įvykio aplinkybes atsimena. Jie visi trise kartu gėrė, konfliktų nebuvo. J. S. daugiau bendravo su V. G. Jiems begeriant, J. S. norėjo išgerti be eilės, dėl ko jis jį sudrausmino. Tada J. S. pasipiktino, paėmė virtuvėje ant stalo buvusį tuščią degtinės butelį ir su juo vieną kartą sudavė jam per dešinės pusės veido sritį. Po smūgio jis nukrito nuo kėdės virtuvėje ant grindų, ar kur susimušė, neatsimena, nes prarado sąmonę ir prabudo tik sekančios dienos ryte. Susiradęs telefoną, paskambino sūnui, pasakė, kad jam negerai. Į namus atvažiavo marti, GMP ir jį išsivežė į Marijampolės ligoninę, nes įtarė insultą. Kiek jam žinoma, J. S. bendravo su kitais kaimo gyventojais, kuriems gyrėsi apie buvusias muštynes. Ar po sąmonės praradimo dar J. S. jam sudavė kokius smūgius nežino. Dėl suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą. Savo pirminių duotų parodymų neatsimena, nes buvo ligoninėje išgėręs įvairių vaistų, lašėjo lašelinė. Jam taip pat atsirado sumušimas krūtinės srityje, kurio iki muštynių su J. S. nebuvo.

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 metų spalio mėnesį, dienos nepasakys, nes neatsimena, galbūt kokią 18-19 val., jis nuėjo pas A. A. į namus, nusinešė degtinės butelį 0,5 l talpos. Tą dieną buvo su A. A. susiskambinęs, kad pas jį ateis į namus, atėjo vienas. A. A. buvo vienas. Jis su A. A. degtinę gėrė gyvenamojo namo virtuvėje, sėdėjo prie stalo. Kažkur valandos bėgyje pas A. A. į namus atėjo to paties D. kaimo gyventojas J. S., kurio nei jis, nei pats A. A. nekvietė. J. S. su savimi jokių alkoholinių gėrimų neatsinešė. J. S. gėrė kartu su jais, sakė, kad ieško telefono. Paskui iš niekur nieko J. S. su A. A. pradėjo ginčytis, J. pirmas pradėjo konfliktą. Kaip jam atrodo, jiedu ginčijosi dėl to nerasto telefono, paskui J. S. nuo virtuvėje esančio stalo paėmė nebaigtą gerti degtinės butelį ir su juo vieną kartą sudavė sėdinčiam prie stalo A. A. į galvos sritį, į kurią pusę pataikė nepasakys, nes viskas įvyko labai greitai, virtuvėje degė šviesa. Jis bandė raminti J. S., kad nesimuštų, bet J. S. dar ir jam norėjo suduoti, tačiau tik nestipriai brūkštelėjo pirštais per veidą, fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Matydamas, kad J. S. apraminti neis, o į konfliktą kištis nenorėjo, todėl jis iš A. A. namų išėjo. J. S. su juo kartu neišėjo, liko pas A. A. Be jų namuose daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Kas vyko pas A. A. namuose jam išėjus, nežino, prie jo J. S. A. A. tik vieną kartą sudavė į galvos sritį su buteliu, A. parkritęs nebuvo, prie jo J. S. jokių smūgių A. A. daugiau nesudavė. Į kelintą dieną sužinojo iš kitų kaimo gyventojų, kad A. A. buvo išvežtas į ligoninę, po tos dienos jis į kaimą grįžęs nebuvo, nes kiek žino, kad A. A. turėjo sveikatos problemų su širdimi, kad jam lygtais buvo infarktas po tų muštynių. A. A. su J. S. nebendrauja. Jis pats po tos dienos J. S. sutikęs nebuvo, su juo nekalbėjo. J. S. kaime su niekuo nekonfliktuoja, kas jam tada užėjo, jis nežino. A. A. yra ramus žmogus, jis taip pat kaime su niekuo nekonfliktuoja.

Liudytoja A. K. parodė, kad A. A. yra jos tėtis, kuris gyvena vienas, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir veda asocialų gyvenimo būdą. 2024 m. spalio 24 d., apie 17 val., jai paskambino draugė, kuri pasakė, kad jos tėčiui negerai, kad ji grįžtų į kaimą. Ji iškarto nuvažiavo pas tėtį, šį rado namuose. Tėtis atrodė labai prastai, pagalvojo, kad jam sutriko sveikata, kad insultas, nes buvo prieš tai turėjęs insultą. Tėtis sunkiai atsakinėjo į klausimus, buvo vangus. Ji pastebėjo, kad tėčio dešinė veido pusė buvo ištinusi, paklausė tėčio kas nutiko, tai jis pasakė tik tiek, kad skauda. Ji apžiūrėjo tėvo kūną, matė, kad krūtinėje yra sumušimas, kiti nubrozdinimai Ji suprato, kad tėtis taip susižaloti pats negalėjo, iškvietė GMP, ir tėtis buvo pristatytas į Marijampolės ligoninę, kur medikai tėčiui įtarė insultą. Ji pati tėčio kelis kartus klausė, ar jo niekas nesumušė, tačiau jis tai neigė. Atvykus policijai, tėvas pasakė, kad išgertuvių metu, pas jį namuose, jam sudavė to paties kaimo gyventojas J. S., kad išgertuvių metu buvo ir V. G., tačiau šis jo nemušė.

Liudytojas L. A. parodė, kad A. A. yra jo tėtis. 2024 m. spalio 24 d. 16.16 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambinęs tėtis pasakė, kad jam nesveika. Tėtis jam sakė, kad nepaeina, kad galimai šį ištiko insultas. Tos pačios dienos ryte tarp 9-10 val. jis buvo užsukęs pas tėvą į namus, matė, kad gyvenamojo namo kieme buvo kaimyno J. S. dviratis. Tėtis gulėjo lovoje ir miegojo, jo nežadino, nes suprato, kad išgėręs miega. Pas tėvą namuose užtruko iki 5 minučių, kaip išėjo, dviratis dar buvo kieme. Po kokiu 20 minučių pro savo namo langą pamatė, kaip J. S. važiavo su tuo pačiu dviračiu, kurį buvo visai neseniai matęs pas tėvą kieme. Jis paskambino žmonai ir pasakė, kad ji nueitų iki tėvo. Kaip jo telefono skambučių registre užfiksuota, 17.32 val. jam paskambino žmona Eglė, sakė, kad tėčiui kviečia greitąją. Tėvas niekada nesiskųsdavo, jeigu jam kas nors nutikdavo. Tėvo klausė, iš kur pas jį galvoje ir krūtinėje yra kraujosruvų, tėvas iš pradžių dar sakė, kad susimušė pats, bet galiausiai pasakė, kad jį sumušė J. S. Paskui jis kalbėjosi su V. G., kuris patvirtino, kad tėvą sumušė J. S., buteliu sudavė per galvą, butelis sudužo, kad V. G. bandė raminti J. S., tačiau pastarasis neapsiramino. Kiek žino, J. S. dar kaime gyrėsi, kas nutiko. Jis matė, kad tėvo krūtinės srityje, galvos dalyje, už ausies buvo kraujosruvos, kažkuri ranka buvo nubrozdinta iš vidinės pusės. Prieš įvykį tėvą buvo matęs kažkur prieš 3-4 dienas, tėvas tikrai buvo sveikas, be jokių nubrozdinimų, mušimo žymių.

Liudytoja E. A. parodė, kad A. A. yra jos uošvis, su kuriuo dažnai bendrauja. 2024 m. spalio 23 d. jai paskambino vyras L. A. ir paprašė nueiti iki tėvo namų, kad šis pasiskundė, kad jam negerai, kad pasidarė bloga, nepaeina, kad lygtais insultas. Ji pasiskambino savo giminaitei L. A., kuri gyvena tame pačiame kaime, ir jos abi nuėjo iki jos uošvio namų, kur virtuvėje rado baisią betvarkę, visur buvo išmėtyti daiktai, matėsi išgertuvių požymiai, prie stalo išvaikščiota kaip ir kraujo dėmė. Uošvis gulėjo lovoje, skundėsi, kad nejudina kojų, kad gal jam koks insultas, kairė visa pusė nutirpusi. Ji uošvio paklausė ar jis negėręs, ar nesumuštas, nes matė, kad krūtinės srityje buvo didesnė nei delno dydžio kraujosruva, ant rankų buvo nubrozdinimai ir smulkios kraujosruvos. Uošvis sakė, kad jo niekas nemušė, pats griuvo išgėręs. Ji nusprendė kviesti greitąją, ieškojo rūbų, į tą laiką L. A. paskambino uošvio dukrai A. K. A. A. smurtą neigė. Po apžiūros uošvį išsivežė greitoji. Jai paskambino viena moteris, kuri pasakė, kad po kaimą eidamas J. S. gyrėsi, kad sumušė A. A. Uošvis vėliau pasisakė, kad jį sumušė J. S., kad šis atėjo su V. G., atsinešė alkoholio, kartu gėrė, kad J. S. per savo telefoną garsiai leido muziką, nėjo susikalbėti, todėl uošvis iš J. S. telefoną paėmė, o J. S. buteliu sudavė uošviui per galvą, dėl ko uošvis buvo parkritęs ant žemės, spardė kojomis. Kiek ji žino, kaime J. S. gyrėsi Ž. K., kad sumušė A. A.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad 2024 metais, galimai spalio mėnesį, dienos tikrai nepasakys, jis buvo savo namuose, žiūrėjo televizorių, kaip išgirdo, kad kažkas baladoja į langą, išėjo į lauką pažiūrėti, pamatė J. S. Su J. S. sunkiai sekėsi susikalbėti, kadangi akivaizdžiai buvo matyti, kad jis buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai. Matė, kad J. S. kažkuri ranka buvo sužalota. Kiek jis iš J. S. pasakojimo suprato, kad šis buvo pas A. A. namuose, ten buvo V. G., kad jis su minėtais asmenimis susimušė. Daugiau apie galimai vykusias muštynes nieko J. S. neklausinėjo. Sekančią dieną jau daugelis kaimo gyventojų žinojo, kad J. S. sumušė A. A., nes pats J. S. apie tai ir pasipasakojo.

Liudytojas K. M. parodė, kad 2024 metais, rudenį, tikslaus mėnesio ir dienos nepasakys, J. S. jam padėjo nukasti bulves, ir jis pasigyrė, kad sumušė A. A., pasakė, kad sumušė jam galvą, kad jie kartu gėrė pas A. namuose, susipyko už kažką ir J. S. su buteliu A. sudavė į galvą. Jis tik J. S. pasakė, kad su pensininku taip negalima elgtis. Daugiau apie tai kas įvyko tarp jo ir A. nieko nekalbėjo. J. S. visiems kaime gyrėsi, kad sumušė A. D. J. S.s pasakė, kad su jais kartu gėrė ir G. V.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau ir Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad 2024 m. spalio 24 d. apie 20 val. 26 min. gautas pranešimas, kad į Marijampolės suaugusiųjų priėmimo skyrių pristatytas sužalotas A. A. Po medikų apžiūros A. A. nustatytas veido bei krūtinės sumušimai ir dėl įtariamo insulto paguldytas į Neurologijos skyrių.

A. A. pareiškime fiksuota, kad 2024 m. spalio 23 d. vakare, tiksliai valandų nepasakys, pas jį į namus atėjo J. S., kuris gyvenamojo namo virtuvėje, išgertuvių metų kilus žodiniam konfliktui, vieną kartą su buteliu sudavė jam į dešinės pusės veido sritį, dėl ko jis nukrito nuo kėdės ant grindų ir prarado sąmonę, atsibudo tik sekančios dienos ryte. Dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, vėliau pastebėjo sumušimą krūtinės srityje, kurio iki konflikto su J. S. nebuvo. Prašo pradėti tyrimą ir jį pripažinti nukentėjusiuoju.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, kiemas neaptvertas. Gyvenamojo namo virtuvės kambaryje matomas išdaužtas stiklas, ant grindų galima matyti galimai kraujo dėmių pėdsakus.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 22/2025(09) matyti, kad A. A. klinikiniais duomenimis konstatuota nepatikslinta kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai nėra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei, pasisakyti kada buvo padarytas A. A. konstatuotas kūno sužalojimas, nėra galimybės, nes nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai nebuvo pristatytas, o med. dokumentuose sužalojimas aprašytas nedetaliai. A. A. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, jam esant bet kokioje padėtyje, kurį galėjo pasidaryti pats griūdamas. A. A. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant ranka, tiek kontaktuojant su kitu, kietu, bukų savybių turinčiu daiktu. A. A. klinikiniais duomenimis konstatuotas smegenų infarktas dėl nepatikslinto smegenų arterijų užsikimšimo arba susiaurėjimo yra liguista būsena ir medicininių duomenų, jog jie galėjo išsivystyti nuo suduoto smūgio į galvą, nėra. A. A. mediciniuose dokumentuose yra duomenų, jog jis pastoviai gydosi dėl krūtinės ląstos skausmo, hipertenzinės širdies ligos su širdies staziniu nepakankamumu bei lėtinio prieširdžių virpėjimo. Duomenų, jog A. A. būtų diagnozuotas galvos smegenų insultas, nėra.

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad buvo peržiūrimas BODY vaizdo kameros įrašas PSS-20241024-210352UTC+0300, kuris yra 2024 m. spalio 24 d. 21.03 val. Iš įrašo matyti, kad nukentėjusysis į atsakydamas į policijos pareigūno klausimus, nurodė, kad jam sudavė į veidą J. S.

Iš A. K. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo pokalbio stenogramos matyti, kad 2024 m. spalio 24 d. 20.26 val. A. K. nurodė, jog iš kaimynų sužinojo, kad tėvas naktį namuose buvo sumuštas to paties kaimo gyventojų, jo visas kūnas nusėtas žaizdomis, nori rašyti pareiškimą.

Administraciniai teisės pažeidimai – kaltinamasis administracine tvarka 1 m. laikotarpiu baustas 4 kartus.

Kaltinamasis nėra psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose.

Nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamojo veiksmai atitinka šiame straipsnyje ir jo dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, nes kaltinamasis, kilus žodiniam konfliktui tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo A. A. padarė kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams; atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Prokurorė savo pareiškime prašo J. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 84 parų arešto bausmę, taikyti BK 64¹ straispnį ir bausmę sumažinti 1/3.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, į fizinio smurto intensyvumą bei pasekmes – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, suduotais smūgiais nukentėjusiajam į veidą ir kitas kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; į kaltinamojo asmenybę – teistas, arešto bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, į jo socialinį statusą – nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes; į tai, kad byloje nėra reiškiamas civilinis ieškinys.

Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam iš esmės skirtina prokurorės prašoma bausmė.

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – A. K. pateiktos nuotraukos, taip pat vaizdo ir garso įrašai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojeje byloje.

Kaltinamajam kardomoji priemonė iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirtina.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 56 (penkiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Išaiškinti, jog nuteistasis per 7 dienas nuo teismo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo darbo metu (Ulonų g. 8A, Alytus), atvykti atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. K. pateiktas nuotraukas, taip pat vaizdo ir garso įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojeje byloje.

Kaltinamajam kardomosios priemonės iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.