Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Liudmilos Galič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau ne kartą teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. J. 2022-01-06, apie 18:45 val., namuose, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, keramikiniu puodeliu sudavė vieną smūgį į veido sritį savo broliui G. J., taip padarydamas kirstinę antakio žaizdą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, konflikto metu, keramikiniu puodeliu sudavė vieną smūgį į galvos sritį savo broliui A. J., taip padarydamas kirstinę viršugalvio žaizdą. Tokiais veiksmais savo šeimos nariams, broliams G. ir A. J. sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. J. parodė, kad jis su pareikštu įtarimu susipažino, jis jam aiškus ir suprantamas, kaltu prisipažįsta. Jis nei psichiatrinėje, nei narkologinėje įskaitose registruotas nėra. 2022-01-07, apie 14 val. 00 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis kartu su dar dviem broliais: A. ir G. J. vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo namo gyvenamajame kambaryje. Gėrė degtinę. Išgertuvių metu, apie 18:00 val., kiek pamena įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir jo brolių. Dėl ko susibarė ir dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, nurodyti negali, nes nepamena. Žino, kad konflikto metu susinervino, griebė nuo stalo ten buvusį keramikinį puodelį, kuriuo smūgiavo G. ir A.. Tikrai nepamena į kokias vietas jiems smūgiavo, bet, kad sudavė puodeliu kiekvienam iš jų po vieną smūgį, gali patvirtinti. Nurodo, jog to vakaro aplinkybes jis labai sunkiai pamena, kadangi padauginus alkoholio jam visada dingsta atmintis. Dėl to, kaip pasielgė, nuoširdžiai gailisi, brolių, su kuriais kartu gyvena, jis atsiprašys. Kartu su broliais gyvena jau daugelį metų. Gyvena mamos M. J. nuosavybės teise priklausančiame name. Mama taip pat kartu su jais gyvena. Jų visų santykiai yra geri, didelių konfliktų nesama. Gali pasakyti, jog tiek jis, tiek jo broliai piktnaudžiauja alkoholiu, turi jam priklausomybę, tad ir šioje situacijoje kaltas alkoholis. Sutiktų būti nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta viešųjų darbų (b. l. 112-114).

Be M. J. kaltės pripažinimo jo kaltė įrodinėjama šiais duomenimis:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Plungės rajono policijos komisariato (toliau – PK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės Vanetos Matavičiūtės tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto“, kad nukentėjusysis A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0053 nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, 2, 67 prom., paaiškino, kad 2022-01-06 su broliais G. J. ir M. J., gyv. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Dėl savo girtumo A. J. sunkiai dėstė mintis ir iš kur pas jį ant kūno atsirado sumušimai, tiksliai nurodyti negalėjo. A. J. teigė fizinio skausmo nepajautęs, tačiau pastarajam ant viršugalvio buvo matyti sužalojimai – kraujuojanti žaizda. Apžiūrėję medikai A. J. paliko gydytis ambulatoriškai. Nukentėjusysis G. J., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0053 nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, 2, 64 prom., paaiškino, kad 2022-01-06, tikslaus laiko nurodyti negalėjo, išgertuvių metu, kuriose dalyvavo jis, broliai A. J. ir M. J., nieko nesakęs M. J. paėmęs keramikinį puodelį trenkė tiek pastarajam, tiek A. J., dėl ko abu asmenys buvo sužaloti. Dėl ko kilo konfliktas, G. J. nurodyti negalėjo, teigė, kad M. J., kai vartoja alkoholį, tampa neprognozuojamu. G. J. teigė fizinio skausmo nepajautęs, tačiau pastarajam virš akies, ant antakio buvo matyti sužalojimai – kraujuojanti žaizda. Apžiūrėję medikai, G. J. ragino vykti į priėmimo skyrių, tačiau G. J. atsisakė. Pabendravus su smurtu įtariamu asmeniu M. J., šis pripažino, kad sudavė puodeliu G. J. ir A. J., M. J. buvo sulaikytas (b. l. 12-18).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, ir foto lentele Nr. 1, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis dviejų aukštų gyvenamasis namas. Į namą patenkama per duris, esančias šiaurės-vakarų sienoje. Įėjus pro duris patenkama į namo koridorių, kurį perėjus, įeinama į virtuvę. Virtuvė tvarkinga, matomi įvairūs virtuvės reikmenys, priemonės. Perėjus virtuvę, tiesiai per durų angą patenkama į svetainę. Svetainės kairėje, prie sienos matoma ištiesta, sujaukta lova, šalia kurios kambario viduryje yra kavos stalelis, ant kurio matoma nulaužta keramikinio puodelio ąselė. Šalia ant stalo sudėtos stiklinės, žibintuvėlis, peleninė, mobilusis telefonas, stiklinis dubenėlis. Tarp stalo ir ištiestos lovos, ant grindų matyti sudužusio balto, keramikinio puodelio šukės, ant šukių matomas rudos spalvos skystis panašus į kraują. Šalia puodelio matoma bala, rudos spalvos skystis panašus į kraują. Prie kambario galinės sienos stovi sekcija, šalia kurios dešiniau pastatyta komoda, ant kurios padėtas televizorius. Prie dešinės sienos padėta sofa, kurios uždangalas sujauktas, dešiniau nuo sofos padėtas fotelis (b. l. 22-24, 25-29).

Asmens apžiūros protokolu ir foto lentele Nr. 1, kad apžiūrint G. J., veido srityje, ties kairiu antakiu matoma kirstinė žaizda. Žaizda buvo apibintuota. Ant asmens kaktos, nosies, kairiojo skruosto matėsi nubėgusi ir sudžiūvusi rudos spalvos medžiaga panaši į kraują (b. l. 30-31, 32-33).

Asmens apžiūros protokolu ir foto lentele Nr. 1, kad apžiūrint A. J., galvos srityje – viršugalvyje matoma kraujuojanti žaizda. Ant asmens viršugalvio ir kaktos kairės pusės matoma nubėgusi, ir sudžiūvusi rudos spalvos medžiaga panaši į kraują (b. l. 34-35, 36-38).

Nukentėjusiojo G. J. apklausos protokolu, kad 2022-01-06, vakarop, tikslaus laiko pasakyti negali, nes nepamena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su broliais, t. y. M. J. ir A. J. vartojo alkoholį. Prisimina, jog gėrė degtinę. Kokį kiekį alkoholio išgėrė, jis nepamena, tačiau buvo jau ganėtinai apsvaigęs, tad įvykio aplinkybes prisimena tiktai protarpiais. Kiek pamena, išgertuvių metu tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko susibarė, nepamena. Konflikto metu M. tapo agresyvus, pasiėmęs nuo stalo keramikinį puodelį, jį metė tiesiai jam į veidą. Pataikė į kairės pusės antakį, dėl ko jam jį prakirto. Iš žaizdos bėgo kraujas. Tuo metu jam skaudėjo, jautė fizinį skausmą. Kas toliau vyko, jis nematė. Į klausimą, ar matė kaip M. smurtavo prieš brolį A., atsako, kad nematė. Kas paskambino pagalbos numeriu, pasakyti negali, nes to nepamena. Po įvykio į medikus nesikreipė, nes žaizdos buvo sutvarstytos tos dienos vakare atvykus GMP darbuotojams. Nurodytu adresu gyvena keturiese, t. y. jie visi broliai kartu su mama M. J.. Visi sutaria gerai. Po įvykio brolis jo bei A. atsiprašė, jis jam atleido (b. l. 43-45).

Nukentėjusiojo A. J. apklausos protokolu, kad 2022-01-06, vakarop, tikslaus laiko pasakyti negali, nes nepamena, namuose adresu, (duomenys neskelbtini), kartu su broliais, t. y. M. J. ir G. J. vartojo alkoholį. Prisimena, jog gėrė degtinę. Tą vakarą jis buvo ganėtinai girtas, visų įvykio aplinkybių nepamena. Tačiau, kiek pamena, gali pasakyti, jog išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp M. ir G., tačiau dėl ko jie sukonfliktavo, atsakyti negali, nes neprisimena. Konflikto metu M. tapo agresyvus, matė, jog jis paėmęs nuo stalo keramikinį puodelį metė tiesiai G. į veidą. Matė, jog puodeliu prakirto G. kairės pusės antakį. Matė, jog M. iš kirstinės žaizdos bėgo kraujas. Puodelis, kurį metė, po smūgio suskilo į šukes. Po to M. pasiėmęs nuo stalo kitą keramikinį puodelį ir jį laikydamas rankoje, priėjęs prie jo, sudavė puodeliu vieną smūgį jam į galvos (pakaušio) sritį. Smūgio metu pajuto skausmą, jam skaudėjo. Iš kirstinės žaizdos pradėjo bėgti kraujas. Kiek pamena, jis paskambino pagalbos numeriu ir po kiek laiko atvyko greitosios pagalbos medikai kartu su policijos pareigūnais. Atvykę medikai juos apžiūrėjo, sutvarstė jo bei G. žaizdas. Į ligoninę po įvykio nei jis, nei brolis G. nesikreipė. Šiuo metu su broliu M. yra susitaikę. Santykiai yra geri. Gali pasakyti, jog didžiausia problema, kurią turi tiek jis, tiek jo broliai, yra priklausomybė alkoholiui. Alkoholiu jie piktnaudžiauja dažnai. Civilinio ieškinio byloje jis nereikš (b. l. 58-60).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo M. J. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – broliams A. ir G. J..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. M. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu ir kaltinamajam sutinkant su prokurorės siūlyta bausme bei jos rūšimi ir dydžiu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskiriant viešųjų darbų bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinama vienu trečdaliu, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis). Paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją išklausyti per 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2022-01-06 iki 2022-01-07 (1 parą), todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir paskirti viešųjų darbų bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, iš viso 270 valandų viešųjų darbų visuomenės labui, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, iš viso 180 valandų viešųjų darbų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją išklausyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti M. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022-01-06 iki 2022-01-07 (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti M. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.