Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui K. P. ir jo atstovei advokatei A. Ž., suinteresuotiems asmenims O. J., V. P. ir P. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., O. J., P. P., V. P. ir R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo.

Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą (b.l. 31-36) prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis – pareiškėjas K. P., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) – ir (duomenys neskelbtini) miręs A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) yra broliai.

Pareiškėjas K. P. ir jo atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu visiškai palaikė patikslintą pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuoti asmenys O. J., V. P. ir P. P. su pareiškėjo K. P. pareikštu reikalavimu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuoti asmenys G. K. ir R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį joms pranešta tinkamai (b.l. 147, 151), neatvykimo priežastys nepraneštos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta.

Suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepime į patikslintą pareiškimą (b.l. 109-110) nurodo, kad su pareiškėjo K. P. pareikštu reikalavimu visiškai sutinka, ir prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo R. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo K. P. patikslintą pareiškimą nepateikė.

Pareiškėjas K. P. savo reikalavimą grindė šiais argumentais: jo tėvai – G. P. ir J. P., – šiuo metu jau yra mirę (tėvas mirė (duomenys neskelbtini) , motina ? (duomenys neskelbtini) ), susilaukė septynių vaikų: jo – pareiškėjo K. P., gim. (duomenys neskelbtini) , G. K., gim. (duomenys neskelbtini) , O. J., gim. (duomenys neskelbtini) , J. P., kuris jau yra miręs (mirė 1980 m.), V. P., gim. (duomenys neskelbtini) , P. P., gim. (duomenys neskelbtini) , ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) , kurio pavardė buvo pakeista į J. ir kuris jau yra miręs (mirė (duomenys neskelbtini) ) (b.l. 10-17, 37-44, 76, 78-80, 89, 96, 101, 104-105, 108, 111-112). Motina turėjo seserį – A. J. (vėliau – M.), ? kuri šiuo metu taip pat yra mirusi (mirė 2012-03-27) (b.l. 18, 45, 78-80). Sesers sutuoktinis J. J. šiuo metu taip pat yra miręs (mirė (duomenys neskelbtini) ) (b.l. 19, 46, 78-80). Tėvai su didele šeimyna sunkiai vertėsi. Jiems talkino motinos sesuo su sutuoktiniu, padėjo auginti vaikus ir juos mylėjo kaip savo. A. P. jiems jautė ypatingą prieraišumą. Dėl šios priežasties, siekdami gauti didesnį butą, apie 1960 m. Anelė ir J. J. priėmė į savo namus gyventi A. P.. Vėliau, dėl nelabai aiškių priežasčių, buvo pakeista A. P. pavardė į J., A. ir J. J. A. gimimo įraše buvo nurodyti jo tėvais (b.l. 23-24, 51, 78-80), Algirdui buvo išduotas naujas gimimo liudijimas (b.l. 20, 47), kurio pagrindu buvo išduoti visi kiti dokumentai: pasas ir pan. Tam niekas neprieštaravo, nes A. ryšių su šeima taip ir nenutraukė, nuolat matėsi, bendravo, nakvodavo tėvų namuose. A. J. mirė išsituokęs (santuoką nutraukė 1982-09-08) (b.l. 21, 48, 73-74, 78-80, 93-94), turėdamas dukterį ? R. K. (b.l. 75, 78-80, 95, 97), ? su kuria beveik nebendravo ir kuri yra išvykusi į Vokietiją (b.l. 50). Po A. J. mirties liko turto – butas, ? tačiau į notarą dėl jo palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (b.l. 22). A. J. testamento nepaliko. Tikslu paveldėti mirusio A. J. turtą reikalinga nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, nes neturi giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų ir kitomis priemonėmis neįmanoma susitvarkyti brolio palikimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. P. ir suinteresuoti asmenys O. J., V. P. ir P. P. teigė, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. J. yra jų tėvų vaikas ir jų brolis. Juos sieja kraujo ryšys. Jie ir jų tėvai visą laiką palaikė ryšius su juo, bendravo, A. juos lankydavo, padėdavo ūkio darbuose, leisdavo pas juos vasaros atostogas, švęsdavo visas šeimos šventes ir dalyvaudavo artimųjų laidotuvėse, jų ryšys nenutrūko ir jam suaugus, ką patvirtina teismui pateiktos apžiūrėti fotografijos. Įprastai A. gyveno Kaune, pas tetą, ten mokėsi, suaugo, pradėjo dirbti ir sukūrė šeimą. Jiems teko girdėti iš tėvų, kad A. yra įvaikintas, nes jo pavardė buvo kita, bet jie nelabai tam teikė reikšmę. Įvaikinimo dokumentų nėra matę. Mano, kad įvaikinimas buvo tik dėl akių, kad teta su dėde gautų didesnį butą.

Pareiškėjo K. P. atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu prašė teismo nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį pareiškėjo K. P. ir šiuo metu jau mirusio A. J. giminystės ryšį, t.y. pripažinti, jog jie broliai, tikslu paveldėti mirusiojo A. J. turtą, nes pareiškėjas K. P. negali jų giminystės pagrįsti dokumentais. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys patvirtino, kad nei jų, nei jų tėvų ryšys su šiuo metu jau mirusiu A. J. nebuvo nutrūkę. A. J. įvaikinimas buvo fiktyvus, tik dėl akių, tikslu įtėviams gauti didesnį būstą.

Byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t.y. teisiniams santykiams gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. ir 445 str. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos CPK 444-445 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą iš esmės vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 1 p., t.y. prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (giminystės santykį) tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad jis – pareiškėjas K. P. ir A. J. yra broliai.

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos CK 3.130 str. 1 d.). Giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 3.130 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK, taikytiną A. J. turtui paveldėti, broliai ir seserys yra ketvirtos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (5.11 str. 1 d. 4 p.).

Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog A. P., Jono, gim.(duomenys neskelbtini) , buvo įvaikintas. Jo tėvai: J. P. ir G. P.. Jo įtėviai: J. J. ir A. J.. Po įvaikinimo suteikta pavardė, vardas, tėvo vardas: J. A., J.. Įvaikinimo akto įrašas padarytas, t.y. įvaikinimas registruotas, 1961-09-04, akto įrašo Nr. 62. Akto įrašo pagrindas: Kauno miesto vykdomojo komiteto 1961-08-16 sprendimas Nr. 626 (b.l. 127-128, 78-80, 51, 23-24).

Teismo posėdžio metu K. P. atstovė advokatė A. Ž., Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka nepatikslinusi pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reikalavimų, nors tam turėjo pakankamai laiko, iš esmės ginčijo A. J. įvaikinimą ir/ ar įvaikinimo akto įrašą.

Pažymėtina, kad pagal bendrąsias taisykles juridinę reikšmę turi tik juridinis, t.y. kai įvaikinimas įformintas įvaikinimo metu galiojusių norminių aktų nustatyta tvarka, o ne faktinis įvaikinimas.

Juridiniam įvaikinimui būdinga dviejų juridinių faktų sudėtis – valdžios organo sprendimas dėl įvaikinimo ir įvaikinimo įregistravimas civilinės būklės aktų knygose. Juridinės įvaikinimo pasekmės kyla antrojo juridinio fakto ? įvaikinimo įregistravimo ? išdavoje. Įvaikinimo įregistravimas civilinės būklės aktų knygose gali būti teisėtai atliekamas tik pirmojo paminėto juridinio fakto pagrindu. Nustačius, kad civilinės būklės aktų registravimo knygose įrašas apie įvaikinimą atliktas be valdžios organo sprendimo dėl įvaikinimo, turėtų būti pripažįstama, kad įvaikinimo įregistravimas nebuvo pagrįstas ir nesukėlė juridinių pasekmių. Tačiau nesant konkrečių įrodymų, kad valdžios organo sprendimo dėl įvaikinimo nebuvo, negalima konstatuoti, kad pirminio civilinės būklės akto įrašo teisėtumo prezumpcija yra paneigta. Priešingu atveju, ypatingai svarbūs fiziniams asmenims juridinio įvaikinimo teisiniai faktai galėtų būti paneigiami pasiremiant vien prielaidomis.

A. J. įvaikinimo metu Lietuvoje galiojęs RTFSR SŠGĮK numatė, kad įvaikinimas daromas rajonų (valsčių) vykdomųjų komitetų sprendimu ir registruojamas bendra tvarka civilinės būklės aktų įrašų organuose (59 ir 72 str.). Kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

Tiek šiuo metu, tiek A. J. įvaikinimo metu juridinio įvaikinimo atveju įtėviams ir įvaikiams sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę, ir panaikinamos tėvų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo K. P. prašomas nustatyti giminystės santykis nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t.y. nėra juridinę reikšmę turintis faktas.

Tiek šiuo metu, tiek A. J. įvaikinimo metu civilinės būklės aktai buvo ir yra juridiniai faktai, turintys ypatingai svarbią reikšmę, apibrėžiant fizinių asmenų civilinį teisinį ir šeimos teisinį statusą. Siekdamas užtikrinti civilinių ir šeimos teisinių santykių stabilumą, teisinių santykių subjektų asmenines ir turtines teises, įstatymų leidėjas numatė specialią šių juridinių faktų įtvirtinimo formą ? civilinės būklės aktų registraciją. Registracija atliekama, darant aktų įrašus civilinės būklės aktų registravimo knygose. Nustatyta detali šių įrašų atlikimo, keitimo ir papildymo tvarka garantuoja jų patikimumą ir sąlygoja tai, kad civilinės būklės aktų registravimo knygų įrašams apie civilinės būklės aktus – pirminiams civilinės būklės aktų įrašams - suteikiama didesnė (prima facie) įrodomoji galia. Tikslu apsaugoti šią įrodomąją pirminių civilinės būklės aktų įrašų galią, įvesta teisminė tokių įrašų nuginčijimo tvarka. Įstatyme nustatyta civilinės būklės aktų įrašų nuginčijimo tvarka reiškia ne tik tai, kad ginčo atveju vien teismas gali priimti sprendimą dėl įrašų panaikinimo, bet ir tai, kad preziumuojama pirminius civilinės būklės aktų įrašus esant teisingus ir atliktus teisėtai. Iš to seka, kad civilinio proceso šalies reikalavimas panaikinti civilinės būklės akto įrašą, t.y. paneigti tuo įrašu nustatyto fakto juridinę reikšmę, gali būti tenkinamas tik šiai šaliai įrodžius, kad civilinės būklės aktų registravimo knygos įrašas negalėjo sukelti įregistruoto civilinės būklės akto teisinių pasekmių. Civilinės būklės akto registracija atliekama asmenų, siekiančių suteikti registruotinam civilinės būklės aktui juridinę reikšmę, valinio akto pagrindu. Taigi, civilinės būklės akto juridinę reikšmę apsprendžia civilinės būklės akto įraše užfiksuota pareiškėjo valia. Pažymėtina, kad įvaikinimas nuo pat šio civilinės būklės akto pirmosios stadijos taip pat neįmanomas be nuolatinės įtėvių valios įvaikinti patvirtinimo. Jeigu iš civilinės būklės aktų registravimo knygų įrašo įmanoma nustatyti ne tik semantinę jo prasmę, bet ir įrašo formuluotes atitinkančią ir įstatymų nedraudžiamą pareiškėjo valią, vien neesminiai šio įrašo turinio ar formos trūkumai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įregistruotas civilinės būklės aktas nesukėlė teisinių pasekmių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. J. gimimo akto įrašo turinio per visą laiką nuo šio įrašo atlikimo neginčijo nei pats A. J., nei jo biologiniai tėvai, nei jo įtėviai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos CK ? įstatymas ? skiria du institutus: giminystės santykių nustatymą (Lietuvos Respublikos CK 444 str. 2 d. 1 p.) ir civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (Lietuvos Respublikos CK 514 str.). Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Kaip jau minėta anksčiau tik teismo posėdžio metu K. P. atstovė advokatė A. Ž. ėmė ginčyti A. J. įvaikinimą ir/ ar įvaikinimo akto įrašą, tačiau tokių reikalavimų Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka teismui nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo atstovės argumentai nesvarstytini.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog ši civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Nutraukus šią civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p.), pareiškėjui K. P. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 293 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Civilinę bylą Nr. 2-69-840/2015 pagal pareiškėjo K. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., O. J., P. P., V. P. ir R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo nutraukti.

Grąžinti K. P. 2014-11-26 AB Lietuvos pašte sumokėtą žyminį mokestį – 144,30 Lt (41,79 Eur*).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė