Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., 184 str. 1 d., jai nepadarius šių nusikalstamų veikų.

(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. K. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., 184 str. 1 d. tuo, kad ji:

- laikotarpiu 2016 m. sausio 16 d. iki liepos 18 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) darbuotoja ir pagal 2011 m. rugsėjo mėn. 20 d. (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens skyrimo (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone“, pagal 2016 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) įgaliojimus ir pagal 2016 m. sausio 13 d. paramos sutartį pasirašyta tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) centro, būdama paskirta atsakinga centro darbuotoja ir būdama įgaliota būti (duomenys neskelbtini) atstove paimti paskutinės dienos galiojimo maisto produktus pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį iš (duomenys neskelbtini) parduotuvių (duomenys neskelbtini) ir pasirašyti su tuo susijusius paramos priėmimo – perdavimo dokumentus 2016 m. sausio 16 d., 23 d., 30 d., vasario 6 d., 13 d., 20 d., 27 d., kovo 5 d., 12 d., 19 d., 26 d., balandžio 2 d., 9 d., 16 d., 23 d., 30 d., gegužės 7 d., 14 d., 21 d., 28 d., birželio 4 d., 11 d., 18 d., 25 d., liepos 2 d., 9 d., 16 d., (t. y. kiekvieno mėnesio šeštadienį), iš UAB (duomenys neskelbtini) mieste esančių parduotuvių (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini)) veikdama kaip (duomenys neskelbtini) centro darbuotoja ir (duomenys neskelbtini) atstove iš parduotuvių paimdama paskutinės dienos galiojimo maisto produktus, pasirašydama prekių važtaraštyje, kad prekes priėmė, paimdama maisto produktus, tačiau jų šeštadienį neišdalindama, 2016 m. sausio 17 d., 24 d., 31 d., vasario 7 d., 14 d., 21 d., 28 d., kovo 6 d., 13 d., 20 d., 27 d., balandžio 3 d., 10 d., 17 d., 24 d., gegužės 1 d., 8 d., 15 d., 22 d., 29 d., birželio 5 d., 12 d., 19 d., 26 d., liepos 10 d., 17 d., (t. y. kiekvieno mėnesio sekmadienį) iš parduotuvių nepaimdama paskutinės dienos galiojimo maisto produktų (nevykdydama jai įgaliojimais suteiktų pareigų) dėl ko maisto produktai tapo beverčiai, taip neveikimu iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, padarydama (duomenys neskelbtini) 7 440,68 Eur žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl veikos numatytos BK 228 str. 1 d.;

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje kėlė klausimą, ar D. K. apkritai priklausė organizuoti aprūpinimą maisto produktais socialiai remtiniems asmenims bei ar ji gali būti šiuo atveju prilyginama valstybės tarnautojai. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. K. šeštadieniais ir sekmadieniais neveikė (duomenys neskelbtini) centro vardu ir įgaliojimais, o byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad jai pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus būtų kilusi pareiga užtikrinti paramos paskirstymą socialiai remtiniems asmenims. Prokuroras pateiktame apeliaciniame skunde su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad D. K. yra tinkamas BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas, nes ji šiuo atveju veikė kaip (duomenys neskelbtini) centro darbuotoja, o tai jog socialiai remtini asmenys šeštadienį ir sekmadienį negaudavo maisto produktų, yra viešojo intereso pažeidimas, padaręs didelę žalą tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) centro reputacijai, tiek fiziniams asmenims, kurie negaudavo maisto produktų.

8. Už BK 228 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ir fizinis asmuo. Taigi, nusikaltimo, numatyto BK 228 str., vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548-699/2015).

9. Pagal BK 230 str. 3 d. valstybės tarnautojams prilyginami asmenys, kurie dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi pagal BK 230 str. 3 d. valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba pareigų ėjimu kitais įstatyme numatytais pagrindais viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas. Pažymėtina, kad vien tik šių požymių atitikimas nereiškia, jog asmuo gali būti prilyginamas valstybės tarnautojui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (LAT 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-648/2015).

10. Nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) (teikėjas) ir (duomenys neskelbtini) (gavėjas) sudarė paramos sutartį, kuria (duomenys neskelbtini) įsipareigojo suteikti paramą maisto produktais bei higienos prekėmis (duomenys neskelbtini) centro vykdomai veiklai. Paramos sutarties priede Nr. 1 numatyta, kad gavėjas maisto produktus privalo atsiimti pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Nagrinėjamoje situacijoje D. K. buvo kaltinama būtent tuo, jog nevykdė minėtos sutarties nuostatos, šeštadieniais ir sekmadieniais paimti ir išdalinti maisto produktus socialiniai remtiniems asmenims.

10.1. D. K. viso proceso metu savo kaltę neigė, teigdama, kad 2016 m., pasirašius sutartį dėl paskutinės galiojimo dienos maisto produktų dalinimo savaitgaliais, direktorė jai pasakė, kad jos krūvis nepadidės, nes maistas bus paimamas ir išdalinamas pirmadieniais ir viską liepė derinti su (duomenys neskelbtini) vadove. Paaiškino, kad ji niekada nebuvo nei įgaliota, nei įpareigota išdalinti maisto, tuo labiau paskutinę galiojimo dieną. Tuo turėjo rūpintis įstaiga arba direktorė. Be to, šeštadienį ir sekmadienį maisto negalėjo dalinti, nes įstaiga nedirba ir jai tuo metu yra išeiginės

10.2. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais išteisintosios duotais parodymais, kadangi tiek (duomenys neskelbtini) centro direktorė A. K., tiek jos pavaduotoja D. T. aiškiai nurodė, kad D. K. šeštadienį ir sekmadienį socialinės paramos centre nedirbo. Taip pat A. K. pabrėžė ir tai, kad savaitgaliais nedirba ir pats centras, ir kad jai buvo žinoma, kad maisto, paimto savaitgalį, dalinimas pirmadienį yra sutartas su (duomenys neskelbtini), o ji tam neprieštaravo. Be to, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra duomenų, jog pasirašius 2016 m. sausio 13 d. paramos sutartį, (duomenys neskelbtini) centras būtų nustatęs paramos teikimo socialiai remtiniems asmenims tvarką, paskyręs už tai atsakingus asmenis. Taip pat, D. K. pareigos savaitgaliais dalinti maisto produktus socialiai remtiniems asmenims nepatvirtina ir 2016 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) išduotas įgaliojimas, kuris, kaip matyti, buvo priimtas dar iki paramos sutarties pasirašymo. Pažymėtina, kad šiuo įgaliojimu D. K. buvo įgaliota būti (duomenys neskelbtini) atstovu tik paimant paskutinės dienos galiojimo maisto produktus iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir pasirašant su tuo susijusius paramos priėmimo - perdavimo dokumentus, tačiau ne juos dalinant. Joks įgaliojimas maisto produktus išdalinti nei prieš, nei po sutarties sudarymo D. K. nebuvo išduotas.

10.3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog D. K. savaitgaliais neveikė (duomenys neskelbtini) centro vardu ir įgaliojimais bei neturėjo pareigos užtikrinti paramos paskirstymą socialiai remtiniems asmenims. Įvertinus pateiktą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje D. K. negali būti laikoma tinkamu nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., subjektu. Tokiu būdu D. K. buvo pagrįstai išteisinta iš kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d., o prokuroro skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl veikos numatytos BK 300 str. 1 d.;

11. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su D. K. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. Teigia, kad aplinkybę, jog išteisintoji klastojo dokumentus patvirtina byloje esantys duomenys.

12. Nagrinėjamu atveju D. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo maisto išdavimo asmenims sąrašus ir šeštadienį gauti maisto produktai buvo išdalinti šeštadienį, sekmadienį gauti maisto produktai - išdalinti sekmadienį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad D. K. negali būti pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. padarymo, kadangi šiuo atveju nėra aišku, ką atspindi dokumentuose nurodyta data ir negalima daryti išvados, kad D. K. nurodė neteisingą maisto produktų dalinimo datą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad minėta data buvo nurodyta ant iš anksto atspausdintų tuščių dokumentų formų, toks ją parengusio ir atspausdinusio asmens elgesys negali būti iš anksto preziumuojamas kaip suklastojimas. Taip pat buvo padaryta išvada, kad tuščias dokumento blankas iš viso negali būti laikomas dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme.

13. Teisėjų kolegija neturi priežasčių abejoti šiomis apylinkės teismo išvadomis, kadangi jos atitinka tiek byloje surinktus įrodymus, tiek formuojamą teismų praktiką. Prokuroras skunde naujų aplinkybių, paneigiančių teismo išvadas ir įgalinančių byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nenurodė, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.

14. Pagal BK 300 str. 1 d. atsako asmuo, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (LAT 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 str. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (LAT 2012 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2012).

15. D. K. viso proceso metu teigė, kad niekada dokumentų neklastojo, išdavimo asmens sąrašą pasiruošė pagal savo supratimą, jokių formų nebuvo. Išdavimo asmenims sąraše nurodyta data yra ne maisto produktų, o važtaraščio data. Ji padarydavo viso mėnesio maisto išdavimo asmenims sąrašus ir važtaraščius ir paduodavo juos S. B.. Pažymėjo, kad sąrašus pildydavo patys žmonės, o prižiūrėdavo savanorė. Šiuos išteisintosios teiginius patvirtina byloje esančių įrodymų visumą. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) išdavimo asmenims sąrašų matyti, kad buvo parengiama tik šio dokumento forma ir nurodoma data, kurios reikšmė, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra neaiški, o asmenys joje pasirašydavo patys. Tą patvirtina, ir liudytoja S. B., kuri paaiškino, kad parengtuose asmenų gavusių maisto produktus sąrašuose pasirašydavo patys žmonės.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. K. paruoštos ir atspausdintos maisto produktų išdavimo asmenims formos neatitinka teismų praktikoje formuojamos BK 300 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyko – dokumento – sampratos, o jos veiksmai negali būti laikomi dokumentų klastojimu. Taigi D. K. iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. išteisinta pagrįstai.

Dėl veikos numatytos BK 184 str. 1 d.;

17. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka D. K. pareikštame kaltinime pagal BK 184 str. 1 d. nurodytos veikos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis, t. y., D. K. kaltinama tuo, kad iššvaistė ne tik svetimą turtą, bet ir turtinę teisę. Svetimo turto iššvaistymas šiuo atveju anot prokuroro pasireiškė šeštadieniais paimtų maisto produktų neišdalinimu, o turtinės teisės iššvaistymas – maisto produktų iš parduotuvių sekmadieniais nepaėmimu. Prokuroro teigimu, D. K. nagrinėjamojoje situacijoje yra tinkamas jai inkriminuoto BK 184 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas.

18. Už nusikalstamos veikos numatytos BK 184 str. 1 d. padarymą atsako asmuo, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (LAT 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014, 2013 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012). Taigi pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, norint asmeniui inkriminuoti BK 184 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, būtina nustatyti ar jam patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas ar turtinės teisės neteisėtai buvo perleistos tretiesiems asmenims. Šios nusikalstamos veikos padarymas yra galimas tik aktyviais veiksmais.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad D. K. veiksmuose nėra BK 184 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šia teismo išvada. Kadangi, visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog paimti maisto produktai buvo neteisėtai perleisti tretiesiems asmenims, kaip to reikalauja BK 184 str. 1 d. nuostata. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, maisto produktai šiuo atveju buvo dalinami tikriesiems jų gavėjams – socialiai remtiniems asmenims. Antra, D. K. veika pasireiškė neveikimu – šeštadieniais paimtų maisto produktų neišdalinimu bei maisto produktų sekmadieniais nepaėmimu, o kaip jau minėta, turto iššvaistymas gali būti padaromas tik veikimu.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius, kad D. K. veiksmuose nėra visų būtinųjų turto iššvaistymo požymių, D. K., kaip šios nusikalstamos veikos subjekto tinkamumo vertinimas, nagrinėjamu atveju nebeturi teisinės reikšmės.

21. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. K. iš kaltinimo pagal BK 184 str. 1 d. taip pat buvo išteisinta pagrįstai.

Dėl BPK nuostatų pažeidimo

22. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad liudytoja D. T. teisme parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. važtaraštyje yra ne jos parašas, t. y. faktiškai pranešė apie dokumento suklastojimą, todėl teismas BPK 257 str. 1 d. pagrindu turėjo prokurorui pranešti apie galimai naują padarytą nusikalstamą veiką.

23. BPK 257 str. 1 d. nustato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.

24. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina dar neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimai padarytos naujos nusikalstamos veikos padarymo šiuo atveju yra visiškai nesusijęs su byloje sprendžiamu D. K. kaltės, dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, klausimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, susiklosčiusios situacijos neturi pagrindo vertinti kitaip nei apylinkės teismas, ir priimti BPK 257 str. 1 d. numatytą nutartį. Kita vertus, vadovaudamasis BPK 166 str., prokuroras, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, gali pats pradėti ikiteisminį tyrimą.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) prokuroro apeliacinį skundą atmesti.