- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- 1A-594-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-38286-18-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- T. T.
- Advokatai
- Saulius Majauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė T. T. paskirta vieneri metai ir aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės trukmę įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 22.00 val. viešoje vietoje, prie pastato, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent viešoje vietoje šaudė iš tyrimo metu nenustatyto šaunamojo ginklo ir šaudamas ne mažiau kaip penkis kartus, pataikė į minėtu adresu esančio namo dvylikto numeriu pažymėto buto langą, taip jį sugadindamas ir padarydamas nukentėjusiajai E. V. 80 eurų dydžio turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį sprendė, jog ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, T. T. pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, pasitvirtino, o bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
3. Nuteistojo T. T. gynėjas advokatas Saulius Majauskas skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir prašo sušvelninti minėtu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažino T. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pažymima, kad kaltinime nurodytus veiksmus T. T. atliko vienas, dėl jų atlikimo su niekuo iš anksto nesitaręs, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad nuteistasis aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu veikė ne vienas.
3.2. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai paskyrė T. T. pačią griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Atkreipiamas dėmesys, jog vien tik aplinkybė, kad T. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo išvadai, jog jam už aptariamo nusikaltimo padarymą privalomai ir vėl turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo gynėjo manymu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai būtų pasiekti ir paskyrus T. T. arešto bausmę. Anot T. T. gynėjo pagrindą tokiai išvadai suteikia šios aplinkybės – nuteistasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, viso baudžiamojo proceso metu jis nuosekliai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl jos įvykdymo nuoširdžiai gailėjosi, jo padaryta veika nesukėlė didelių neigiamų padarinių, o nukentėjusiajai padarytą žalą jis atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, o dėl šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės T. T. pavojingumas yra ženkliai sumažėjęs. Be to, nuteistojo gynėjo manymu T. T. paskirta bausmė yra visiškai neproporcinga nusikalstamos veika sukeltų pasekmių dydžiui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo T. T. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. T. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinis skundas atmetamas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama T. T. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei pirmosios instancijos atliktas įrodymų vertinimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai individualizavo paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kadangi nepagrįstai konstatavo, jog T. T. veikė bendrininkų grupėje ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat nevertino nuteistojo jauno amžiaus, veikos pavojingumo, aplinkybių, jog jis kaltę pripažino ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numatyti XI skyriuje, BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis, siekiant užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą šiems asmenims, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu bei sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog T. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tačiau, teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka, kadangi, sprendžiant iš nuosprendžio turinio, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė įrodinėjama nebuvo, ji nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte, be to byloje nėra jokių duomenų, kad T. T. nusikalstamą veiką būtų padaręs veikdamas bendrininkų grupėje. Esant šioms aplinkybėms, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas veikiant bendrininkų grupėje – T. T. negalėjo būti inkriminuota, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintina.
11. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Skundžiamu nuosprendžiu skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui neizoliuojant jo nuo visuomenės, vis tik padarė išvadą, kad šiuo atveju T. T. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Parinkdamas bausmės rūšį teismas nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad veikiant tiesiogine tyčia padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris yra baigtas, į kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad T. T. baustas administracine tvarka, teisiamas ne pirmą kartą, psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas. Pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), pagrįstai nepripažino jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 13 p., t. y. jog nusikalto būdamas recidyvistu.
12. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog T. T. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas to nedetalizavo, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog T. T. veiką, už kurią nuteistas nagrinėjamoje byloje, padarė nepraėjus nė keturiems mėnesiams po to, kai 2018-04-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant, be to, nusikalto būdamas padaręs dar dvi nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas 2019 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir vieną veiką, dėl kurios 2019 vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 93 straipsnio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės T. T. buvo atleistas ir 2016-02-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtinus prokurorės 2016-02-10 nutarimą, tačiau ir po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, ir po 2018-04-23 teismo nuosprendžio priėmimo – jis vis tiek darė teisės pažeidimus, už ką jam paskirtos administracinės nuobaudos 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 20 d. nutarimais (2 t., 16-17 b. l.). Be to, už T. T. priešingą teisei elgesį 2012 m. lapkričio 12 d., 2014 m. spalio 27 d., 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. spalio 11 d. nutarimais pagal ATPK 181 straipsnį ir 2016 kovo 31 d. nutarimu – pagal ATPK 44 straipsnio 3 dalį – buvo bausta nuteistojo motina A. T. (2 t., 26-37 b. l.). Taigi, sprendžiant bausmės rūšies parinkimo klausimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedarė. Tokiai išvada pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi akivaizdu, jog anksčiau taikytos švelnesnės poveikio priemonės – administracinės nuobaudos ir net laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – įtakos T. T. elgesiui nepadarė, jis yra linkęs nusikalsti, o veika, dėl kurios pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padaryta neatsitiktinai, o dėl jau susiformavusio nihilistinio požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.
13. Nors kolegija laiko akivaizdžiai nepagrįstu skundžiamo nuosprendžio argumentą, jog kitos rūšies bausmės T. T. negalima skirti vien todėl, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau nežiūrint to, sprendžia, jog bausmės rūšis parinkta teisingai, kadangi bausmės tikslai (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) ir teisingumo principo įgyvendinimas šioje situacijoje gali būti pasiektas tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
14. Spręsdamas dėl bausmės dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgia į T. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kurią, kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas šalina iš nuosprendžio aprašomosios dalies), tačiau, kolegijos nuomone, tai veikos ir nuteistojo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo bausmės švelninimui. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta ženkliai mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui vidurkis (vieneri metai ir nevisas mėnuo). BK 61 straipsnyje numatyta, jog parinkdamas skiriamos bausmės dydį, teismas vertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Taigi, esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybės ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę ir nusikalstamos veikos pavojingumą, paskirtą ženkliai mažesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą – pagrindo nėra. Be to, byla pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir paskirtoji bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu (vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis).
15. Skunde nurodytą aplinkybę, jog žalą nukentėjusiajai nuteistasis atlygino, pirmosios instancijos teismas įvertino pripažindamas tai T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl dar kartą ją vertinti ir tuo motyvu mažinti bausmę nėra įstatyminio pagrindo. Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, kad T. T. veika nesukėlė didelių neigiamų padarinių, dėl ko bausmė yra neproporcinga sukeltų pasekmių dydžiui. Atkreipiamas dėmesys, jog T. T. penkis kartus šovė į gyvenamojo namo langą, taigi tik laimingo atsitiktinumo dėka, t. y. dėl to, jog šratai nepramušė lango stiklo ir kad langas nebuvo atidarytas – nebuvo sužalota tuo metu kambaryje buvusi A. V. ar kiti asmenys, t. y. nekilo daug rimtesnių ir sunkesnių pasekmių.
16. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrindamas su 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimą, o pridėdamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (du mėnesius) bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.
17. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. T. paskirta bausmė ir jos dydis yra teisinga, bausmė paskirta nepažeidžiant proporcingumo ir teisingumo principų, bausmė (subendrinta bausmė) nėra per griežta, o nesant pagrįsto pagrindo kitaip švelninti T. T. teisinę padėtį, jo gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Tačiau dėl to, jog iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama T. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo T. T. gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendyje nustatytą T. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.