Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. C., jos atstovei advokatei Gintarei Leškevičienei, nukentėjusiems J. I. ir K. M.,

išnagrinėjęs K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. C. 2015 m. spalio 31 d., apie 11.07 val., Vilniuje, Gariūnų g. 68, automobilių stovėjimo aikštelėje ant pastato stogo, vairuodama automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi (nustatytas 2,24 promilių girtumas ± 1,7%) posūkyje nesuvaldė automobilio, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio dar atsitrenkė į stovintį automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Be to, K. C. 2015 m. spalio 31 d., apie 11.07 val., Vilniuje, Gariūnų g. 68, automobilių stovėjimo aikštelėje ant pastato stogo, vairuodama automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 219 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. C. nurodė, jog pripažįsta savo kaltę dėl to, kad vairavo neblaivi ir padarė eismo įvykį, bet nebėgo iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, jog apie 10 val. būdama darbe nuėjo į kavinę, kurioje nupirko ir išgėrė buteliuką degtinės. Sėdo vairuoti automobilį. Važiavo aikštele, suko į kairę ir nuvažiavo link išvažiavimo. Jeigu būtų norėjusi pabėgti iš eismo įvykio vietos, būtų pavažiavusi visai į kitą pusę. Vairuodama nepajuto jokio automobilių kontakto. Prie jos priėjo apsauginis, pabeldė į langą ir parodė apgadintą automobilio šoną. Išklausiusi teismo posėdžio metu liudytojo V. R. paaiškinimus paaiškino, jog įvykio aplinkybių kai prie jos priėjo apsauginis, nelabai prisimena dėl suvartoto alkoholio poveikio.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. I. paaiškino, jog 2015 metais jo dukra nuvažiavo su jam priklausančiu juodos spalvos automobiliu BMW 525, į Gariūnų turgavietę. Paskambinusi dukra pranešė, jog jai sudaužė automobilį. Jo automobiliui buvo apgadintas kairys priekinis sparnas, kairios priekinės durelės ir nežymiai bamperis. Nuo apgadinimų buvo įdubimai durelėse ir šone, kuriuos reikėjo keisti. Apgadinimų aukštis buvo 15-20 cm. Draudimas dėl įvykio jam išmokėjo 375 eurų išmoką.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. M. paaiškino, jog spalio mėnesį dirbo Gariūnų turgavietėje ir išgirdo pranešimą prieiti prie automobilio, nes įvyko eismo įvykis. Priėjęs prie savo baltos spalvos automobilio Ford Galaxy, pastebėjo, jog jis buvo nežymiai nubrozdintas. Automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės galinis sparnas. Draudimas dėl įvykio jam išmokėjo 430 eurų išmoką.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. I. paaiškino, jog 2015-10-31, apie 10.30 val. atvažiavo į Gariūnų PC su juodos spalvos BMW automobiliu, registruotu jos tėvo J. I. vardu. Palikusi automobilį stovėti ant stogo, nuėjo į prekybos centrą. Po 10 minučių išgirdo pranešimą, jog yra kviečiama prie savo automobilio. Atėjusi pamatė prie jos automobilio stovintį apsaugos darbuotoją, kuris paaiškino, jog matė kaip kitas automobilis apgadino ir pasišalino iš vietos ir apačioje yra sulaikyta vairuotoja. Pranešė, jog yra iškviesta policija. Jos vairuojamam automobiliui buvo apgadintas vairuotojo pusės priekinis sparnas, vairuotojo durelės, veidrodėlis ir galinės durelės. Vairuotojo durelės buvo deformuotos ir jas teko keisti, o kitas automobilio dalis teko perdažyti. Jos automobilio signalizacija nebuvo suveikusi. Šalia jos automobilio buvo apgadintas ir kitas automobilis Ford, kuriam buvo nestipriai apgadintas galinis bamperis. Policija atvažiavo po kokių 30 minučių ir su jais automobilyje jau buvo K. C.. Policininkai liepė rašyti paaiškinimą ir laukti teismo.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. paaiškino, jog praeitais metais, prieš žiemą, dirbo apsaugos darbuotoju. Prie jo priėjo žmonės, kurie pranešė apie Gariūnų stovėjimo aikštelėje ant pastato stogo įvykusį eismo įvykį. Matė važiuojantį automobilį, kurį vairavo moteris, todėl radijo ryšiu pranešė kolegoms apie nuvažiavusi automobilį. Pats automobilių kontakto nematė. Atsimena, jog priėjęs apžiūrėti matė apgadintus automobilių šonus.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. paaiškino, jog apie 11-12 val. dirbdamas Gariūnų turgavietėje apsaugos darbuotoju išgirdo per radijo stotį pranešimą apie paieškomą pilkos spalvos automobilį, kuris padarė eismo įvykį ir kurį vairavo moteris. Apeidamas teritoriją pastebėjo 100 metrų atstumu nuo turgavietės pastato, prie išvažiavimo stovintį automobilį su atidarytu langu ir automobilio vairuotoja mojavo jam rankomis. Priėjęs prie moters, ji pasakė, jog kliudė automobilį ir paprašė iškviesti policiją.

Byloje esančiame išraše apie užregistruotus įvykius nurodoma, jog 2015-10-31 11:07 val. gautas pranešimas, jog įvyko eismo įvykis ant Gariūnų prekybos centro stogo. Neblaivus vairuotojas automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (esantis šiuo metu pas apsaugą) apgadino automobilius BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chrysler valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

Papildomose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, jog automobiliui Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas. Automobiliui BMW 525D, yra apgadintos priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas. Automobiliui Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintos galinės dešinės pusės durys, galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis (b.l. 8).

Alkotesterio pažymoje nurodoma, jog K. C. 2015-10-31 12:04:34 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas (b.l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. C., nukentėjusiųjų J. I. ir K. M., liudytojų M. M., V. R., I. I. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, išrašu apie užregistruotus įvykius, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, alkotesterio pažyma yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog K. C. 2015 m. spalio 31 d., apie 11.07 val., Vilniuje, Gariūnų g. 68, automobilių stovėjimo aikštelėje ant pastato stogo, vairuodama automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi (nustatytas 2,24 promilių girtumas ± 1,7%) posūkyje nesuvaldė automobilio, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio dar atsitrenkė į stovintį automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais ji pažeidė KET 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje

Teismo posėdžio metu apklaustos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. C., liudytojų M. M. ir V. R. paaiškinimais, yra įrodyta faktinė aplinkybė, jog K. C. po įvykusio eismo įvykio nesustojo prie anksčiau nurodytų apgadintų transporto priemonių, o nuvažiavo toliau ir nusileido nuo pastato antro aukšto esančios stovėjimo aikštelės. Liudytojo V. R. paaiškinimais įrodyta faktinė aplinkybė, jog K. C. sustojo už pastato pavažiavusi 100 metrų, prie išvažiavimo iš turgavietės ir pati pasikvietė apsaugos darbuotoją V. R. jam pranešdama apie padarytą eismo įvykį ir paprašydama iškviesti policiją. Teismo posėdžio metu K. C. išvažiavimą iš eismo įvykio vietos motyvavo, jog nepajuto kontakto ir paminėjo, jog buvo sustabdyta apsaugos darbuotojo, o patikslindama paaiškinimus nurodė, jog dėl neblaivumo gerai neatsimena įvykio detalių. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog anksčiau byloje įrodyta aplinkybė, jog K. C. pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, sustojo ir pati pasikvietė apsaugos darbuotoją pranešdama jam apie eismo įvykį prašydama iškviesti policiją, įrodo, jog K. C. suprato ir pajuto, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. K. C. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas dėl kurio ji pati paaiškinimo, jog sunkiai prisimena įvykio aplinkybes ir tokiu būdu galėjo neadekvačiai vertinti situaciją, netinkamai priimti sprendimus, nepašalina jos atsakomybės.

KET 219.1. punktas numato vairuotojo pareigą įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra numatyta atsakomybė už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Byloje anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog K. C. įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir suvokusi apie tai, tyčia išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nuvažiavo nuo stogo, kur yra aikštelė, pavažiavo apie 100 metrų ir pati sustojo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių pagrindžiančių, jog K. C. negalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir dėl svarbių priežasčių buvo priversta nuvažiuoti toliau. Teismo manymu, tyčinis išvažiavimas iš eismo įvykio vietos, nesant tam jokių svarbių priežasčių, nepaisant to, jog asmuo vėliau sustojo ar grįžo į eismo įvykio vietą, ir pats paprašė kviesti policijos pareigūnus, laikytinas Kelių eismo taisyklių pažeidimu ir tai sudaro ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Asmens prisipažinimas ir pranešimas apie įvykį jau pasitraukus iš eismo įvykio vietos, kai pažeidimas laikomas baigtu, nepašalina asmens atsakomybės, o tai gali būti vertinama asmeniui skiriant nuobaudą.

Visų šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų pagrindu darytina išvada, jog K. C. 2015 m. spalio 31 d., apie 11.07 val., Vilniuje, Gariūnų g. 68, automobilių stovėjimo aikštelėje ant pastato stogo, vairuodama automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 219 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

K. C. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog ji prisipažino dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei tai, jog savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors teismo posėdžio metu K. C. paaiškino, jog nepripažįsta savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, bet byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog išvažiavusi iš įvykio vietos K. C. sustojo, pati kreipėsi į apsaugos darbuotoją pranešdama apie padarytą eismo įvykį ir prašydama iškviesti policiją, kas žymiai palengvino pažeidimo išaiškinimą, todėl teismas tai laiko jos atsakomybę lengvinančią aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (žymiai viršyta leistinas alkoholio kiekis), pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir daro išvadą, kad K. C. skirtinos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos.

Skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį teismas atsižvelgia į šio pažeidimo pobūdį (pasišalinusi iš eismo įvykio vietos K. C. pati sustojo ir kreipėsi į apsaugos darbuotoją pranešdama apie įvykį ir prašydama iškviesti policiją, automobiliai buvo nežymiai apgadinti), pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais skirtinos mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatytos minimalios (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis).

Kadangi K. C., būdama transporto priemonės vairuotoju, Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, laikoma, jog ji neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. C. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir skirti vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių (1 158 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

K. C. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį skirti vieno šimto (100 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir K. C. skirti galutinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių (1 158 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.