Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-293-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-08
Bylos Nr.
AN2-293-926/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Pažeidėjas
P. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo Nr. AN2-293-926/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00612-2019-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 21.11.10.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. A. (toliau – P. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria P. A. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. kovo 13 d. nutarimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. kovo 13 d. nutarimu P. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) už tai, kad jis 2019 m. vasario 27 d. 00.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volvo V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,02 promilių neblaivumo laipsnis.

2. Už šio administracinio nusižengimo padarymą P. A. buvo skirta 300 (trijų šimtų) eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde P. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. kovo 13 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių, neskiriant šios administracinio poveikio priemonės; arba pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. kovo 13 d. nutarimą, sutrumpinant P. A. paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.1. P. A. teigimu, priešingai nei tai konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, ANK 34 straipsnio 5 dalis nenumato jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant asmeniui gali būti taikomos šio straipsnio nuostatos. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada, pasak apelianto, iš esmės suponuoja plečiamąjį teisės akto aiškinimą, kuris šiuo atveju nėra galimas.

3.2. Be to, apelianto įsitikinimu, jo skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo patiriamomis pasekmėmis neturint teisės vairuoti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi vertinamos nebuvo, viso labo apibūdinant jas kaip natūralią administracinio nusižengimo padarymo pasekmę. Teismas visiškai nevertino apelianto važiavimo greičio, laiko, atstumo, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvimo bei vietovės pažinojimo. Šių aplinkybių įvertinimas, P. A. teigimu, yra itin aktualus, kadangi tai parodo mažesnį jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pavojingumą. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad apeliantas jau sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą, praeityje nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą, iš viso yra baustas tik vieną kartą.

3.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės sutrumpinti P. A. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kas vėlgi leidžia pagrįstai teigti, jog jo skundas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas neišsamiai.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. pateikė atsiliepimą į P. A. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. P. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. kovo 13 d. nutarimu, paliktu galioti ir skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, P. A. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti P. A. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik P. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7.1. Analizuojant P. A. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

7.2. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors, kaip teisingai pažymima ir P. A. apeliaciniu skundu, jokios išskirtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui komentuojamo straipsnio nuostatose ir nenumatytos, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad priimdami procesinius sprendimus teismai vadovaujasi ne tik formaliomis įstatymo nuostatomis, bet ir vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagal kurią, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta.

8. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už P. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju P. A. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad P. A. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, be kita ko, nustatytas net 1,02 promilių neblaivumo laipsnis (jau nuo 1,5 promilių asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį). Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, įvertinus dar ir tai, kad praeityje, net neturėdamas 2 (dvejų) metų vairavimo stažo, P. A. jau buvo pažeidęs Kelių eismo taisykles, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja labiau neigiamai.

9. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad P. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu eismas buvo neintensyvus, jokia žala eismo dalyviams padaryta nebuvo, jis puikiai žinojo vietovę, kurioje buvo įvykdytas nusižengimas, jo važiavimo greitis nebuvo didelis ir jokie kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną nebuvo nustatyti, kas, apelianto įsitikinimu, mažina jo padaryto nusižengimo pavojingumą, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos ar eismo intensyvumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant P. A. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba šios administracinio poveikio priemonės visai neskirti, nėra jokio pagrindo.

10. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir P. A. patiriami nepatogumai dėl gyvenamosios vietos, nepatogaus nuvykimo į mokymosi įstaigą bei apelianto ir jo šeimos sveikatos būklės, kadangi, būdamas pakankamai brandi asmenybė, suvokdamas savo sveikatos problemas ir poreikį vairuoti transporto priemonę, P. A. nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui, ar jos taikymo termino sutrumpinimui, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė ir apylinkės teismas. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir P. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

11. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad P. A. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

12. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik P. A. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė