Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo B. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-05-23 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00456-13 dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 167 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal B. B. pareiškimą, kuriame jis teigė, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. jam su savo sutuoktine V. B. (buvusi M) atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą, buvęs V. B. sutuoktinis G. M. viešoje vietoje ėmė vardinti asmeninę informaciją apie B. B., kurią jis galėjo sužinoti tik iš pareiškėjo sveikatos kortelės ir asmens bylos, esančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstaigų duomenų bazėse, todėl pareiškėjas mano, kad buvo neteisėtai renkama ir G. M. pateikta informacija apie B. B. privatų gyvenimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2013 m. birželio 25 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 212 straipsnio 1 punktu, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00456-13 nutrauktas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. P. R. Matevičius nutarime konstatavo, kad informacija apie privatų B. B. gyvenimą renkama nebuvo, o G. M. šią informaciją galėjo sužinoti iš savo buvusios sutuoktinės, dabartinės B. B. žmonos V. B. (M).

Nesutikdamas su prokuroro R. M. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas pateikė skundą aukštesniajam prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. 2013 m. liepos 26 d. nutarimu pareiškėjo skundas atmestas ir paliktas galioti prokuroro R. M. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, padarius išvadą, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00456-13 nutrauktas pagrįstai.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas B. B. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo B. B. skundas dėl 2013-07-26 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. J. nutarimo atmesti pareiškėjo skundą ir atsisakyti panaikinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą

Anot pareiškėjo, skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad jis išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę, vertindamas liudytojų parodymus. Pažymi, kad tyrimas negali būti pripažįstamas objektyviu, jei remiamasi tik vienos pusės parodymais. Nurodo, kad jis, kaip pareiškėjas, ir jo žmona V. B. nė karto nebuvo apklausti, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, todėl turėtų būti atnaujintas.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo B. B. skundas atmestinas.

LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.

LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos. Tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, 2013-05-23 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje pagal B. B. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00456-13 dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 167 straipsnio 1 dalyje. Savo pareiškime B. B. nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 13 d. jam su savo sutuoktine V. B. (buvusi Mikutavičienė) atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą, buvęs V. B. sutuoktinis G. M., viešoje vietoje ėmė vardinti asmeninę informaciją apie B. B., kurią jis galėjo sužinoti tik iš pareiškėjo sveikatos kortelės ir asmens bylos, esančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstaigų duomenų bazėse, todėl pareiškėjas mano, kad buvo neteisėtai renkama ir G. M. pateikta informacija apie B. B. privatų gyvenimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2013 m. birželio 25 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 212 straipsnio 1 punktu, ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00456-13 nutraukė. Prokuroras tokį sprendimą motyvavo tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog informacija apie privatų B. B. gyvenimą renkama nebuvo, o G. M. šią informaciją galėjo sužinoti iš savo buvusios sutuoktinės, dabartinės B. B. žmonos V. B. (M). Aukštesnysis prokuroras, patikrinęs minėto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, 2013-07-26 nutarimu paliko jį galioti, nustačius, jog prokuroro nutarimas motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojais tiek pats pareiškėjas B. B. ir V. B., tiek J. K., I. B. (Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės, kurių akivaizdoje pareiškėjo nurodoma informacija buvo pateikta), Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininkė D. B., šio skyriaus darbuotoja D. P., Vilniaus apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus Sisteminio administravimo poskyrio Informacijos kaupimo ir apdorojimo grupės vyresnioji postinė I. A., specialiuoju liudytoju apklaustas G. M., ištirta rašytinė medžiaga ir konstatuota, jog objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad neteisėtai buvo renkama G. M. pasakyta informacija apie B. B. privatų gyvenimą, nesurinkta. Tokiu būdu, teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentą, kad nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pareiškėjo nurodytų galimų veiksmų, jo manymu, galinčių duoti informacijos apie padarytą veiką - išsami jo ir V. B. (buvusi M) apklausa, atlikimas, atsižvelgiant į įvykio situaciją ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nebūtų tikslingi, siekiant surinkti duomenis dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad, tiriant pakartotinį B. B. skundą dėl pareigūnų, atlikusių tyrimą pagal jo pateiktą pareiškimą, veiksmų, tiek B. B., tiek V. B. (buvusi M) buvo apklausti, tačiau jie atsisakė nurodyti jiems žinomas aplinkybes, nesutikdami, kad pareiškėjo skundas būtų tiriamas Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnų.

B. B. skundo argumentas, kad jis kreipėsi tiek į Policijos departamentą, tiek į Vilniaus apygardos prokuratūrą, tiek į teismą, nurodydamas, jog skundžia G. M. ir policijos pareigūnų, atlikusių jo pareiškimo tyrimą, veiksmus, tačiau nė viena institucija policijos pareigūnų ar kitų asmenų, galėjusių teikti jo asmens duomenis, veiksmų netyrė, nepagrįstas. Kaip paminėta aukščiau, atlikus ikiteisminį tyrimą, surinktų duomenų pagrindu buvo padaryta išvada dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Gi aukštesnysis prokuroras nutarime, atsakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad policijos pareigūnai, atlikę jo skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, nesiėmė veiksmų jas tinkamai ištirti, atsisakė nurodyti asmenį, kuris teikė apie jį informaciją G. M., neleido susipažinti su tyrimo medžiaga, nepateikė jam prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl tyrimą atlikusių pareigūnų tendencingumo ir šališkumo yra deklaratyvūs, nepagrįsti.

Pareiškėjas skundą argumentuoja taip pat tuo, kad skundžiamojoje nutartyje pirmos instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo teiginiai dėl tyrimą atlikusių policijos pareigūnų veiksmų gali būti atskiro tyrimo dalykas, tuo tarpu Vilniaus apygardos prokuratūra yra ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti institucija, todėl, paaiškėjus, jog būtina atlikti atskirą tyrimą, turėjo jį pradėti, tačiau to nebuvo padaryta; teismo nutartyje nenurodyta, dėl kokios nusikalstamos veikos turėtų būti atliktas tyrimas, ir kas tą tyrimą turėtų atlikti. Su šiuo argumentu nesutiktina. Pareiškėjas, nurodydamas, kad galimai policijos pareigūnai, tirdami jo pareiškimą dėl neteisėto informacijos apie jo privatų gyvenimą rinkimo, elgėsi neteisėtai ir turėdamas atitinkamų duomenų, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Tuo tarpu atliktame ikiteisminiame tyrime, kaip pažymėjo aukštesnysis prokuroras, tokių duomenų nesurinkta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Be to, BPK 214 str. ir X dalies nuostatos įgalioja teisėjus tik patikrinti prokuroro priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi ikiteisminio tyrimo metu būtent prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, vertina visus byloje surinktus duomenis ir jų pagrindu sprendžia, ar yra asmens veiksmuose nusikalstamos veikos, kuria jis yra kaltinamas, požymių. Tik įvertinęs visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, prokuroras, o ne teismas, priima motyvuotą sprendimą dėl bylos perdavimo teismui arba jos nutraukimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tame tarpe ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujintas ir tyrimą turi atlikti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra. Pažymėtina, kad B. B. 2013-04-29 pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo buvo paduotas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai ir pareiškimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.3 punktu ir Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 14 punktu, buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui, kuris ir organizavo minimo ikiteisminio tyrimo atlikimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, reikšmingų objektyviam tyrimui - apklausti liudytojai, ištirti rašytiniai duomenys, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai atkleisti. Vien tai, kad byloje nustatytų aplinkybių vertinimo pasėkoje buvo priimtas pareiškėją netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos LR BPK 2 str. įtvirtintos nuostatas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai ir objektyviai, pasinaudojus visomis galimybės surinkti reikšmingus tyrimui duomenis, o byloje nenustačius duomenų dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, priimtas pagrįstas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00456-13 buvo atliktas išsamiai, surinkti visi reikalingi faktiniai duomenys ir jie įvertinti, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad priimti prokurorų nutarimai ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00456-13 nutraukti nėra pagrįsti ir teisėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.