Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-206-590/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-23
Bylos Nr.
2A-206-590/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08453-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Natalja Cikoto
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
V. S.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Civilinė byla Nr. 2A-206-590/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08453-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 30; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus, teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (teisių ir pareigų perėmėją Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 pagrindu suformuoto 415 kvadratinių metrų ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad ieškovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiuos statinius nuosavybės teise įgijo įgyjamosios senaties būdu ir visi priklausantys statiniai yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-05-17 sprendimo pagrindu. Nurodyti statiniai stovi valstybinėje žemėje. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas bei 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos numato teisę be aukciono įsigyti iš valstybės naudojamus namų valdų žemės sklypus. 2007 m. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir pateikė prašymą išsipirkti prie aukščiau nurodytų priklausančių statinių naudojamą žemę. 2008 metais UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis. 2008-10-02 pakartotinai ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo ir pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija iki šiol nesudarė su ieškove žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties. Vilniaus apskrities viršininko administracija nėra pateikusi raštiško oficialaus atsisakymo sudaryti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, bet nepagrįstai vilkina žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento specialistai 2009 m. kovo mėnesį informavo, kad negali sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878 suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neatitinka 1972 metų žemės sklypo kadastro duomenų byloje (inventorinėje byloje) buvusių žemės sklypo ribų. Ieškovė nesutinka su tokiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovų argumentu, dėl kurio atsisakoma parduoti faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi 1972 metų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų inventorinėje byloje nubraižytos sklypo ribos neatitinka ieškovės faktiškai nuo 1970 metų naudojamo žemės sklypo ribų. Į 1972 m. inventorinėje byloje nubraižytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas nepatenka VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovės priklausantys kiemo statiniai ir kiti ieškovės faktiškai naudojami objektai. 1972 metų inventorinėje byloje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba sutampa su ieškovės priklausančio ūkinio pastato siena. Jokių suinteresuotų trečiųjų asmenų, kurių interesus ieškovė galimai gali pažeisti – nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodytu 2008-09-23 įsakymu Nr.30-1878 nustatė sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis, patvirtindama UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filiale „Inžinerinė geodezija“ parengtą sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kuris įstatymu prilyginamas detaliajam planui, ir kuris kartu su kitais ieškovės pateiktais dokumentais yra juridinis (įstatyminis) ir faktinis pagrindas nurodyto įstatymo ir taisyklių pagrindu ieškovei, kaip statinių ir įrenginių savininkei, nuosavybės teise įgyti (pirkti) suformuotą statiniams eksploatuoti ieškovei reikalingą žemės sklypą. Iki šiol nei atsakovas, nei jo teisių perėmėjas teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl nurodyto 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 teisėtumo, galiojimo ir panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nurodytą teisės aktą priėmė savo kompetencijos ribose ir jis nėra nuginčytas, išlieka atsakovo pareiga imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, vadovautis galiojančiais teisės aktais ir vykdyti nustatytas pareigas – su ieškove sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Savivaldybės administracijos direktoriaus parengtas parduodamo naudojamos namų valdos žemės sklypo planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui tik tuo atveju, jeigu naudojamos namų valdos žemės sklypo ribos nenustatytos detaliuosiuose planuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose. Pažymėtina, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra nustatytos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame plane. Pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byloje esantį planą ieškovė turi teisę naudotis 382 kv. m. ploto žemės sklypu, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878 buvo suformuotas 415 kv. m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kadangi parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) neatitinka faktiškai naudojamo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančio plano, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Taisyklėmis turėjo būti rengiamas žemės sklypo detalusis planas. Kadangi ginčo teritorijoje nėra parengto detaliojo plano laikytina, kad žemės sklypas suformuotas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl Vilniaus apskrities viršininkas pagrįstai atsisakė parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), suformuotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 pagrindu. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos palaiko Vilniaus apskrities viršininko administracijos poziciją, kad atsižvelgiant į tai, kad formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo keičiamos naudojamo žemės sklypo ribos turėjo būti rengiamas ginčo teritorijos detalusis planas. Nesant teritorijos detalaus plano žemės sklypo suformavimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad formuojant sklypo ribas teisės aktuose nėra nurodyta, kad formuojamos sklypo ribos griežtai turi atitikti sklypo inventorinės bylos brėžinį. 1972 m. sklypo inventorinis brėžinys prieštarautų nekilnojamojo turto nuostatoms, kadangi kirstų statinius ir greta esančią SB „Šilelis“ ribą. Sklypo ribos buvo suformuotos atsižvelgiant į sklypo (duomenys neskelbtini) faktinį naudojimą, t. y. atitinka nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimo reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsitraukia į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą tik kai sklypas yra mieste ir kai Žemėtvarkos skyrius kreipiasi su prašymu atlikti atitinkamus veiksmus. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko visus teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis. Minėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymas Nr. 30-1878 yra galiojantis, nenuginčytas, priimtas administracijos direktoriaus kompetencijos ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-03 sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove V. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878 suformuoto 415 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį; priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovės V. S. naudai 2499,50 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę lengvatinėmis sąlygomis pirkti valstybinę žemę, reikalingą jos namų valdai (CPK 5 str. 1 d.) ir tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Atsakovas neginčija šios ieškovei priklausančios teisės. Įvertinęs atsakovo poziciją ir pateiktus argumentus, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.) atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu ir vykdydamas savo atsiliepime nurodytus motyvus, jog savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas nesilaikant imperatyvių įstatymo nuostatų, privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, kad minėti administraciniai aktai būtų pakeisti ar panaikinti. Šiuo metu naikinti ginčo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo nėra pagrindo. Pažymėjo, jog kiti atsakovo argumentai – dėl galimų trečiųjų asmenų teisių pažeidimų dėl sklype esančių neįregistruotų statinių atmetami CK 4.253 str. pagrindu, kadangi neįregistruoti statiniai stovi valstybinėje žemėje, duomenimis, kam suteikta teisė naudotis neįregistruotais statiniais, privalo disponuoti atsakovas, kuriam patikėta administruoti valstybinės žemės klausimus, todėl neesant statinių įregistravimą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo teigti apie teisėtą šių statinių naudojimą. Be to, tik įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų statinių buvimas sudarytų pagrindą peržiūrėti ieškovei 2008-09-23 ginčo įsakymu nustatyto žemės sklypo ribas. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta situacija pažeidžia ieškovės teises (CPK 5 str.), todėl nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimą tenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimo netenkinti. Nurodo, kad valstybinės žemės pardavimas yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), duomenų nustatymo“ priėmimo metu (nuo 2008-09-19 iki 2008-10-17 galiojusi redakcija) galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 3 punkte buvo numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Namų valdų žemės sklypai gali būti parduodami pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 15 punktas numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą turėjo parengti vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Taigi, parduodant miestuose valstybinės žemės sklypus prie nuosavybės teise priklausančių statinių, žemės sklypai formuojami remiantis arba detaliuoju planu, arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Tuo atveju, jei ribos pasikeitusios, turėjo būti rengiamas detalusis planas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nustatė, kad detalusis planas, į kurį patektų (duomenys neskelbtini) teritorija nėra parengtas, todėl darytina išvada, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 priėmimo metu galiojusių Taisyklių nuostatas, valstybinės žemės sklypas turėjo būti formuojamas, remiantis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu planu. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byloje žemės sklypo plane pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka 2008-04-23 parengto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) plane pažymėtų žemės sklypo ribų, skiriasi ne tik plotas, bet iš esmės skiriasi visa sklypo konfigūracija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad 2008-04-23 žemės sklypo planas buvo parengtas nesivadovaujant Taisyklių 15 punktu. Taigi trečiojo asmens, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymas Nr. 30-1878 buvo priimtas, pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2011-10-03 sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į trečiojo asmens argumentus, bei įvertinant tai, kad iki šiol nėra paruoštas ginčo teritorijos detalusis planas, nesuderintos greta esančios sodininkų bendrijos ribos, nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 ir pripažinti jį pažeidžiančiu teisės aktus. Be to, pažymi, jog šiuo metu galiojančių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte yra numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Taigi, žemės sklypas prie tokių statinių gali būti suformuotas vadovaujantis arba detaliuoju planu, arba žemės sklypo planu prilygintu detaliajam. (duomenys neskelbtini) teritorijoje detalusis planas nėra parengtas. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas, nebeatitinka šiai dienai ieškovės naudojamo žemės sklypo ribų, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gali būti parduotas remiantis žemės sklypo planu prilygintu detaliajam. Pirmosios instancijos teismo 2011-10-03 sprendimas prieštarauja tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 priėmimo metu galiojusiai Tvarkai, tiek šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės sklypo formavimą ir pardavimą prie nuosavybės teise priklausančių statinių. Taip pat nurodo, kad ieškovės reikalavimo patenkinimo atveju, priteistina suma už advokato padėjėjo paslaugas, turėjo sudaryti ne 2367,50 Lt, o 199,68 Lt. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio normas, reglamentuojančias proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ieškovė V. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad ginčo žemės sklypą ji naudoja 30 metų, nuo 1970 metų, už naudojimąsi žeme sąžiningai mokėjo valstybės nustatytą mokestį. Taigi ji turi teisę išpirkti 30 metų faktiškai naudojamą valstybės žemės sklypą (namų valdą), reikalingą pastatams ir statiniams eksploatuoti. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, išsamiai išnagrinėjo ieškinio faktines aplinkybes, nešališkai apsvarstė kiekvienos šalies pateiktus ir su byla susijusius argumentus ir dėl jų pareiškė nuomonę kartu nurodydamas, su kuriais argumentais jis nesutinka, ištyrė ir įvertino visus pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialiąsias ir civilinio proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo sprendimą dėl atsakovo apeliacinio skundo priimti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymi, jog formuojant sklypo ribas teisės aktuose nėra nurodyta, kad formuojamos sklypo ribos griežtai turi atitikti sklypo inventorinės bylos brėžinį. 1972 m. sklypo inventorinis brėžinys prieštarautų nekilnojamojo turto nuostatoms, nes kirstų statinius ir greta esančią SB „Šilelis“ ribą. Sklypo ribos buvo suformuotos atsižvelgiant į sklypo (duomenys neskelbtini) faktinį naudojimą, t. y. atitinka nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimo reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2008-09-23 įsakymą Nr. 30-1878, atliko visus teisės aktų nurodytus reikalavimus ir nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymas Nr. 30-1878 yra galiojantis, nenuginčytas, priimtas administracijos direktoriaus kompetencijos ribose, todėl atsakovo (apelianto) teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti administracinio akto, t. y. Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878, kuriuo buvo suformuotas 415 kv. m valstybinės žemės sklypas, teisėtumo ir atitikimo materialinės teisės normoms klausimą yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai nenagrinėjo administracinio akto teisėtumo ir atitikimo materialinėms teisės normoms klausimo, t. y. neperžengė bylos nagrinėjimo ribų – ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 teisėtumo. Apeliantas įsakymo neteisėtumą grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių redakcija, galiojusia nuo 2008-09-19 iki 2008-10-17. Minėta taisyklių redakcija yra negaliojanti, nes 2011 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta nauja Nr. 494 Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių redakcija, kuri įsigaliojo 2011-05-05. Skundžiamo 2011-10-03 sprendimo priėmimo dieną jau galiojo ir šiuo metu galioja kitos valstybinės žemės sklypų pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Bylos nagrinėjamos pagal galiojančią teisę (CPK 3 str.), todėl Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1878 teisėtumas gali būti tikrinamas atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą. Apelianto siūlymas įsakymo teisėtumą tikrinti pagal negaliojančias teisės normas šiuo atveju yra visiškai nepagrįstas.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nuo 2011-05-05 galiojanti redakcija) 3 punktas nustato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. nustato, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams: esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai.

Taigi žemės sklypas prie ieškovės statinių gali būti suformuotas vadovaujantis detaliuoju planu arba žemės sklypo planu prilygintu detaliajam. Šią aplinkybę pripažįsta ir apeliantas. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerija, ginčydama ieškovės teisę įsigyti žemės sklypą, turi įrodyti, kad abiem atvejais sklypo suformavimas pagal ieškovės pateiktą planą yra negalimas. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878 patvirtintas 415 kv. m. ploto žemės sklypo planas negali būti prilygintas detaliajam teritorijos planavimo dokumentui.

Ieškovė V. S. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovės pateiktas 415 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas yra būtinas ieškovės įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Planas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. reikalavimu yra patvirtintas Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1878. Byloje nėra duomenų, kad pagal planą formuojamas žemės sklypas nesiderintų su gretimais žemės sklypais bei pažeistų kitų asmenų interesus. Atsakovas neįrodė, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu, ginčo sklypas negali būti paduodamas ieškovei, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovės išlaidų už advokato pagalbą. Pirmosios instancijos teismo ieškovės naudai priteistų 2367,50 Lt išlaidų už advokato pagalbą dydis atitinka bylos sudėtingumą, ieškovės procesinių dokumentų apimtį ir kiekį, teismo posėdžių skaičių, todėl išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo (CPK 98 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą sumokėjo 800 Lt. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 800 Lt už advokato pagalbą (CPK 98 str. 3 d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovės V. S. naudai 800 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius