Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. nutarties, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 1440 atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupėje su G. S. ir V. J. , V. J. ir savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Be to, G. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo tikrus dokumentus, dėl to valstybė patyrė didelę žalą. Apygardos teismo nuosprendžiu nustatytos tokios šių nusikaltimų padarymo aplinkybės.

1997 m. antrajame pusmetyje Vilniuje G. S. , eidamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus) vedėjo pavaduotojo pareigas, būdamas valstybės tarnautojas, susitarė su J. B. ir V. J. įvykdyti sukčiavimą, t. y. apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės turtą – Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, suklastojant tikrus dokumentus, juos pateikiant kaip tikrus ir G. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, suklaidinant Vilniaus apskrities viršininką, kad šis perduotų laisvus valstybinės žemės sklypus V. J. atstovaujamų asmenų nuosavybėn. Vykdydamas nusikaltimo padarymo planą 1997 m. spalio–lapkričio mėn. V. J. pasiūlė savo giminaitėms A. Š., L. P., S. K., Z. Z. ir T. I. pagalbą dėl nuosavybės teisių į jų tėvų G. K. ir A. K. žemę, tariamai buvusią Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), atkūrimo bei įtikino A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. išduoti V. J. įgaliojimą atstovauti joms tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tariamai priklausiusią jų tėvams G. K. ir A. K., įgaliojant jį gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypus, pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartis, gauti pinigus. 1997 m. lapkričio 21 d. Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro, buvusio Vilniuje, Birželio 23-osios g. 5, patalpose A. Š. , L. P., S. K. , Z. Z. ir T. I. patvirtino notarei savo valią duoti V. J. įgaliojimą ir pasirašė notarės parengtą įgaliojimą. Toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą V. J. , naudodamasis įgaliojimo jam suteikiamomis teisėmis, 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje Zujūnų seniūnijoje, buvusiame Vilniaus r., Zujūnų sen., Zujūnų k., Buivydiškių g. 3 (toliau – Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius), gavo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), tariamai turėtą žemę bylos dokumentų kopijas, kurias 1997 m., laikotarpiu nuo lapkričio 27 d. iki gruodžio 2 d., Vilniuje, pagal išankstinį susitarimą perdavė J. B. , o pastaroji, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus, buvusio Vilniuje, Gedimino pr. 37, patalpose šias dokumentų kopijas pateikė G. S. G. S., tikrai žinodamas, kad G. K. iki nacionalizacijos Vilniuje neturėjo žemės ir kad A. Š., L. P., S. K., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teisės negali būti atkuriamos naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. neva turėtą žemę buvo paduotas Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui, kad J. B. pateiktos dokumentų nepatvirtintos kopijos negali būti pagrindas įregistruoti naują nuosavybės teisių atkūrimo bylą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pasinaudodamas savo valdingais įgalinimais, neperžengdamas išankstinio susitarimo ribų, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose neteisėtai raštu pavedė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus specialistei V. B. įregistruoti nuosavybės teisių atkūrimo bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. neva turėtą žemę Vilniaus mieste. V. B. dėl suklydimo G. S. apgaulės paveikta, pasitikėdama juo kaip valstybės tarnautoju ir manydama, jog yra pagrindas įregistruoti naują nuosavybės teisių atkūrimo bylą, 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje įregistravo nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. neva Vilniuje turėtą žemę bylą Nr. 1939. Toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą V. J. 1998 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis – kad 9 ha dydžio žemės sklypas, priklausęs G. K. ir A. K., buvo Vilniaus mieste, dabartinio Laisvės pr. vietoje. Be to, V. J. prašyme nurodė, kad jo atstovaujami asmenys sutinka gauti nuosavybėn naujus žemės sklypus. 1998 m. gruodžio 18 d. V. J. surašė, o J. B. pateikė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus darbuotojams V. J. atstovaujamų asmenų vardu surašytą sutikimą gauti naujus žemės sklypus Santariškių kvartale.

Toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą G. S. 1998 m. gruodžio mėn., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose, tikrai žinodamas, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog G. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamąjį turtą, taip pat tikrai žinodamas, jog nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog G. K. nuosavybės teisėmis turėjo žemės Vilniuje ir kad nėra teisinio pagrindo atkurti A. K. , S. K. , A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į G. K. neva turėtą žemę naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, apskaičiavo žemės sklypų kainas ir suklastojo tikrus dokumentus: piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi parengė Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K., S. K. , A. Š. , L. P., Z. Z. ir T. I. projektus, į kuriuos įrašė žinomai melagingas žinias, kad pretendentės A. K. (mirusi), S. K. , A. Š., L. P. , Z. Z. ir T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko G. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 9,83 ha ploto žemės sklypą, esantį Buivydiškių apylinkėje, Antažerių k., naujų bendros nominalios 202 050 Lt vertės (bendros nominalios indeksuotos 323 280 Lt vertės) žemės sklypų Nr. 110, Nr. 111, Nr. 125, Nr. 126, Nr. 133, Nr. 134, esančių Vilniuje, Santariškių gyvenamajame kvartale (toliau – gyv. kv.), perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu ir patvirtino (vizavo) juos savo parašu, aukščiau nurodytais veiksniais pažeidė:

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. VIII-730 (1997-07-02 redakcija) 2 straipsnio reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l straipsnio 2 dalies l punkto, 2 straipsnio l dalies 3 punkto, 3 straipsnio l dalies l punkto, 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio l, 2, 3 dalių, 11 straipsnio l dalies, 17 straipsnio l dalies, 18 straipsnio l dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 punkto l papunkčio, 2 punkto 3 papunkčio, 6, 9, 11, 12, 13, 33 punktų, 34 punkto 2 papunkčio, 98, 99 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-15 nutarimu Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos 1 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1994-04-20 įsakymu Nr. 220 patvirtintos Nuosavybės teisės į žemę, esančią miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, atstatymo darbų tvarkos 4 punkto reikalavimus; Vilniaus apskrities viršininko 1997-11-17 įsakymu Nr. 1933-01 patvirtintų Vilniaus m. skyriaus nuostatų 2, 3 punktų, 8 punkto l papunkčio, 9 punkto 5 papunkčio, 9 punkto 15 papunkčio reikalavimus.

Po to, 1998 m. gruodžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose G. S., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos sprendimų projektus, kaip parengtus remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn, kartu su nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 1939 dokumentais perdavė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjui S. Ž., taip jį suklaidindamas, o S. Ž., pasitikėdamas G. S. kaip valstybės tarnautoju, jo apgaulės paveiktas netinkamai atliko savo pareigas – nepatikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų bei eilės kitų norminių aktų reikalavimus, šiuos sprendimų projektus patvirtino (vizavo) savo parašu. Po to tie sprendimų projektai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininkui A. V. pasirašyti kaip dokumentai, parengti remiantis tikra pretendenčių A. K., S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn. 1999 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. V. pasirašė sprendimus Nr. 01-154, Nr. 01-155, Nr. 01-156, Nr. 01-157, Nr. 01-158, Nr. 01-159, kuriais neteisėtai atkūrė A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į 9,83 ha ploto buvusio savininko G. K. žemę, neva buvusią Vilniaus r., Antažerių k., ir perdavė S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn naujus bendros nominalios indeksuotos 323 280 Lt vertės laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr. 110, Nr. 111, Nr. 125, Nr. 126, Nr. 133, Nr. 134, esančius Vilniuje, Santariškių gyv. kv.

Tęsdamas nusikalstamą veiką G. S. 1999 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo 8 d. iki 12 d., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose įgijęs Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr. 01-154, Nr. 01-155, Nr. 01-156, Nr. 01-157, Nr. 01-158, Nr. 01-159, juos perdavė J. B. ir V. J., o V. J. 1999 m. sausio 12 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, esančio Vilniuje, Bokšto g. 10, patalpose pateikė tuos sprendimus šio filialo registratoriui su prašymu atlikti šiais sprendimais neatlygintinai perduotų nuosavybėn žemės sklypų teisinę registraciją. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Nr. 110, Nr. 111, Nr. 125, Nr. 126, Nr. 133, Nr. 134, esančius Vilniuje, Santariškių gyv. kv., V. J. juos faktiškai įgijo savo ir J. B. nuosavybėn, nes naudodamasis jam įgaliojimo suteiktomis teisėmis jis žemės sklypais galėjo disponuoti kaip savo apie tai įgaliojimą išdavusioms S. K., A. Š., L. P., Z. Z. ir T. I. net nežinant. Tuo pasinaudodamas V. J. suteiktus žemės sklypus pardavė, o gautus pinigus pasisavino.

Tokiu būdu dėl G. S. , kaip valstybės tarnautojo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo padaryta didelė 323 280 Lt materialinė žala valstybei bei diskredituota Vilniaus apskrities viršininko administracijos institucija, t. y. padaryta didelė žala žemės reformą vykdančios institucijos bei valstybinės valdžios prestižui.

G. S. , J. B. ir V. J. , pasinaudodami tuo, jog buvo sukurtas nusikaltimo padarymo planas – apgaule V. J. ir J. B. naudai įgyti didelės vertės turtą – Vilniaus apskrities viršininko valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, esančius Vilniaus mieste, suklastojant tikrus dokumentus, juos pateikiant kaip tikrus ir G. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu, suklaidinant Vilniaus apskrities viršininką, kad šis perduotų laisvus valstybinės žemės sklypus V. J. atstovaujamų asmenų nuosavybėn, taip pat pasinaudodami tuo, jog V. J. buvo gavęs A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. įgaliojimą atstovauti joms tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, priklausiusią G. K. ir A. K., gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypą, pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartis, gauti pinigus, toliau kartu tęsė nusikalstamą veiklą. G. S. , eidamas Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, būdamas valstybės tarnautojas, vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, tikrai žinodamas, jog nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. neva turėtą žemę buvusiame Dubovkos k., Vilniuje, byla Nr. 1939-a buvo įregistruota neteisėtai, nesant pretendentų prašymo ir kitų būtinų dokumentų, taip pat tikrai žinodamas, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog A. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamąjį turtą, neva buvusį buvusiame Dubovkos k., Vilniuje, ir kad nėra teisinio pagrindo atkurti A. K. , S. K. , A. Š. , L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į A. K. neva turėtą žemę naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, 1999 m. lapkričio 22 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose suklastojo tikrus dokumentus: piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi parengė Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietėms A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. projektus, į kuriuos įrašė žinomai melagingas žinias, t. y., kad pretendentės A. K. (mirusi), S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. K. neva nuosavybės teisėmis valdytą 1,27 ha ploto žemės sklypą, buvusiame Dubovkos k., Vilniuje, naujų bendros nominalios 98 212,5 Lt vertės (bendros nominalios indeksuotos 157 140 Lt vertės) žemės sklypų Nr. 28, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36, esančių Vilniuje, Visorių gyv. kv., perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, ir patvirtino (vizavo) juos savo parašu, anksčiau nurodytais veiksmais pažeidė: Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1997-07-02 redakcija) 2 straipsnio reikalavimus; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (1997-07-01 redakcija) l straipsnio 2 dalies l punkto, 2 straipsnio l dalies 3 punkto, 3 straipsnio l dalies l punkto, 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio l, 2, 3 dalių, 11 straipsnio l dalies, 17 straipsnio l dalies, 18 straipsnio l dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1997-11-11 redakcija) 2 punkto l papunkčio, 2 punkto 3 papunkčio, 6, 9, 11, 12, 13, 33 punktų, 34 punkto 2 papunkčio, 98, 99 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-15 nutarimu Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos 1 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1994-04-20 įsakymu Nr. 220 patvirtintos Nuosavybės teisės į žemę, esančią miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, atstatymo darbų tvarkos 4 punkto reikalavimus; Vilniaus apskrities viršininko 1997-11-17 įsakymu Nr. 1933-01 patvirtintų Vilniaus m. skyriaus nuostatų 2, 3 punktų, 8 punkto l papunkčio, 9 punkto 5 papunkčio, 9 punkto 15 papunkčio reikalavimus.

Po to, 1999 m. lapkričio 22 d., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose G. S. , piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, šiuos sprendimų projektus, kaip parengtus remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn, kartu su nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 1939-a dokumentais perdavė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjui S. Žvirbliui, tuo jį suklaidindamas, o S. Ž. , pasitikėdamas G. S. kaip valstybės tarnautoju, jo apgaulės įtakoje ir netinkamai atlikdamas savo pareigas – nepatikrinęs nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės reformos, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų bei eilės kitų norminių aktų reikalavimus, šiuos sprendimų projektus patvirtino (vizavo) savo parašu. Po to tie sprendimų projektai buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininkui A. V. pasirašyti kaip dokumentai, parengti remiantis tikra pretendenčių A. K. , S. K. , A. Š. , L. P., Z. Z. ir T. I. teise neatlygintinai įgyti žemės sklypus nuosavybėn. 1999 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininkas A. V. pasirašė sprendimus Nr. 01-418, Nr. 01-419, Nr. 01-420, Nr. 01-421, Nr. 01-422, Nr. 01-423, kuriais neteisėtai atkūrė A. K., S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į 1,27 ha ploto buvusios savininkės A. K. žemę, neva buvusią Dubovkos k.,Vilniuje, ir perdavė S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. neatlygintinai nuosavybėn naujus bendros nominalios indeksuotos 157 140 Lt vertės laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr. 28, Nr. 32, Nr. 33, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 36, esančius Visorių gyv. kv., Vilniuje.

G. S. , tęsdamas nusikalstamą veiką, 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpiu nuo 6 d. iki 9 d., Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose įgijęs minėtus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus Nr. 01-418, Nr. 01-419, Nr. 01-420, Nr. 01-421, Nr. 01-422, Nr.01-423, perdavė juos J. B. ir V. J. , o V. J. 1999 m. gruodžio mėn., laikotarpiu nuo 6 d. iki 9 d., Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, esančio Bokšto g. 10, Vilniuje, patalpose pateikė šio filialo registratoriui nurodytus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus prašydamas atlikti šiais sprendimais neatlygintinai perduotų nuosavybėn žemės sklypų teisinę registraciją. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo registratoriui priėmus sprendimą įregistruoti S. K. , A. Š. , L. P., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teises į žemės sklypus Nr. 01-418, Nr. 01-419, Nr. 01-420, Nr. 01-421, Nr. 01-422, Nr. 01-423, esančius Visorių gyv. kv., Vilniuje, V. J. juos faktiškai užvaldė kaip savo ir J. B. nuosavybę, nes naudodamasis jam įgaliojimo suteiktomis teisėmis jis galėjo žemės sklypais disponuoti kaip savo apie tai įgaliojimą išdavusioms S. K. , A. Š. , L. P. , Z. Z. ir T. I. net nežinant. Tuo pasinaudodamas V. J. suteiktus žemės sklypus pardavė, o gautus pinigus pasisavino.

Tokiu būdu dėl G. S. kaip valstybės tarnautojo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo padaryta didelė 157 140 Lt materialinė žala valstybei bei diskredituota Vilniaus apskrities viršininko administracijos institucija, t. y. padaryta didelė žala žemės reformą vykdančios institucijos bei valstybinės valdžios prestižui.

2005-12-02 Lietuvos apeliacinio teismo ir 2006-04-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis buvo atmesti nuteistųjų V. J. , J. B. ir G. S. apeliaciniai ir kasaciniai skundai dėl 2004-12-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio.

J. B. apskundė šį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą Vilniaus apygardos teismui, o pastarasis jos skundą patenkino ir 2008 m. kovo 28 d. nutartimi panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą Nr. 1440 atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Prokuroro skunde teigiama, kad norint pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtinos dvi sąlygos: pirma - nurodomos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį; antra - nurodomos aplinkybės vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią nuteistas. Prokuroro teigimu, šiuo atveju nėra nei vienos iš šių sąlygų.

Baudžiamoji byla gali būti atnaujinta tik dėl aplinkybių, numatytų BPK 444 str., kurios egzistavo nuosprendžio priėmimo metu, bet paaiškėjo po nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo. Tačiau 2007-12-03 sprendimas civilinėje byloje apskritai neegzistavo nagrinėjant baudžiamąją bylą 2004 metais, todėl nebuvo net teorinės galimybės šios neegzistuojančios aplinkybės nustatyti. Pasak prokuroro, nagrinėjant baudžiamąją bylą irgi buvo žinoma aplinkybė, jog pretendentai turėjo formalias teises į nuosavybės atkūrimą, vienok šios teisės buvo realizuotos netinkamai, t. y. klastojant dokumentus, sukčiaujant, piktnaudžiaujant tarnyba, todėl J. B. , V. J. , G. S. ir S. Ž. nuteisti už įvykdytas nusikalstamas veikas. Būtent dėl to nėra pagrindo teigti, kad 2007-12-03 sprendimas civilinėje byloje yra naujai paaiškėjusi aplinkybė BPK 444 straipsnio prasme.

Skunde taip pat teigiama, jog 2007-12-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15995-534/2007 neturi įtakos nei J. B. , nei kitų nuteistųjų baudžiamojoje byloje anksčiau padarytiems nusikalstamiems veiksmams (t. y. sukčiavimams, dokumentų klastojimui, piktnaudžiavimui tarnyba). Priešingai, tai tik patvirtina apie 1997-1999 metais įvykdytus nusikaltimus. Todėl nėra ir antrosios sąlygos, numatytos BPK 444 str. 1 d. 4 p., nes ši aplinkybė (t.. 2007-12-03 sprendimas civilinėje byloje) viena ar kartu su anksčiau byloje nustatytomis neįrodo, kad nuteistoji J. B. yra nekalta arba padariusi lengvesnę nusikalstamą veiką, negu ta, už kurią nuteista.

Teismo posedyje dalyvaujantis prokuroras prašo skundą patenkinti, o nuteistoji J. B. ir jos gynėjas - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro skundas netenkintinas.

BPK 444 str. 4 d. numato tam tikrus kriterijus, kuriuos turi atitinkti naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad jų pagrindu būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Prokuroro skunde pagrįstai nurodoma, jog šie kriterijai yra du: 1) nurodomos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai; 2) nurodomos aplinkybės vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią nuteistas.

Iš tiesų, teismo sprendimu civilinėje byloje buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kuris nei Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjusiam baudžiamosios atsakomybės klausimą, nei apeliacine bei kasacine tvarka šią baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams, nebuvo ir negalėjo būti žinomas, nes jis buvo nustatytas vėliau, nei priimti minėtų teismų sprendimai. Nors iš baudžiamosios bylos matyti, kad joje buvo duomenų apie tai, kad pretendentai turėjo formalias teises į nuosavybės atkūrimą, tačiau tuo metu toks juridinis faktas, kad A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos Dembuvkos (Dubovkos) kaime Šeškinės apylinkėje, Vilniaus mieste, (šiuo metu Buivydiškių ir Laisvės pr. gatvių sankirtoje), nuosavybės teise valdė 4,35 hektaro žemės sklypą, nebuvo nustatytas, kadangi trūko šį faktą patvirtinančių dokumentų. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Kaip tik dėl šios priežasties ir buvo kreiptasi į teisma, kad šis nustatytų minimą juridinį faktą. Šios aplinkybės rodo, kad iki teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas minimas juridinis faktas, priėmimo, dokumentais nebuvo patvirtintas faktas, jog A. K. valdė 4,35 hektaro žemės sklypą, o tai leidžia daryti išvadą, kad ši aplinkybė teismams, nagrinėjusiems baudžiamąją bylą, nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nors teorinė galimybė ją nustatyti ir buvo (anksčiau kreiptis į teismą, prašant nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą). Todėl, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimu civilinėje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas gali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Kaip minėta, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė turi atitikti ir kitą įstatyme įtvirtintą kriterijų: nurodoma aplinkybė viena ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis turi įrodyti, kad nuteistasis yra nekaltas arba padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią nuteistas.

Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, J. B. inkriminuoti bendri nusikalstami veiksmai su V. J. ir G. S. . Tarp bendrininkams inkriminuotų bendrų nusikalstamų veiksmų, aprašytų kaltinime, nurodyti ir šie:

vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, 1997 m. spalio–lapkričio mėn. V. J. pasiūlė savo giminaitėms A. Š., L. P., S. K., Z. Z. ir T. I. pagalbą dėl nuosavybės teisių į jų tėvų G. K. ir A. K. žemę, tariamai buvusią Vilniaus r., Antažerių (Rozkazy) k., ir Vilniaus m., Dubovskos k., atkūrimo bei įtikino A. Š. , L. P. , S. K. , Z. Z. ir T. I. išduoti V. J. įgaliojimą atstovauti joms tvarkant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tariamai priklausiusią jų tėvams G. K. ir A. K., įgaliojant jį gauti nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti, tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypų pardavimo, parduoti žemės sklypus, pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartis, gauti pinigus.

Toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, V. J. , naudodamasis įgaliojimo jam suteikiamomis teisėmis, 1997 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje Zujūnų seniūnijoje, buvusiame Vilniaus r., Zujūnų sen., Zujūnų k., Buivydiškių g. 3 (toliau – Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius), gavo nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. Vilniaus r., Antažerių (Rozkazy) k. tariamai turėtą žemę bylos dokumentų kopijas, kurias 1997 m., laikotarpiu nuo lapkričio 27 d. iki gruodžio 2 d., Vilniuje, pagal išankstinį susitarimą perdavė J. B. , o pastaroji, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus, buvusio Vilniuje, Gedimino pr. 37, patalpose šias dokumentų kopijas pateikė G. S.

G. S., tikrai žinodamas, kad G. K. iki nacionalizacijos Vilniuje neturėjo žemės ir kad A. Š., L. P., S. K., Z. Z. ir T. I. nuosavybės teisės negali būti atkuriamos naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn būdu, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. neva turėtą žemę buvo paduotas Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui, kad J. B. pateiktos dokumentų nepatvirtintos kopijos negali būti pagrindas įregistruoti naują nuosavybės teisių atkūrimo bylą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pasinaudodamas savo valdingais įgalinimais, neperžengdamas išankstinio susitarimo ribų, 1997 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus patalpose neteisėtai raštu pavedė Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus specialistei V. B. įregistruoti nuosavybės teisių atkūrimo bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. K. neva turėtą žemę Vilniaus mieste.

Toliau vykdydamas nusikaltimo padarymo planą, V. J. 1998 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis – kad 9 ha dydžio žemės sklypas, priklausęs G. K. ir A. K., buvo Vilniaus mieste, dabartinio Laisvės pr. vietoje.

Taigi nuteistiesiems V. J. , G. S. bei pagal kaltinimą kartu su jais nusikalstamai veikusiai J. B. inkriminuotas žinojimas, jog G. K. ir A. K. neturėjo žemės Vilniaus mieste. G. S. inkriminuota, jog jis tikrai žinojo, kad G. K. iki nacionalizacijos Vilniuje neturėjo žemės, ir pasinaudojimas šiais duomenimis. V. J. inkriminuotas žinomai neteisingų duomenų įrašymas į prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Tie „žinomai neteisingi duomenys“ – tai, kad 9 ha dydžio žemės sklypas, priklausęs G. K. ir A. K., buvo Vilniaus mieste, dabartinio Laisvės pr. vietoje. Tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo civilinėje byloje, juo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, būtent kad A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos Dembuvkos (Dubovkos) kaime Šeškinės apylinkėje, Vilniaus mieste, šiuo metu Buivydiškių ir Laisvės prospekto gatvių sankirtoje, nuosavybės teise valdė 4,35 hektaro žemės sklypą. Taigi, šis teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas iš esmės pašalina kai kuriuos pirmiau nurodytų kaltinimų J. B. , V. J. ir G. S. teiginius. Tai duoda pakankamą pagrindą teigti, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė viena ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis gali įrodyti, jog ne tik nuteistoji J. B. , bet ir G. S. bei V. J. nepadarė dalies jiems inkriminuotų veiksmų arba padarė lengvesnes nusikalstamas veikas negu tos, už kurias jie nuteisti.

BPK 446 str. 3 d. numato, kad prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš šio Kodekso 444 straipsnyje numatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Šio tyrimo tikslas ir yra, būtent, nustatyti, ar yra BPK 444 str. numatytos aplinkybės. Prokuroro atliekamo tyrimo stadijoje nustatomas minėtų BPK 444 straipsnyje numatytų aplinkybių buvimas arba nebuvimas, surenkami tai patvirtinantys arba paneigiantys duomenys, o galutinį sprendimą, kaip numatyta BPK 443 str. 2 d., ar dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtina atnaujinti bylą, priima Lietuvos Aukščiausiojo teismo trijų teisėjų kolegija. Šiuo atveju, prokuroras atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir taip, iš esmės, neatlikdamas minėto tyrimo, nusprendė, kad BPK 444 str. numatytų aplinkybių nėra. Tačiau aukštesnysis teismas, atsižveldamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad civilinėje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas gali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe, numatyta BPK 444 str. 1 d. 4 p.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

atmesti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro skundą.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008-03-28 nutartį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas Nr. 1440 atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.