- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-361-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- L. K.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 361 – 198 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
dalyvaujant ieškovo A. M. atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, atsakovei L. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-812-452/2011 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. K. (buvusi M.) dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. prašė sumažinti išlaikymo dydį ir priteisti iš jo sūnaus N. M. išlaikymui nuo jo atleidimo iš darbo dienos (2010-08-01) iki vaiko pilnametystės po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jiems su atsakove gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. M.. 2007-03-09 teismo sprendimu jų santuoka su atsakove buvo nutraukta šalių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu numatė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį jis skirs po 550 Lt iki vaiko pilnametystės. Pastaruoju metu iš esmės pasikeitė turtinė ir šeimyninė padėtis, todėl jis nebegali skirti sutarto dydžio išlaikymo. Nuo 2010-08-01 jis yra bedarbis, nuo 2010-09-16 registruotas darbo biržoje ir kas mėnesį gauna 650 Lt bedarbio pašalpą. Be to, nuo 2008-04-22 su AB SEB banku yra sudaręs vartojamojo kredito sutartį, pagal kurią kas mėnesį jis moka 325,39 Lt įmoką. 2010-08-20 sudarė antrą santuoką, augina bei prižiūri sutuoktinės pirmoje santuokoje gimusį nepilnametį vaiką D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nuosavo turto neturi, be to, jis turi prisidėti prie šeimos išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-09 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš A. M. nepilnamečiui sūnui N. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2011-01-03, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus N. M. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną L. M.. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio sūnaus N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai, kurio išlaikymui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-09 sprendimu ieškovas moka po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, jo mėnesio pajamos 650 Lt bedarbio pašalpa, turto neturi, be to jis turi kreditorinių įsipareigojimų – vartojimo paskolą AB SEB banke. Atsakovė šiuo metu viena augina šalių nepilnametį sūnų N. M., dirba AB DnB NORD banke, jos mėnesio pajamos yra apie 1 400 Lt, turto neturi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog iš darbo jis išėjo savo noru, laikė, kad pats ieškovas savo veiksmais pablogino turtinę padėtį. Pažymėjo, kad ieškovas turi specialybę, yra technikas - mechanikas, darbingas, todėl turi visas galimybes dirbti ir gauti pastovias pajamas, pakankamas sūnaus išlaikymui. Taip pat ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kreditas iš banko buvo paimtas nedidelis ir asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. kelionėms bei tėvų būsto tvarkymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principo taikymas byloje lemia, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti, kad ir kokie būtų jo poreikiai, daugiau, negu tai objektyviai leidžia vaiko tėvų turtinė padėtis. Kadangi ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį yra 650 Lt, todėl šiuo metu ieškovas realiai negali vykdyti prievolės mokėti 550 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui, tačiau ieškovo prašoma 200 Lt suma yra nepagrįstai maža, nes šios sumos neužtektų vaiko poreikiams patenkinti. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į nustatytų ir ištirtų įrodymų visetą, kuriuos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Teismo nuomone, atsakovė turi galimybę vaiko išlaikymui skirtas išlaidas sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant ir atsisakant to, kas nėra būtina, mažinant išlaidas vaiko laisvalaikiui, pramogoms.
Nurodė, kad nors ieškovas prašė priteisti išlaikymo sumažinimą nuo jo atleidimo iš darbo dienos (2010-08-01), tačiau įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, šiuo atveju – nuo 2011-01-03.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius ir išaiškinus procesinės (CPK 329 str.) bei materialinės (CPK 330 str.) teisės normas, netinkamai ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko buvo padarytos neteisingos ir nepagrįstos išvados ir buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), o būtent:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pirminis ieškovo A. M. ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo buvo pateiktas 2010-09-20. Civilinėje byloje Nr. 2-7728-811/2010 2010-12-20 Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė nutartį ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo palikti nenagrinėtą. Šią nutartį teismas motyvavo tuo, jog A. M. neatvyko į teismo posėdį, tačiau, priešingai, į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį jis atvyko 5 min. pavėlavęs, t. y. 9:05 val., ką patvirtintų Panevėžio miesto apylinkės teismo vaizdo kamerų įrašai. Mano, jog atsakovė ir jos atstovė advokatė, būdamos suinteresuotos teisinių santykių su ieškovu apibrėžtumu, visų pirma turėjo teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Tačiau tokio prašymo priimti sprendimo už akių nepateikė, dėl ko procesas užsitęsė, ieškovas buvo priverstas pakartotinai pateikti tapatų ieškinį. Šios pirminio ieškinio padavimo dienos aplinkybės konstatavimas yra labai svarbus nagrinėjant šią bylą, nes būtent nuo 2010-09-20 turi būti priteisiama sumažinta išlaikymo dydžio suma.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas žodžiu teismui pateikė informaciją, jog yra pasikeitusi atsakovės šeimyninė padėtis, t. y. ji nuo 2011-01-21 susituokė ir pasikeitė buvusią pavardę. Tokia aplinkybė iš esmės keičia būtinų išlaidų būsto išlaikymui paskirstymą vienam šeimos nariui, t. y. sutuoktiniui gyvenant kartu visos būsto išlaikymo išlaidos turėtų būti skaičiuojamos ne dviem asmenims, o jau trim. Be to, sutuoktinis gyvendamas šeimoje prisideda ir prie kitų jos šeimos išlaidų. Todėl galima konstatuoti, jog atsakovės pasikeitusi šeimyninė padėtis palengvino ir jos finansinę naštą išlaikant sūnų N. M..
3. Nepagrįstai nustatyta, kad A. M. iš darbo išėjo savo noru, neįvertino, kad ieškovas buvusius darbinius santykius nutraukė abipusiu šalių sutarimu (DK 125 str. 1 d.), neįvertino darbo santykių nutraukimo priežasties ir pasekmių. Teismas konstatuodamas, kad ieškovas turi techniko - mechaniko specialybę ir yra darbingas, nepagrįstai daro išvadą, kad ieškovas turi visas galimybes dirbti ir gauti pastovias pajamas. Be to, netinkamai įvertindamas ieškovo turtinę padėtį, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovas turi finansinių įsipareigojimų bankui.
4. Kadangi byloje nebuvo nustatyta specialiųjų vaiko poreikių, o ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki, todėl teismas privalėjo į tai atsižvelgti ir priteisti mažesnį nei minimalios mėnesio algos išlaikymą, kurio dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Nors teismas ir deklaratyviai yra pabrėžęs, jog atsakovės mėnesio pajamos yra 1 400 Lt, tačiau priimdamas sprendimą nesivadovauja proporcingumo savo turtinei padėčiai principu. Tai iš esmės keičia teismo sprendimą, nes atsakovės pajamos daugiau nei du kartus viršija ieškovo pajamas, todėl, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą ir esamą proceso šalių turtinę padėtį bei vadovaujantis proporcingumo principu, vaikui būtų priteista išlaikymui iš ieškovo 200 Lt, o 450 Lt prisidėtų atsakovė. Vaiko išlaikymui viso būtų skirta 650 Lt, kas visiškai atitiktų protingus vaiko išlaikymo poreikius.
5. Teismo sprendimo išvados nepagrįstos, nes motyvuojamojoje sprendimo dalyje nėra išsamių ir pagrįstų motyvų, kuriais būtų grindžiamos teismo išvados (CPK 270 str.), nėra tikslių vertinimų bei aiškių argumentų, kad ieškovas savo veiksmais pablogino savo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nereikšmingas ieškovo motyvas dėl jo kreipimosi į teismą 2010-09-20. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, jis teismui pateiktas 2011-01-03, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai išlaikymo dydį pakeitė nuo 2011-01-03, o ne nuo 2010-09-20, kuomet buvo iškelta kita byla, pasibaigusi paliekant ieškinį nenagrinėtu. Tai, kad 2010-12-20 į teismo posėdį kitoje byloje ieškovas atėjo pavėlavęs 5 minutes, neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Apeliantas nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog atsakovė yra ištekėjusi. Pagal CK 3.155 str. 2 d., tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti savo vaikus, o CK 3.156 str. įtvirtinta tėvų valdžios lygybė – tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tik atsakovė su ieškovu turi pareigą rūpintis savo sūnumi, o kiti asmenys prie šios pareigos vykdymo prisidėti neprivalo. Mano, jog ieškovo motyvas, kad darbo sutartis buvo nutraukta DK 125 str. 1 d. pagrindu, o ne jo prašymu, nesudaro pagrindo teigti, kad darbo santykiai nutrūko ne ieškovo noru. Jei ieškovas būtų norėjęs išsaugoti darbo vietą ir nuolatines pajamas, jis nebūtų nutraukęs darbo sutarties, o darbdavys, norėdamas vienašališkai nutraukti sutartį, būtų privalėjęs įspėti darbuotoją prieš kelis mėnesius ir dar išmokėti išeitinę išmoką. Todėl darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu patvirtina, kad ieškovas darbo santykius nutraukė savo noru. Atsakovės teigimu, ieškovas jokiais kitais būdais neprisideda prie sūnaus išlaikymo, o jo mokamos 200 Lt sumos nepakanka net vaiko savaitės poreikių patenkinimui, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas atsižvelgė į pablogėjusią ieškovo turtinę padėtį, nes kitu atveju ieškinys būtų buvęs atmestas visiškai ir ieškovas privalėtų mokėti anksčiau priteisto dydžio išlaikymą – 550 Lt. Ieškovo nurodoma 650 Lt suma visiškai neatitinka šiandieninės ekonominės situacijos, už tokią sumą būtų galima patenkinti tik sūnaus maisto bei gyvenamosios patalpos išlaikymo poreikį. Vaikas, gyvendamas su mama, iš jos vis tiek gauna didesnį išlaikymą ir ne vien materialinį, nes motina rūpinasi jo auklėjimu, sveikatos priežiūra, laisvalaikiu ir atostogomis, ko ieškovas niekada nedaro.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Atsižvelgiant į šiandienos ekonomines sąlygas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, pagrįstai pakeitė 2007-03-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo A. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-01-03 iki vaiko pilnametystės.
Byloje nustatyta, kad nepilnametis N. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių A. M. ir L. K. sūnus. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-09 sprendimu iš ieškovo A. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (civilinė byla Nr. 2-7728-811/2010, b. l. 8). Skundžiamu apylinkės teismo sprendimu išlaikymas nepilnamečiui šalių sūnui sumažintas iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, kad jo esama turtinė padėtis šiuo metu neleidžia teikti teismo sprendimu priteistos 400 Lt sumos (CK 3.192 str.).
Kolegija pažymi, jog pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 d. nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nepilnamečio tėvų turtinę padėtį vertino atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą, t. y. tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas būtent ir sumažino 2007-03-09 sprendimu priteisto nepilnamečiui N. M. išlaikymo dydį nuo 550 Lt iki 400 Lt. Kolegijos nuomone, apeliantas, prašydamas dar kartą sumažinti išlaikymo dydį, elgiasi nesąžiningai tiek savo nepilnamečio sūnaus, tiek atsakovės atžvilgiu, nes tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovas nurodo, kad teismas neįvertino jo darbo santykių priežasties ir pasekmių, t. y. kad jis darbinius santykius nutraukė abipusiu šalių sutarimu. Tačiau DK 125 str. 1 d. nustatyta, kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, o jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Tai rodo, kad ieškovas darbo sutartį nutraukė savo noru ar sutikimu. Kitokių duomenų byloje nėra. Nors, apelianto teigimu, jis šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, jo mėnesio pajamos 650 Lt bedarbio pašalpa, tačiau byloje pateikta Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus pažyma yra tik 2010-12-27 (b. l. 6). Naujų įrodymų, t. y. kad ieškovas ir iki šiol nedirba, byloje nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. M., turėdamas specialybę (technikas – mechanikas), būdamas darbingas, turi visas galimybes dirbti ir gauti pastovias pajamas, pakankamas sūnaus išlaikymui. Taigi, kolegija pažymi, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo ieškinyje nurodytas aplinkybes, dėl ko sumažino priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt. Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimą, tuo pačiu padidėjo atsakovės dalis, reikalinga sūnaus išlaikymui. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo paimtas kreditas iš banko (b. l. 7) yra nedidelis, skirtas asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. kelionėms bei tėvų būsto tvarkymui (ką patvirtino pats ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu). Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis po 2007-03-09 sprendimo priėmimo išliko nepakitusi, specialių vaiko poreikių neatsirado (b. l. 43-45), be to, ji dabar laukiasi. Teisėjų kolegijos nuomone, 200 Lt, kuriuos sutinka mokėti ieškovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, aiškiai neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, tai būtų neproporcinga, priešingai nei teigia apeliantas, tėvų turtinei padėčiai ir neužtikrintų būtinų sąlygų vaikui vystytis. Išlaikymui skiriamos lėšos turi užtikrinti būtinų maisto, drabužių, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, higienos reikmenų įgijimą, užtikrinti būsto ir jo išlaikymo išlaidų apmokėjimą. Įvertinama ir tai, kad sūnaus poreikiai kasmet didėja ir didės tiek dėl jo amžiaus.
Atmestinas apelianto argumentas, kad sumažinta išlaikymo dydžio suma turėjo būti priteista nuo 2010-09-20. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-12-20 nutartimi ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo paliko nenagrinėtu. Civilinė byla užbaigta, nutartis įsiteisėjusi (civilinė byla Nr. 2-7728-811/2010, b. l. 41-42). Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys gautas 2011-01-03 (b. l. 2-3). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, šiuo atveju nuo 2011-01-03. Kiti apelianto skundo argumentai dėl šios aplinkybės teisinės reikšmės neturi.
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatinėjo tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį, tiek nepilnamečio vaiko poreikius, nepažeidė šalių ir jų vaiko interesų, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai aiškinosi šias aplinkybes, nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisto 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo N. M. daugiau mažinti pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,70 Lt) (b. l. 70), priteistinos iš apelianto A. M. CPK 88 str. 1 d. 3 p., ir 92 str. pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).