Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-157-594/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-27Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-27
Bylos Nr.
1-157-594/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41056-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
A. D.
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas, Irena Sabaitienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-157-594/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41056-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.;1.1.8.7.9.;1.1.8.7.13.;1.1.8.10.1.; 1.2.4.1.2.8.;1.2.26.2.;2.3.6.4.5.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui,kaltinamajam A. Š.,kaltinamojo gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,nukentėjusiajam A. D.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Irenai Sabaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistas 2015 m. birželio 11 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėn., teistumas neišnykęs (toliau – A. Š.),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 06.43 val., viešoje vietoje - prie įėjimo į naktinį klubą „D.“, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai, pašalinių žmonių akivaizdoje, be priežasties panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia suduodamas smūgius kumščiu G. S. ir A. D. į veidą ir kitas kūno vietas, parblokšdamas nukentėjusį A. D. ant akmeninio grindinio, o pastarajam atsistojus rankomis suėmęs G. S. ir A. D. galvas trenkdamas vieną į kitą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam A. D. nuo suduoto smūgio kumščiu į veido sritį griuvus ir galva atsitrenkus į akmeninį grindinį padarė sužalojimus – įspaustinį skliauto kaulo lūžį dešinio momens srityje su kraujavimu bei kraujo išsiliejimu virš kietojo smegenų dangalo šioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinėse, kairėje smilkininėje skiltyse, intracerebriniu kraujo išsiliejimu kairėje kaktinėje skiltyje, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo A. D..

Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamasis A. Š. teigė kaltu prisipažįstantis, tačiau iš jo parodymų visumos matyti, kad savo kaltę jis pripažino iš dalies, neneigdamas tik smūgių sudavimo nukentėjusiajam A. D. fakto. Nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes matosi, kad nukentėjusįjį pakelia jo draugas ir paleidžia, o nukentėjusysis dar kartą su galva trenkiasi į žemę. Nepripažįsta, kad sudavė be priežasties. Jam esant klubo „D.“ viduje, įvyko asmeninis konfliktas su nukentėjusiais dėl panelių. Nežino, dėl kokios merginos įvyko konfliktas, nes klube daug merginų buvo. Panelės buvo jų draugės ar pažįstamos, nes jie visi stovėjo kartu bare. Jie supyko, kad jis šokdino jų paneles. Išėjus į lauką jis bandė išvengti konflikto, sakė, kad eitų namo, bet jie išsitraukė telefoną ir sakė paskambins draugams. Nežino, ar jie skambino draugams, bet kažkam skambino. Jis pasikarščiavo ir trenkė vienam, kitam. Visi buvo išgėrę. Filmuotoje medžiagoje matėsi, kad jie išėjo į lauką kalbėtis. Konfliktas prasidėjo bare, gerai nepamena, nes buvo išgėręs. Išeiti į lauką pasiaiškinti pasiūlė nukentėjusysis ir jo draugas. Išėjus į lauką kalbėjosi, bet jie buvo nusiteikę agresyviai. Nukentėjusysis jam nesudavė, bet buvo išsiavęs iš „tapkių“ ėjo link jo užsimojęs. Jie šoko, ėjo prie jo, o jis juos stūmė, sudavė smūgį. Pirmas smūgį sudavė jis nukentėjusiojo draugui. Už ką, paaiškinti negali. Jam (kaltinamajam) smūgiai suduoti nebuvo. Smūgiai pasiekė tikslą, jis jiems pataikė. Pataikė į veido sritį abiems, bandė juos stumti. Po smūgių nusiėmę „tapkes“ lyg bandė suduoti atgal, vienas buvo iš vienos pusės, kitas iš kitos. Jis juos nustūmė, bet jie vis tiek ėjo link jo. Kai sudavė į veidą smūgius, nei vienas iš jų nenukrito. Tik nuo paskutinių smūgių, kai užkliuvo, tada nukrito nukentėjusysis. Nukentėjusysis nukrito ant betono. Nukentėjusiajam nukritus, jį pakėlė jo draugas, o pakėlęs vėl jį paleido ir šis vėl trenkėsi su galva į grindinį. Nukentėjusysis pats nesikėlė, nes susimušė galvą. Matė, kaip krito nukentėjusysis. Viskas matosi filmuotoje medžiagoje. Iš dalies sutinka, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis patyrė sužalojimus, bet įtakos sužalojimui turėjo ir nukentėjusiojo draugo paleidimas. Nuo jo smūgių ne toks baisus būtų sužalojimas, koks yra dabar. Dėl parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad nukentėjusiajam smūgį sudavė jo draugas į galvą, tai nesudavė, bet trenkė ir sakė kelkis, kelkis. Smūgio nesudavė, bet trenkė iš delno į galvą, kad keltųsi. Nukentėjusiojo draugui jis sudavė 1-2 kartus, o nukentėjusiam – 2 kartus. Už galvų gal paėmė netyčia. Paėmė juos už galvų ir sakė eikit namo, bet netrenkė taip. Dėl susitrenkimo galvomis, tai tyčia kažkaip juos stūmė, nes matosi filmuotoje medžiagoje. Nukentėjusiam sudavė į veido sritį iš kumščio. Nukentėjusysis nukrito po paskutinio smūgio, nes jis išsitraukė telefoną kažkam skambinti, todėl jis neištvėrė ir priėjęs trinktelėjo, bet nenorėjo, kad jis taip nukristų ir susižeistų. Sutrenkimas galvomis buvo prieš nukritimą. Nebūtų nukentėjusysis užkliuvęs, nebūtų taip atsitikę. Buvo išgėręs, girtumas buvo vidutinis. Išgėręs būna agresyvus, negali gerti. Su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos sutinka visiškai, o dėl neturtinės žalos – kiek teismas priteis, tiek sumokės. Su (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir „Sodra“ ieškiniais sutinka. Daugiau taip nedarys. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog buvo konfliktas dėl merginų, nes jį apklausinėjo tą pačią dieną, gal dar girtas buvo. 2017 m. spalio 4 d. nepaaiškino aplinkybių, nes norėjo teisme paaiškinti. Nebuvo toks girtas pirmos apklausos metu, kad nesuprastų ką kalba. Nežino, kodėl pasirašė tokius parodymus. Prie didžėjaus nepriekabiavo, bet norėjo, kad jis paleistų jo užsakytą dainą, todėl buvo nuėjęs kalbėtis.

Ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu) A. Š. apklausiamas įtariamuoju 2017 m. rugpjūčio 12 d. parodė, kad lauke prie jo priėjo du jam nepažįstami neblaivūs asmenys, kurie tarpusavyje stumdėsi. Jis jiems pasakė, kad nuo jo pasitrauktų, o jie vis tiek ėjo link jo. Kelis kartus nustūmė, bet jie vis tiek atkakliai link jo ėjo. Jie jį pastūmė, jis vėl juos pastūmė ir tuo momentu vienas kažkuris nukrito ant žemės. Prie nukritusio asmens priėjo jo draugas, iškart sudavė jam per veidą, sakydamas „ko čia guli ant tos žemės, kelkis greičiau“. Dėl nepažįstamam asmeniui sukelto fizinio skausmo neprisipažįsta (t. 1, b. l. 158). Vėlesnių apklausų metu parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 164, 169).

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad dėl patirtos traumos įvykį jam sunku prisiminti, todėl negali visko detaliai papasakoti. Iš pradžių buvo pas draugą namuose su tikslu „pabaliavoti“, todėl į miestą važiavo su taksi. Atvykus į klubą „D.“ suprato, kad jam jame nepatinka, todėl jis negėrė, nes turėjo mintį, kad važiuos namo. Klube pašoko apie 2-3 val. Pabuvę klube ruošėsi važiuoti namo – kviestis taksi. Einant lauk, prieš arką stovėjo A. Š., jis paklausė „kur jūs einat su pachotkėm“. Jie išeidinėjo linksmi. Nesupranta, kodėl jie išprovokavo tokį jo elgesį. Jie išėjo į lauką ir jis (A. Š.) išėjo lauką. Iš pradžių buvo konfliktas tarp A. Š. ir G. S.. Jis juos bandė išskirti, atsistojo tarp jų, nes konfliktas buvo žodinis. Atsistojęs tarp jų, kad neįvyktų konfliktas, pajuto smūgį kaire ranka į dešinę veido sritį. Tuo metu jis pasimetė, nuo smūgio stipriai apsvaigo. Stovėjo su G. S., o A. Š. atbėgęs prie jų, paėmė jų galvas ir trenkė vieną į kitą. Jis tuo metu traukėsi telefoną, nes norėjo išsikviesti taksi, o ne draugus, nes matė, kad tai prie gero neprives. Tada A. Š., bėgdamas link G. S., atsisuko ir trenkė jam dešine ranka, ir jis (nukentėjusysis) krito. Kaip krito nežino, žino tik tiek, kiek matė filmuotoje medžiagoje. Buvo 6 val. paniręs į komą. Draugas G. S. klube buvo su kažkokia mergina, bet klube su A. Š. jie nesusitiko, arba jis jo nepastebėjo. Pačiame klube jokio konflikto nebuvo. Pirmą kartą A. Š. matė prieš išeinant iš klubo. Iki jo pasakymo „kur jūs einat su pachotkėm“ su juo nebendravo. Abejoja, kad jie pasiūlė išeiti į lauką, nes jie nenorėjo jokių konfliktų. Nežino, kodėl jam buvo suduoti smūgiai. Pirmą smūgį jam sudavė į kairę veido pusę. Smūgis buvo stiprus, galva atsilošė, pasimetė, pradėjo slysti iš „tapkių“, pradėjo dingti orientacija. A. Š. jo „tapkę“ metė į jį, erzino, provokavo. Nepamena, kiek tiksliai jam buvo suduota smūgių, nes patyrė stiprią traumą. Nuo smūgio jis užkliuvo už akmeninio pakilimo ir krito. Krito ant grindinio, nes gavo smūgį ranka. Gavęs antrą smūgį jis pilnai neparkrito, tik griūdamas užkliuvo už atitvaro, susilaikė ranka už sienos ir nenukrito, tik „tapkės“ nukrito. Parkrito dėl trečio stipriausio smūgio. Smūgis buvo į veidą, į kurią tiksliai veido vietą, nepamena. Krito ir dešine galvos puse atsitrenkė į kietą pagrindą. Alkoholio vartojęs nebuvo. Kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad sklido alkoholio kvapas, tai nežino iš kur kvapas, gal jį apipylė. Telefonas sugedo kritimo momentu, nes jis buvo rankoje arba kišenėje. Pirmuose parodymuose nurodė, kad kišenėje, bet realiai tiksliai nepamena, ar dešinėje rankoje buvo, ar dešinėje kišenėje. Iki muštynių telefonas buvo sveikas, neseniai pirktas. Telefonas yra nepataisomas, nes jis perlinkęs. Tuo metu dirbo UAB „A-PAK“ operatoriumi, vidutinis užmokestis būdavo 700 Eur. Palaiko ieškinio dalį dėl telefono ir negautų pajamų. Ligonių kasa operacijos dėl rando galvoje nekompensuos, nes tai nėra būtinoji operacija. Daugelis žmonių vaikšto su randais, bet jis nori susitvarkyti. Neturtinę žalą sudaro tai, kad patyrė daug streso, skausmo, kartais naktimis sapnuoja košmarus. Yra išlikę padaliniai: aptirpęs kairės rankos nykštys, galvoje randas, šiuo metu skausmų jau nebūna, bet būna nemiga, atmintis stipriai suprastėjo. Savo sveikatos pinigais įvertinti neįmanoma. Jis savo sveikatą įvertintų daug didesne suma, bet atsižvelgė į Lietuvos atlyginimus. Dabar dirba ten pat, bet kitose pareigose, nes savo pareigose negali dirbti, nes negali kelti daugiau nei 15 kg. Pajamos dėl to sumažėjo, šiuo metu gauna apie 680 Eur. Už operaciją 500 Eur šiuo metu dar nėra sumokėjęs, nes negali darytis operacijos, kadangi yra metų terminas. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 3 val. nakties su draugu G. atvyko į naktinį klubą „D.“, esantį (duomenys neskelbtini). Klube linksmai leido laiką, jokių konfliktų nebuvo. Jis alkoholio nevartojo. Apie 6 val. ryto su draugu išeinant iš klubo, prie išėjimo pamatė agresyviai nusiteikusį vaikiną (A. Š.), kuris jam su draugu pasakė, „kur einat su pachotkėm“. Kadangi jie su draugu nenorėjo konflikto, tai tik paklausė kas negerai ir išėjo iš klubo teritorijos. Vaikinas išėjo jiems iš paskos. Jie su draugu bandė išvengti konflikto, bet vaikinas nenurimo ir du kartus sudavė ranka G. į veidą. G. atgal nesmūgiavo, tik atsiraukė nuo vaikino. Tas vaikinas jam (nukentėjusiajam) sakė: „kas tau mažas yra“, o jis jo klausė, ką jis (A. Š.) daro, kodėl smūgiavo G., tada vaikinas sudavė jam (nukentėjusiajam) du kartus į veidą. Smūgiai nebuvo stiprūs, tarsi provokacija. Į smūgius jis nesureagavo ir atgal nesmūgiavo. Tuomet vaikinas sudavė jam kumščiu į veidą – dešinės pusės žandikaulį. Nuo smūgio jis krito ant grindinio ir prarado sąmonę. Kritimo metu šortų kišenėje turėjo telefoną „Huawei P10“ 529 eurų vertės, kuris nuo kritimo nepataisomai sudužo (1 t. b. l. 15-16).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. D. savo parodymus patvirtino. Parodė vietą (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į naktinį klubą „D.“, kurioje buvo sužalotas (1 t., b. l. 37-43).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog A. D. atpažino jį sužalojusį asmenį – A. Š., kuris, pasak nukentėjusiojo, sudavė jam tris smūgius (1t., b. l. 35-36).

Liudytojas G. S. parodė, kad įvykio dieną A. D. buvo užsukęs pas jį į svečius, jie žaidė kompiuteriu. Būnant namuose jis vartojo alkoholinius gėrimus, o A. D. ne, nes buvo atvažiavęs automobiliu. Paskui sugalvojo važiuoti į klubą. Važiuodamas į klubą pasiėmė merginą, vardu R., ir į klubą visi trys atvyko taksi. A. D. klube alkoholio negėrė. Baro viduje su kaltinamuoju konflikto nebuvo. Klube pašoko, atsipalaidavo. Išeidami iš klubo su mergina kažkaip išsiskyrė. Nematė, kad R. būtų bendravusi su A. Š., nes ji didžiąją laiko dalį buvo su jais ir tik prieš išeinant su ja išsiskyrė. Prieš išeinant iš klubo, kaltinamojo niekur nematė. Viduje konflikto su apsaugos darbuotojais nebuvo. Nematė, kad A. Š. apsaugos darbuotojai būtų davę pastabų. Išeinant iš klubo, prie išėjimo, įvyko konfliktas. A. Š. jis pastebėjo tik išėjęs į lauką. Apsauga prie jų trijų, kai kalbėjosi, priėjusi nebuvo ir pastabų neturėjo. Nepamena, ar A. Š. jiems sakė eiti namo. Konfliktas įvyko su kaltinamuoju A. Š., bet dėl ko įvyko konfliktas, nežino, gal A. Š. kažką pasakė. Jam buvo smogta, po to – A. D., kuris bandė skirti. Jam (liudytojui) buvo suduoti du nestiprūs smūgiai į veido sritį. Nuo suduotų smūgių jam nieko neatsitiko, neliko jokių sužalojimų. Jis nenorėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, jokių pretenzijų neturi. Smūgių sudavimas jo planus pakeitė, nes jis ilgiau užtruko įvykio vietoje. Jokių pretenzijų dėl smūgių sudavimo kaltinamajam A. Š. neturi. Kaltinamajam A. Š. nei jis, nei A. D. smūgių nesudavė. A. Š. sudavė apie porą smūgių. Matė, kad A. Š. sudavė A. D. į veidą porą smūgių kumščiu. Po smūgio į veido sritį A. D. parkrito ant žemės ir daugiau neatsikėlė. Bandė padėti nukritusiam A. D., bandė jį atversti. Buvo šokas, nežinojo ką daryti. Pakritus A. D., muštynės pasibaigė. Jis su A. D., prieš jam parkrentant, tarpusavyje nekontaktavo. A. D. tą dieną turėjo telefoną. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus. Apklausos metu neminėjo merginos, nes niekas apie tai neklausė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 3 val. nakties su draugu A., atvyko į klubą „D.“. Klube jis vartojo alkoholį, A. buvo blaivus. Būnant klube jokių konfliktų su kitais asmenimis nebuvo. Apie 6-7 val. ryto išeinant iš klubo, prie išėjimo stovėjęs vaikinas (A. Š.) jiems sakė „ko jūs taip vaikštot“, ką jam atsakė tiksliai, nepamena. Išėjus į lauką, vaikinas išėjo iš paskos, buvo agresyviai nusiteikęs. Jis jam sakė, kad jokių problemų, kad skirstomės, tačiau vaikinas kumščiu smūgiavo jam į veidą. Smūgiai nebuvo stiprūs. Jis atgal nesmūgiavo, tiesiog pasitraukė į šoną. Matė, kaip vaikinas rankos kumščiu sudavė A. į veidą du ar tris smūgius. Po paskutinio smūgio A. krito ant grindinio. Jis priėjo prie A., kuris gulėjo nukritęs ant dešinio šono ir buvo be sąmonės (t. 1, b. l. 98-99).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog G. S. atpažino A. Š., kuris sudavė smūgius jam ir A. D. (t. 1, b. l. 101-102)

Liudytojas E. B. parodė, kad paryčiais, prie klubo „D.“ įėjimo lauke kalbantis su apsaugos darbuotoju, iš baro kartu išėjo trys vaikinai, kurie susiginčijo, susistumdė ir susimušė. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Dėl ko jie ginčijosi, negirdėjo. Jam atrodė, kad jie visi buvo girti, šlitinėjo. Kalbėjosi konfliktiškai, buvo vartojami keiksmažodžiai. Jiems iš paskos išėjo du apsaugos darbuotojai. Gavosi taip, kad du vyrai šoko ant A. Š., o kuris kuriam pirmas sudavė, nepamena. A. Š. sakė eiti nuo jo, o jie vis tiek lindo ir lindo. Kai prasidėjo muštynės, jis užėjo iš kitos pusės automobilio, nes norėjo patraukti automobilį, kad nesudaužytų langų ar pan., todėl paties muštynių įkarščio nematė. Kas, ką ir kuriam pasakė, neatsimena, tačiau pamena, kad A. Š. kelis kartus garsiai pasakė „atšokit, eikit nuo manęs“. Kiek smūgių sudavė kaltinamasis, nepamena, tačiau kelis smūgius matė. Jis nematė, kaip A. D. krito, bet žino, kad nukentėjęs (A. D.) krito labai smarkiai, nes ten yra laiptai akmeniniai. Paskui merginos pradėjo šaukti, rėkti „greitąją kvieskit“, tai jis suprato, kad jis labai stipriai krito. Po įvykio jis kalbėjosi su apsaugos darbuotoju, kuris sakė, kad besimušusieji viduje susiginčijo, buvo konfliktas, todėl juo palydėjo lauk. Kas vyko viduje, jis nematė. Dėl ko ir kaip krito nukentėjęs, nežino. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus. Papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog A. Š. abiem vaikinams sudavė ne mažiau nei po du smūgius, tai tik peržiūrėjęs įrašą, kuris jam buvo parodytas apklausos metu. Parodymus davė ir iš to, ką atsiminė. Jis matė, kaip jie mušėsi ir vaizdo peržiūrėjimas neturėjo reikšmės smūgių sudavimo skaičiaus pasakymui. Nepamena, ar kiti du vaikinai sudavė kaltinamajam. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad vaikinus išlydėjo apsauga, kadangi visų detalių tiksliai nepamena. Po įvykio kalbėjosi su apsauga, todėl nepamena, ar jam taip sakė apsauga, ar jis matė išlydėjimą.

Ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu) liudytojas E. B. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 6.30 val., jis, kaip taksi vairuotojas, buvo prie klubo „D.“ ir kalbėjosi su pažįstamu. Matė, kaip iš klubo išėjo trys vaikinai, kurie užlipo laiptais ir atsistojo ant šaligatvio priešais naktinį klubą. Kaip suprato, du vaikinai buvo draugai, o kitas – vienas. Vaikinai tarpusavyje kalbėjosi, vienas buvęs vaikinas liepė kitiems dviem eiti namo. Vėliau matė, kaip vienas buvęs vaikinas sudavė ir pataikė mažiausiai du smūgius abiem vaikinams. Nuėjęs prie taksi automobilio, išgirdo triukšmą ir pažiūrėjęs pamatė, kad žemesnis iš dviejų vaikinų guli ant grindinio prie naktinio klubo sienos (b. l. 137, t. 1).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad E. B. atpažino A. Š., kaip sudavusį smūgius kitiems dviem vaikinams (b. l. 133-134, t. 1).

Liudytoja R. M. parodė, kad pranešimą apie įvykį, dėl prie klubo „D.“ vykstančių muštynių, gavo apie 6 val. Įvykio vieta buvo filmuojama patrulių rinktinės, todėl radijo ryšiu buvo pranešta, kuris asmuo smurtavo prieš nukentėjusįjį. Į įvykio vietą atvyko labai greitai. Įvykio vietoje vienas vyriškis buvo be sąmonės, prie jo buvo kolega R. L., o ji aiškinosi įvykio aplinkybes. Tuo metu A. Š. šalinosi iš įvykio vietos, todėl jį sulaikė ir nuvedė prie tarybinio automobilio. Ji jį pasivijo nueinantį. Nepamena, ar kas nors iš žmonių nurodė konflikto priežastis, žmonių buvo daug. Sulaikytas A. Š. nesielgė agresyviai, nesipriešino. A. Š. buvo įsimaišęs į minią žmonių, nes žmonių buvo daug, ir stebėjo situaciją iš šalies. Pats A. Š. nieko neaiškino, atrodė, kad jis nesiorientuoja aplinkoje, jis labai neaiškiai kalbėjo, nesuprato kas vyksta. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ar buvo pasilenkusi prie nukentėjusiojo ir jautė nuo nukentėjusiojo sklindantį alkoholio kvapą, nepamena.

Liudytoja A. R. parodė, kad su drauge buvo (duomenys neskelbtini), klube „D.“. Apie 7 val. ryto išeidinėjant iš klubo, klubo kiemelyje, iš kurio galima išeiti į gatvę, pamatė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, buvo dar vienas asmuo. Tuo metu jie šiek tiek ginčijosi, piktai kalbėjosi. Ji su drauge ėjo paskui juos. Išėjus pro vartus į gatvę stovėjo apsauga, buvo ir daugiau žmonių. Matė konflikto pradžią gatvėje, nes jie ant laiptų stumdėsi, rėkavo. Po kažkiek laiko matė, kaip nukentėjęs krito nuo laiptų ant žemės. Konfliktas buvo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, o tas trečias vaikščiojo ir ramino juos. Matė, kad nukentėjusiojo rankos visą laiką buvo kišenėse, o trenkė kaltinamasis. Kas pirmas pradėjo konfliktą, ji nežino, bet matė, kad jie pykstasi. Pirmi nepradėjo nukentėjusysis ir jo draugas, nes kaltinamasis trenkė ir viskas. Visi žmonės rėkė, klykė. Vieni kvietė policiją, kiti greitąją. Ji priėjo prie nukentėjusiojo, jis gulėjo, visiškai nereagavo, akys buvo perverstos. Ji bandė nukentėjusįjį kalbinti, kad jis atsigautų. Po 5-10 min. atvyko policija. Pamena, kad kai nukentėjusysis jau buvo nukritęs jis buvo su viena šlepete, o kita kažkur šalia buvo. Dar buvo iškritęs nukentėjusiojo telefonas, tai ji telefoną įdėjo jam į kišenę. Nepamena, ar nukentėjusiojo telefonas buvo sudužęs. Buvo priėjusi prie nukentėjusiojo, bandė gaivinti, nes niekas daugiau prie jo nepriėjo. Nepamena, ar jautėsi nuo nukentėjusiojo alkoholio kvapas. Iš vaikinų elgesio jai atrodė, kad jie visi trys išgėrę. Kokiais žodžiais jie kalbėjosi gatvėje, nepamena. Iš jų trijų agresyviai buvo nusiteikęs kaltinamasis, nes prieš tai matė, kad jį klube apsauginiai ramino, nes jis kabinėjosi prie didžėjaus. Klubo viduje kaltinamasis jau kabinėjosi prie aplinkinių, jis ir prie jos kabinėjosi, todėl jį įsiminė. Jis įkyriai lindo, išsiskyrė iš aplinkinių, stumdėsi, nerado vietos. Jis nesakė nieko blogo jai, bet privertė nepatogiai pasijausti. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas į veido sritį. Po smūgio nukentėjęs nukrito šonu, bet labiau ant pilvo. Prieš tai jie gal stumdėsi, bet nematė, kad būtų buvusios muštynės. Greitosios ji nekvietė, nes apsauginiai sakė, kad yra kameros ir atvažiuos policija. Konfliktas gatvėje tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo truko apie 5 min. Nepamena, ar buvo šokinėjimų, bandymų suduoti iki smūgio kuomet nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusiojo ir jo draugo klubo viduje ji nepastebėjo. Įvykis jai sukėlė negeras emocijas. Pirmą kartą matė žmogų, kuris visiškai nejudėjo, o aplinkiniai žmonės nieko nedarė. Apsaugos darbuotojai visiškai nesikišo, ignoravo įvykį. Įvykio metu ji stovėjo prie pat išėjimo, prie vartų. Įvykio metu buvo močiutės, kurios visą laiką jiems ginčijantis, apsauginiams rėkė, kad kvieskit policiją, bet niekas nieko nedarė. Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. parodė, kad iš trijų vaikinų, agresyviai nusiteikęs buvo tik vienas. Šis vaikinas visada tarsi ėjo link kitų dviejų vaikinų, vis bandydamas jiems smūgiuoti. Kiti du vaikinai vis atsitraukinėjo nuo to vaikino, stengėsi išvengti smūgio. Kiek suprato, jie nenorėjo leistis į konfliktą. Matė, kad agresyviai nusiteikęs vaikinas ne mažiau kaip du kartus smūgiavo aukštam vaikinui į veido sritį kumščiu. Aukštasis vaikinas atgal nesudavė agresyviai nusiteikusiam vaikinui. Jis tik atsitraukdavo nuo minėto vaikino. Matė, kad tas pats agresyviai nusiteikęs vaikinas vieną kartą kumščiu smūgiavo žemesniam vaikinui į veido sritį. Iš karto po smūgio žemo ūgio vaikinas krito be sąmonės ant grindinio. Jis gulėjo ant grindinio nukritęs ant dešiniojo šono. Taip pat ji matė, kad prie vaikino buvo mobilaus ryšio telefonas, kurį ji įdėjo tam vaikinui į kišenę, tačiau, ar telefonas buvo sudaužytas, ar sveikas – neprisimena. Dėl įvykio ji labai išsigando (1 t., b. l. 114-115).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog A. R. atpažino A. Š., kaip asmenį, kuris sudavė smūgį vaikinui į veidą, o šis prarado sąmonę (1 t. b. l. 118-119).

Liudytoja E. T. parodė, kad įvykį ji matė praeidama pro šalį, todėl atliko pilietinę pareigą ir iškvietė greitąją pagalbą. Ten aplink stovėjo gal apie 20 žmonių. To klubo apsauga, kurio teritorijoje įvyko muštynės, stovėjo, nieko nedarė. Konflikto pradžios ji nematė, tačiau ją sukrėtė vaizdas, kaip vaikinas krenta, keliasi. Smūgiavo taikliai ir tiksliai, o į kurias vietas smūgiavo ir iš kurios pusės, ji nepamena, nes praėjo daug laiko. Kiek smūgių buvo suduota vaikinui kuris krito, ji nepamena, bet smūgių buvo nemažai ir jie buvo vienas po kito. Žodžių smūgių metu lyg negirdėjo, jai atrodo, kad konfliktas vyko be žodžių. Tai neatrodė, kaip santykių aiškinimasis. Jai muštynės ir abejingi žmonės sukėlė šoką, nes jie stebėjo viską, kaip koridą. Buvo keista, kodėl policija iki tol neatvyko, nes ten yra stebima kameromis. Keista, kad reikėjo skambinti, matant, kad žmogus krenta, daužo galvą į grindinį. Klube tų vaikinų ir konfliktų nepastebėjo, nors tą vakarą buvo nedaug žmonių. Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. T. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 5 val. ryto atėjo į klubą „D.“. Užsidarant klubui, apie 6-6.30 val., išeidinėjo į lauką. Stovėdama prie klubo įėjimo, pamatė stovintį vaikiną, kuris buvo galimai apsvaigęs ir buvo agresyviai nusiteikęs. Matė, kaip šis vaikinas spyrė kitam vaikinui į galvą. Agresyviai nusiteikęs vaikinas nukentėjusiajam smūgiavo kelis kartus, mažiausiai keturis smūgius. Visi smūgiai buvo į veido sritį. Nukentėjusysis atgal vaikinui nesmūgiavo. Paskutinį smūgį smūgiavo į galvos sritį. Po šio smūgio nukentėjusysis prarado sąmonę ir krito ant betoninio grindinio. Jis su galva atsitrenkė į betoninį grindinį, jo galva buvo ant šono. Tuo metu vaikinas, kuris smūgiavo, stovėjo netoli naktinio klubo „D.“ įėjimo. Ji iškvietė policiją. Dėl ko vaikinai konfliktavo, nežino. Jie tarpusavyje net nekalbėjo, tai buvo tiesiog agresyviai nusiteikusio vaikino puolimas. Jo elgesys buvo nežmoniškas, jis ne tik smūgiavo, bet lyg ir stumdė vaikiną, vartojo necenzūrinius žodžius. Kiek matė, šis vaikinas buvo vienas, bet tikrai labai agresyvus. Jo toks elgesys viešoje vietoje jai nepaaiškinamas, ji pati asmeniškai išsigando. Ją ypač sukrėtė tas vaizdas, kai nukentėjusysis krito ant grindinio be sąmonės. Ji labai išsigando dėl jo gyvybės, kadangi nukentėjusysis, kiek matė už tą vaikiną, kuris jam smūgiavo buvo ženkliai mažesnis ir liesesnis. Nukentėjusysis nebuvo agresyvus, jis elgėsi ramiai. Jis tiesiog nespėjo sureaguoti, nes agresyvus vaikinas smūgiavo labai greitai. Ji asmeniškai dėl šio įvykio nenukentėjo, tačiau yra labai pasipiktinusi dėl tokio vaikino elgesio viešoje vietoje. Šis įvykis jai sugadino nuotaiką ir apskritai buvo labai nemalonus ir šokiruojantis (1 t. b. l. 109-110).

Liudytojas P. J. parodė, kad kada įvyko įvykis nepamena, bet buvo šiltas metų laikas, gal vasara. Dirbo naktiniame klube „D.“ apsaugos darbuotoju. Nukentėjusysis buvo su draugu ir kaltinamasis. Jis (liudytojas) stovėjo prie lauko durų įėjimo, o jie visi trys visą vakarą trise klubo kiemelyje stovėjo ir kalbėjosi. Ką ir apie ką jie kalbėjosi, pasakyti negali, nes buvo per didelis atstumas, bet iš kūno judesių suprato, kad buvo draugiškas pokalbis, nes jie juokėsi, šypsojosi. Pokalbis truko ilgai, gal 3 val. Ryte, jau buvo gerokai šviesu, jie visi trys išėjo į lauką, t. y. išėjo iš klubo į (duomenys neskelbtini) aikštę ir ten pykosi. Ką jie kalbėjo, nežino, bet vieną minutę jie pykosi, kitą lyg viskas gerai, dialogas vyko gal 10-15 min. Nukentėjęs, kuris buvo su draugu, aiškinosi santykius su kaltinamuoju vienas, paskui draugas su kaltinamuoju aiškinosi santykius. Paskui kaltinamasis smogė žemesniam jaunuoliui į veido sritį. Prieš tai jie erzino kaltinamąjį, provokavo. Kaltinamasis jaunuoliui trenkė į veido sritį, bet tas smūgis, jo manymu, nebuvo stiprus, nes jis prieš nukrisdamas paėjo du, tris žingsnius atgal ir užkliuvo už šalimais buvusios tvorelės akmenų. Jis, užkliūdamas už tos tvorelės, krito kūlversčiais ant nugaros ir su galva trenkėsi į grindinį. Paskui prie jo priėjo draugas pakėlė jo galvą ir paleido, ir buvo dar vienas garsas. Kaltinamasis nebėgo, stovėjo. Kažkas iš lankytojų iškvietė policiją. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad jie 3 val. stovėjo ir kalbėjo, nes niekas neklausė. Jeigu yra neparašyta, tai reiškia apie tai jo neklausė. Agresyvesnis iš jų gal buvo kaltinamasis. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus. Nurodė, kad parodymų skirtumą galėjo lemti tai, jog tokie įvykiai klube dažni ir jis incidentus galėjo sumaišyti, todėl reikėtų remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. J. parodė, kad jis 2017 m. rugpjūčio 12 d., nuo 00.00 val. dirbo apsaugos darbuotoju naktiniame klube „D.“. Apie 6 val. ryto, jam stovint lauke prie klubo įėjimo, iš naktinio klubo „D.“ išėjo trys vaikinai, kurie užlipę laiptais atsistojo ant šaligatvio. Kaip suprato, du iš jų buvo draugai. Trečias vaikinas, kaip suprato, buvo ne jų draugas. Ką vaikinai kalbėjo, negirdėjo, jam pasirodė, kad jie nepažįstami. Trečias vaikinas elgėsi labai agresyviai. Jis stovėjo iškėlęs rankas, laikė suspaudęs kumščius ir keletą kartų bandė smūgiuoti tiek aukštam, tiek žemam vaikinui. Abu vaikinai stengėsi išvengti konflikto, nesudavė tam agresyviam vaikinui nei karto. Jie net nestovėjo pakėlę rankų, nebuvo suspaudę kumščių, tiesiog ramiai stovėjo. Tuo metu, kai agresyvus jaunuolis bandė suduoti tiems dviem vaikinams, lauke, prie naktinio klubo „D.“ įėjimo buvo ir kitų klientų. Kadangi agresyvus vaikinas nenustojo agresyviai elgtis, vis ketino suduoti tiems dviem vaikinams, jis priėjo prie jo ir paprašė, kad nusiramintų, bet jis į jo perspėjimą nereagavo. Matė, kaip agresyvus vaikinas ranka sudavė žemesniam vaikinui į veido sritį. Nuo suduoto smūgio vaikinas krito ir galva atsitrenkė į akmenis, prarado sąmonę. Prie sužaloto draugo buvo priėjęs aukštesnis vaikinas, kiti klientai, bet nukritęs vaikinas sąmonės neatgavo (1t. b. l. 127-128).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog P. J. atpažino A. Š., kaip asmenį sudavusį vaikinui, kuris po smūgio nukrito ant takelio ir galva atsitrenkė į akmenis (1 t. b. l. 129-130).

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas A. P. (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka) parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. nuo 00.00 val. dirbo apsaugos darbuotoju, klube „D.“. Apie 6 val. ryto, jam stovint prie išėjimo, iš klubo išėjo trys vaikinai. Vienas vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs. Išėję vaikinai kalbėjosi, bet ką konkrečiai – negirdėjo. Matė, kad šis vaikinas vis bando suduoti kitiems dviem vaikinams, todėl priėjęs prie jo pasakė, kad važiuotų namo. Po to, grįžo vėl prie naktinio klubo „D.“ įėjimo. Po kelių minučių pastebėjo, kad žemesnio ūgio vaikinas guli be sąmonės ant akmeninio grindinio. Jis suprato, kad vaikiną sužalojo agresyviai nusiteikęs vaikinas, bet sužalojimo momento nematė (1t., b. l. 121-122).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog A. P. atpažino A. Š., kaip asmenį, kuris smūgiavo kitiems dviem vaikinams (1t. b. l. 123-124).

2017 m. rugpjūčio 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad priešais įėjimą į klubą „D.“ yra šaligatvis, gatvė grįsta akmenimis. Prie įėjimo, maždaug 1 metras nuo pastato sienos, yra bortelis iš akmenų, kurio aukštis apie 15 cm. (b. l. 4-6, t. 1). 2017 m. spalio 20 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad aplink pastatą, kuriame yra klubas „D.“, grindinys grįstas akmenimis. Priešais išėjimo iš klubo duris, 183 cm. atstumu nuo jų, yra dviejų pakopų betoniniai laipteliai, kuriais užlipus, patenkama ant betoninėmis plytelėmis grįsto šaligatvio. Išėjus, kairėje yra akmeninis bortelis, kurio aukštis, matuojant nuo šaligatvio, yra 17 cm. einant link pastato kampo, grindinyje yra puslankiu išdėlioti 5 akmenys (b. l. 6-12, t. 1).

Iš specialisto išvados Nr. G2701/2017(02) matyti, jog A. D. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs, įspaustiniu skliauto kaulo lūžiu dešinio momens srityje ir kraujavimu bei kraujo išsiliejimu virš kietojo smegenų dangalo šioje srityje ir po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abiejose kaktinėse, kairėje smilkininėje skiltyse, intracerebriniu kraujo išsiliejimu kairėje kaktinėje skiltyje, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas išsivystė nuo vieno smūgio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių, daiktu į dešinio momens sritį ir negalėjo išsivystyti nuo smūgio neginkluota rankas. Mažai tikėtina, jog galėjo išsivystyti nuo spyrio koja. Taip sužaloti galima smūgiuojant kokiu nors kietu daiktu ar, kas labiau tikėtina, griūnant ir atsimušant šia galvos sritimi į kietą paviršių (t.1, b. l. 32-33).

Ekspertas Ą. S. paaiškino, kad išvadą rašė remdamasis pateikta medicinine dokumentacija, ligos istorija, iš kurių buvo matomas tik vienas trauminis poveikis. Objektyvių duomenų, kad sužalojimas buvo pakaušio srityje toje medžiagoje, kurią turėjo jis, tikrai nebuvo. Ar kritimas, kuris nepaliko sužalojimų pakaušio srityje, galėjo lemti kraujo išsiliejimą esant kaulo lūžiui dešinėje momens srityje, tai sunkus sužalojimas yra todėl, kad lūžo dešinysis momenkaulis. Sužalojimo sunkumas nesikeistų, bet reiktų aiškintis, kiek buvo trauminių poveikių. Atsitrenkimas pakaušiu į kietą paviršių, kai nėra konstatuota sužalojimų pakaušyje, negalėjo sukelti lūžimo ir kraujo išsiliejimo virš kietojo smegenų dangalo, bet smegenų sužalojimus kaktinėse skiltyse, galėjo sukelti. Lūžis ir traumos vieta galvoje, kuri yra fiksuota jo, pagal vertinimą vis tiek liks sunki. Išvados sužalojimas pakaušyje nekeistų, turėtų likti tas pats sunkus sužalojimas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, kad vaizdo įraše matytas paleidimas ir kritimas pakaušiu, sužalojimo dėl pirminio smūgio neturėtų įtakoti. Šis numetimas teoriškai galėjo pabloginti pirminės traumos pasekmes. Sunkus sužalojimas vis tiek išliktų, tik gal jo būklė būtų geresnė. Sužalojimas bet kokiu atveju būtų sunkus, kraujo išsiliejimas atsitiko dėl lūžio. Abejonių, kad padarytas sunkus sveikatos sužalojimas jam nekyla, bet kyla klausimas, gal dar daugiau kraujavo. Sveikatos sutrikdymo mastui tai įtakos neturi. Kraujo išsiliejimas virš kietojo arba po kietuoju smegenų dangalu suspaudžiant galvos smegenis atitinka taisyklių 6.6.4. punktą. Šis kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo vystosi tik lūžus kaukolės kaulams. Išvadą tvirtina, nes šiuo atveju tiesiog paaiškėjo, kad buvo daugiau smūgių, o jis rašė, kad vienintelis trauminis poveikis, nors realiai jų buvo daugiau. Tas vienintelis trauminis poveikis atitinka ir vertinamas sunkiu sveiktos sutrikdymu.

Kauno apskrities VPK Centro PK pateikė DVD-R kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašu iš vaizdo stebėjimo kameros Nr. 17, nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. 6.30 val. iki 07.30 val. (1t., b. l. 136, 137).

Iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta DVD-R kompaktinė plokštelė ir vaizdo įrašas pavadinimu „2017-08-12_06-30-00-00_17Kamera_2017-08-12_07-30-00-0-0_1503296169148.mpg“. Nurodoma, kad vaizdo įrašo matyti, jog dešinėje pusėje prie įėjimo į naktinį klubą „D.“, esantį (duomenys neskelbtini), stovi du apsaugos darbuotojai. Kairėje pusėje matomas šaligatvis ir dalis gatvės pro kurią važiuoja „taksi“ automobiliai. Vaizdo įrašo 13:29 min. matoma, kad iš klubo „D.“ išeina vaikinas, kuris vilki juodos spalvos palaidinę trumpomis rankovėmis ir pilkos spalvos šortus (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas – A. Š.). Iš karto už jo išeina aukštas vaikinas, vilkintis mėlynos spalvos šortus ir džemperį pilkos spalvos (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas – G. S.), o už jo išeina vaikinas, vilkintis mėlynos spalvos džinsinius šortus ir juodos spalvos palaidinę trumpomis rankovėmis (nukentėjusysis – A. D.). Vaizdo įrašo 13:35 min. matoma, kad A. Š. stovi ant šaligatvio, kuris yra šalia klubo „D.“ įėjimo. Priešais jį stovi G. S., o už jo stovi A. D.. Vaizdo įrašo 13:37 min. matoma, kad A. Š. kumščiu smūgiuoja G. S. į veido sritį ir šis atsitraukia nuo jo. Vaizdo įrašo 13:45 min. matoma, kad A. Š. dešine ranka smūgiuoja A. D. į veido sritį. Vaizdo įrašo 13:57 min. matoma, kad A. Š. kaire ranka smūgiuoja A. D. į veido sritį. Vaizdo įrašo 14:05 min. matoma, kad A. D. ir G. S. stovi priešais A. Š., o A. Š. tarsi gąsdina juos vis prie jų priartėdamas ir atsitraukdamas. Vaizdo įrašo 14:09 min. matoma, kad A. Š. nustumia A. D., ir šis griūna ant grindinio atsiremdamas rankomis. Nugriuvęs, iš karto atsistoja. Vaizdo įrašo 14:29 min. matoma, kad A. Š. dešine ranka smūgiuoja G. S. į veido sritį ir šis atsitraukia nuo jo į šoną. Tuo metu priešais A. Š. stovi A. D.. Vaizdo įrašo 14:45 min. matoma, kad prie klubo įėjimo stovi dvi moterys, viena vilki žalios spalvos palaidinę, kita vilki rožinės spalvos palaidinę. Abi moterys stovi priešais A. Š. ir A. D.. Vaizdo įrašo 15:05 min. matoma, kad A. Š. pastumia G. S.. Vaizdo įrašo 15:18 min matoma, kad A. Š. rankomis suėmė už A. D. ir G. S. galvų ir jas vieną į kitą sutrenkė. Vaizdo įrašo 15:22 min. matoma, kad A. Š. rankomis, vienu metu nustumia abu kartu A. D. ir G. S.. Vaizdo įrašo 16:10 min matoma, kad A. D. savo dešinėje rankoje laiko juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną, kuris šviečia, matoma, kad jis įjungtas. Vaizdo įrašo 16:16 min. matoma, kad A. D. telefoną laiko kairėje rankoje. Vaizdo įrašo 16:22 min. matoma, kad A. Š. kumščiu smūgiuoja A. D. į veido sritį ir šis laikydamas mobilaus ryšio telefoną kairėje rankoje, krenta ant betoninio grindinio ir su dešine galvos puse atsitrenkia į grindinį. A. D. guli ant grindinio nejudėdamas. Tuo metu, vaizdo įrašo 16:36 min. matoma, kad A. Š. spiria G. S. į pilvo sritį, o šis nuo jo atsitraukia. Vaizdo įrašo 16:44 min. matoma, kad iš naktinio klubo „D.“ išeina mergina, vilkinti baltos spalvos kelnes ir juodos spalvos palaidinę, ir nueina prie A. D., kuris guli ant grindinio. Vaizdo įrašo 17:11 min. matoma, kad A. Š. dešine ranka smūgiuoja G. S. į galvos sritį. Vaizdo įrašo 17:35 min. matoma, kad G. S. prieina prie A. D., jį paverčia ir paguldo ant nugaros. Matoma, kad A. D. be sąmonės, nereaguoja. Vaizdo įrašo 19:01 min. matoma, kad A. Š. stovi prie naktinio klubo „D.“ įėjimo ir rūko cigaretę. Vaizdo įrašo 19:05 val. matoma, kad atvyksta du pareigūnai. Vienas pareigūnų prieina prie G. S., kuris sėdi šalia gulinčio A. D.. Tuo metu A. Š. eina nuo klubo „D.“ link (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo 19:27 min. matoma, kad pareigūnė nubėga prie A. Š. ir jį parveda prie kito pareigūno. Vaizdo įrašo 29:13 min. matoma, kad atvyksta greitoji medicinos pagalba ir gydytojai prieina prie A. D.. Vaizdo įrašo 31:56 min. matoma, kad pareigūnai su gydytoja užkelia A. D. ant neštuvų ir jį nuveža į greitosios pagalbos medicinos automobilį. Vaizdo įrašo 41:21 min. matoma, kad minėtas automobilis išvažiuoja (1t. b. l. 141-142).

2017 m. spalio 16 d. protokolu, vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas papildomai, apžiūros metu esminiai skirtumai nuo pirmos apžiūros, neužfiksuoti (b. l. 141-142, t. 1).

2018 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą teisme konstatuota, kad iš klubo pirmas išėjo A. Š., o jam iš paskos išeina dar du vaikinai. A. Š. eina link taksi automobilio priekio, o jam iš paskos eina nukentėjusysis ir jo draugas (G. S.). (Prokuroras pateikė pastabą, kad nebūtinai reikėtų traktuoti, jog nukentėjęs ir jo draugas ėjo iš paskos A. Š., nes jie tiesiog galėjo eiti ta pačia kryptimi). Toliau fiksuojama, kad pagal vaizdo įrašą visi trys eina į tą pačią pusę, bet pirmas eina A. Š.. A. Š. suduoda smūgį dešinės rankos kumščiu vaikinui dėvinčiam mėlynus šortus, nuo smūgio vaikinas atsitraukia atgal ir atsiremia į sieną. A. Š. gestikuliuoja rankomis. (Kaltinamojo gynėjas pateikė pastabą, kad nukentėjusysis ir jo draugas eina link kaltinamojo, kuris stovi vietoje, matosi, kaip nukentėjusysis nusiima šlepetes). A. Š. stumia nukentėjusįjį ir jo draugą nuo savęs. A. Š. sutrenkia nukentėjusįjį ir jo draugą galvomis ir stumia tolyn nuo savęs, meta šlepetę. A. Š. eina link nukentėjusiojo ir jo draugo, bet grįžta atgal. Matosi, jog nukentėjusysis ir jo draugas kalbasi tarpusavyje, o A. Š. eina tolyn ir vėl grįžta. A. Š. prieina prie nukentėjusiojo, suduoda smūgį nuo kurio nukentėjusysis krenta dešiniu šonu, galva trenkiasi į bordiūrą, prie ženklo sustoti draudžiama. A. Š. toliau aiškinasi su nukentėjusiojo draugu. Prie nukritusio nukentėjusiojo prieina liudytoja A. R.. Nukentėjusįjį bando pakelti jo draugas G. S., paleidžia nukentėjusįjį ir šis pakaušiu atsimuša į grindinį. Nukentėjusysis lieka gulėti ant nugaros. Atvyksta policijos pareigūnai, jiems atvykus, A. Š. stovi prie taksi automobilio, pradeda eiti nuo taksi automobilio tolyn, o jį vejasi policijos pareigūnė. Ji sustabdo A. Š. ir vedasi į tarnybinį automobilį (b. l. 47-48, t. 2).

Peržiūrėjus vaizdo įrašą A. D. nurodė, kad paskui A. Š. ėjo, nes neturėjo pro kur daugiau išeiti, nenorėjo jam atsukti nugaros, nes jau buvo prasidėjęs konfliktas.

Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. daiktų pateikimo protokolo matyti, jog A. D. pateikė mobilaus ryšio telefoną Huawi P10 bei jo įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad telefonas pirktas 2017 m. birželio 28 d. už 537,98 euro (1 t., b. l. 45-48). Apžiūros metu nustatyta, jog šio telefono ekrano stiklas suskilęs (1 t., b. l. 49-53).

Dėl veikų kvalifikavimo

Iš specialisto išvados matyti, kad A. D. yra konstatuotas sunkus kūno sužalojimas. Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad įvykis, kurio metu A. D. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, įvyko 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 6.43 val. prie įėjimo į naktinį klubą „D.“, esantį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes objektyviai patvirtina ne tik paminėta specialisto išvada, bet ir byloje esantis vaizdo įrašas, nukentėjusiojo A. D., liudytojų G. S. ir kitų nuosprendyje paminėtų liudytojų parodymai. Šių aplinkybių iš esmės neginčijo ir pats kaltinamasis, kuris pripažino, kad prie įėjimo į klubą „D.“ jis sudavė smūgius tiek nukentėjusiajam, tiek liudytojui G. S. (pastaba – nenorėjusiam būti pripažintu nukentėjusiuoju). Smūgių sudavimo faktą A. D. ir G. S. patvirtino ne tik jie, bet ir liudytojai A. R., E. T., E. B., P. J.. Iš paminėto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad būtent po vieno iš kaltinamojo suduotų smūgių (paskutinis smūgis) nukentėjusysis krito ir galvos dešine puse atsirenkė į akmeninį grindinį ir akivaizdu – prarado sąmonę. Tai, jog po kritimo nukentėjusysis buvo be sąmonės, patvirtino ne tik pats nukentėjusysis, bet ir liudytojai G. S., A. R.. Iš jau minėtos specialisto išvados matyti, kad A. D. konstatuotas įspaustinis skliauto kaulo lūžis dešinio momens srityje, kas iš esmės atitinka A. D. kritimo ir atsitrenkimo galva į akmeninį grindinį aplinkybes, bei specialisto išvadoje nurodytą tokio sužalojimo padarymo mechanizmą. Nors teisminio bylos nagrinėjimo buvo iškelta versija, kad šis sužalojimas galėjo atsirasti ir dėl to, kad A. D. jau esant be sąmonės jį bandė kelti, o po to paleido iš rankų G. S., nuo ko nukentėjusiojo galva vėlgi atsitrenkė į akmeninį grindinį, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, kritimas nebuvo iš aukštai, o su akmeniniu grindiniu kontaktavo galvos pakaušis, tuo tarpu iš specialisto išvadoje aprašytų medicininių duomenų bei sužalojimų matyti, jog sužalojimų pakaušio srityje nėra konstatuota, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas ne dėl kaltinamojo, o nukentėjusiajam bandžiusio padėti G. S. veiksmų. Šią galimybę apklausiamas teisme iš esmės paneigė ir išvadą davęs specialistas, kuris nurodė, kad vaizdo įraše matomas dar vienas poveikis išvados nekeičia, jis išvadą tvirtina. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad sunkus kūno sužalojimas A. D. buvo padarytas A. Š. veiksmais, tačiau pripažintina, kad šis kūno sužalojimas kaip pasekmė, buvo padarytas netiesiogine tyčia.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybe ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015).

Kaltinamasis nurodė, kad smūgius tiek nukentėjusiajam A. D., tiek liudytojui G. S. sudavė dėl asmeninio konflikto, kuris neva kilo dar klubo viduje dėl merginų, tačiau šią kaltinamojo versiją paneigė tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas G. S., nurodę, kad klubo viduje jokio konflikto nebuvo. Jokio konflikto tarp paminėtų asmenų viduje nematė ir liudytoja A. R., kuri nurodė, jog klubo viduje ji įsidėmėjo tik kaltinamąjį, kuris kabinėjosi prie didžėjaus ir jos, jį ramino apsaugos darbuotojai. Nors liudytojas P. J. nurodė, jog matė kaltinamąjį, nukentėjusįjį ir jo draugą besikalbančius klubo kiemelyje ir tai truko gal tris valandas, tačiau šios liudytojo nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja netgi paties kaltinamojo parodymams, tuo labiau nukentėjusiojo ir liudytojo G. S., be to, liudytojas P. J. pripažino, kad jis galimai maišo įvykius. Iš esmės jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus kokį nors asmeninį konfliktą tarp kaltinamojo ir A. D. ar G. S., iš anksčiau jie pažįstami nebuvo. Kaip matyti iš pastarųjų parodymų, jiems išeinant iš klubo, būtent kaltinamasis juos provokuojančiai užkalbino, kuo įvertinus liudytojos A. R. parodymus apie kaltinamojo elgesį klubo viduje, teismas neturi pagrindo netikėti. Natūralu, jog nukentėjusysis ar liudytojas į kaltinamojo jiems išsakytą repliką, galimai ką nors atsakė, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to įvyko asmeninis konfliktas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad iš klubo į gatvę pirmas išeina kaltinamasis, jam iš paskos – nukentėjusysis bei liudytojas G. S., kurie eina kaltinamajam iš paskos ta pačia kryptimi, tačiau visgi, iš vaizdo įrašo matyti, kad nei nukentėjusysis nei liudytojas kaltinamojo atžvilgiu jokių veiksmų neatlieka, o kaltinamasis atsisukęs į juos smūgiuoja – pirma liudytojui G. S., vėliau ir nukentėjusiajam A. D., kurie netgi tada jam jokių smūgių atgal nesudavė, nors kaltinamojo elgesys buvo akivaizdžiai provuokuojantis. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog smurto veiksmai tiek A. D., tiek G. S. atžvilgiu buvo atlikti esant neišprovokuotai agresijai, iš esmės be jokios priežasties, kaip priežastį panaudojant menkavertę dingstį – galimą nukentėjusiojo ar liudytojo G. S. atsakymą į kaltinamojo provuokuojančią repliką dėl jų vaikščiojimo ar ėjimo kaltinamajam iš paskos. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai A. D. atžvilgiu buvo padaryti dėl chliganiškų paskatų, todėl kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-135/2011).

Nėra abejonių tuo, kad smurto veiksmai tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo G. S. atžvilgiu buvo atlikti viešoje vietoje, stebint daugeliui žmonių, smurto veiksmai, kaip jau minėta, buvo atliekami ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojo G. S. atžvilgiu, ir truko ganėtinai ilgai. Kaltinamojo veiksmai užfiksuoti vaizdo įraše leidžia teigti, jog jais buvo įžūliai demonstuojamas aiškus aplinkinių ir aplinkos negerbimas, elgesys buvo demonstratyvus, nepaisantis aplinkinių žmonių reakcijos, nors akivaizdu, jog kaltinamojo demonstruojami muštynių įgūdžiai daliai aplinkinių neabejotinai sukėlė didelį išgastį, tai patvirtino ir liudytojos A. R., ir E. T., todėl nėra pagrindo abejoti, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ką jis neabejotinai suvokė ir to siekė, kas leidžia teigti, jog jis veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte išdėstytos veikos požymiai numato chuliganiškas veikos paskatas, tačiau nenumato viešosios tvarkos sutrikdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/20132K-269-697/2016), todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sutaptis.

Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir neneigia sudavęs smūgius tiek nukentėjusiajam, tiek liudytojui G. S., tačiau teigė, jog šių veiksmų padarymą lėmė asmeninis konfliktas, kurį išprovokavo paminėti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės jis iš esmės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, kas leidžia teigti, jog kaltinamojo deklaratyvų prisipažinimą padarius jam inkriminuojamas veikas lėmė susipažinus su bylos medžiaga, byloje surinktų įrodymų vertinimas, ypač vaizdo įraše fiksuotos aplinkybės, kurių paneigti nebuvo jokių galimybių, ir tai suponuoja išvadą, jog kaltinamojo prisipažinimas yra dalinis, nulemtas ne nuoširdaus gailesčio, bet siekio sušvelninti savo atsakomybę. Nuoširdaus gailesčio nepatvirtina ir tai, kad prieš baigiant bylos nagrinėjimą kaltinamasis atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos – po 250 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (viso 500 eurų), kadangi tai jis padarė jau iš esmės baigiant bylos nagrinėjimą, nors nuo įvykio yra praėjęs gan ilgas laiko tarpas, o apie jam pareikštus reikalavimus kaltinamasis žinojo ir seniau, tačiau jokių pastangų jiems atlyginti, (nors deklaratyviai teigė, kad kaltę pripažįsta), nedėjo. Atlygintos žalos dydis nesudaro pagrindo šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia, kadangi atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažintas visiškas žalos atlyginimas.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui – nustatytas 2,17 promilių girtumas (b. l. 163, t. 1) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 40, t. 2), dėl psichikos sutrikimų negydytas (b. l. 42, t. 2). Kaltinamojo parodymai yra logiški ir suprantami, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.

Kaltinamasis teistas (b. l. 8-11, 12-18, t. 2), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už pažeidimus numatytus ATPK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 44 straipsnio 2 d., 174 straipsnyje, 126 straipsnio 1 dalyje, 130-2 straipsnyje (ATPK galiojęs iki 2017 m. sausio 1 d.) (b. l. 2-5, t. 2). Nedirba, yra dirbęs tik laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. (b. l. 43, t. 2). Darbo paieška darbo biržoje 2017 m. kovo 28 d. nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (b. l. 44, t. 2). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja labiau neigiamai. Bylos duomenimis, jis turi mažametį sūnų, gimusį 2016 m. (b. l. 7, t. 2), t. y. turi pareigą juo materialiai rūpintis.

Kaltinamasis padarė dvi tyčines veikas: BK 284 straipsnyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalyje – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

BK 135 straipsnio 2 dalis numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose, kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vėlgi nenustatyta. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Visgi, skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, atsižvelgtina į tai, kad sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas veikiant netiesiogine tyčia, pasekmės kilo nuo vieno smūgio, kurio pasekmėje nukentėjusysis griuvo ir atsitrenkdamas galva į akmeninį grindinį, patyrė jam konstatuotą sunkų kūno sužalojimą, įvertintina ir tai, jog savo kaltę kaltinamasis iš dalies pripažino, nors tai ir nepripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, pasekmes, kurios kilo dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo, kaltinamajam ir už šią nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau, kadangi skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, jos dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės minimumui – 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Nusikaltimai sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 41 straipsnis, 50 straipsnis, 54 straipsnis, 61 straipsnis, 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

A. Š. laikinai sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 12 d., 06.55 val., paleistas – 2017 m. rugpjūčio 13 d. 17.53 val. (b. l. 149, 151, t. 1), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo.

A. Š. paskirtos kardomosios priemonės: 2017 m. rugpjūčio 13 d. tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 170-171, t. 1) ir 2017 m. gruodžio 1 d. tyrėjos nutarimu – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 173-174, t. 1) paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas, BVK 66 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 1743,91 euro turtinės ir 15000 eurų neturtinės žalos bei išlaidas advokato pagalbai (b. l. 123-126, t. 2). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės sutiko, dėl neturtinės, aiškios pozicijos neišreiškė, nurodydamas, kad atlygins neturtinę žalą, kurią priteis teismas.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje abejonių tuo, jog nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nėra. Akivaizdu, jog iš pradžių kaltinamojo veiksmai pasireiškę smūgių jam sudavimu viešoje vietoje, o vėliau ir nuo smūgio griuvus patirtas sunkus kūno sužalojimas, sukėlė nukentėjusiajam ne tik išgąstį, nemalonius išgyvenimus, bet ir fizinį skausmą, kas sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus visumą aukščiau minėtų aplinkybių, aptariant nusikaltimų įvykdymo aplinkybes bei nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų trukmę bei liekamuosius reiškinius, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, konstatuojant, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala sudaro 10000 eurų, todėl įvertinus tai, jog dalis šios žalos yra atlyginta (250 eurų), nukentėjusiajam priteistinas 9750 eurų neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Kaip jau minėta, nukentėjusysis prašė priteisti ir 1743,91 euro turtinę žalą, kurią, kaip nurodoma ieškinyje, sudaro: 529 eurai už nepataisomai sugadintą telefoną, 674,91 euro negautos pajamos, 500 eurų už būsimą rando dešinio smilkinio srityje plastinę operaciją bei 40 eurų už konsultaciją dėl šios operacijos atlikimo, kas viso ir sudaro 1743,91 euro. Patirtos turtinės žalos dydį dėl telefono sugadinimo, negautų pajamų bei išlaidų konsultacijai patvirtina pateikti įrodymai: telefono įsigijimo dokumentai (b. l. 45-48, t. 1), UAB A-PAK pažyma (b. l. 128, t. 2), SV Plastinės chirurgijos centras kvitas (b. l. 129, t. 2), patvirtinantys realiai jau patirtą žalą. SV Plastinės chirurgijos centras pažyma dėl plastinės operacijos kainos – 500 eurų (b. l. 129, t. 2), patvirtina tik būsimų išlaidų (žalos) faktą, tačiau pagrindo abejoti tuo, kad tokia operacija nukentėjusiajam būtina, nėra, ypač atsižvelgiant į tai, kad randas yra matomoje vietoje – dešinio smilkinio srityje, gan didelis – 10 cm, nukentėjusysis yra jaunas, todėl išvaizda jam be abejo yra svarbus faktorius, nulemiantis apsisprendimą tokią operaciją atlikti, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ši suma taipogi turėtų būti priteista, kadangi pagrindo abejoti ją būsiant, nėra. Be to, nurodoma suma nėra didelė ir neprieštarauja nei teisingumo, nei protingumo kriterijams. Remiantis išdėstytu, iš kaltinamojo, kaip atsakingo už padarytą žalą asmens, priteistina visa nukentėjusiojo prašoma turtinės žalos suma – 1743,91 euro, kuri mažintina atlyginta žalos suma – 250 eurų, priteisiant iš kaltinamojo 1493,91 euro turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.283 straipsnis, 6.290 straipsnis).

Be to, iš kaltinamojo priteistina iš nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokatui – 700 eurų (b. l. 86, t. 3, BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamajam 4196,19 eurų ieškinį dėl išlaidų, patirtų gydant A. Š. bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 67, 68, t. 2). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė 3978,02 eurų ieškinį dėl biudžetui padarytos žalos išmokant nedarbingumo išmokas bei netekto darbingumo pensiją ir pateikė šį žalos dydį patvirtinančius dokumentus (b. l. 83, 84-116, t. 2). Kaltinamasis su šiais ieškiniais sutiko. Pagrindo abejoti, kad civiliniams ieškovams buvo padaryta ieškiniuose nurodyto dydžio žala nėra, kaip ir abejonių tuo, kad žala yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veiksmais A. D. atžvilgiu ir šiam padarytais sužalojimais, todėl ieškiniai tenkinti visiškai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Kadangi iš kaltinamojo A. Š. priteisiamas žalos atlyginimas nukentėjusiajam, PSDF biudžetui VSDF biudžetui, kaltinamojo A. Š. turtui 2018 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (b. l. 73 - 74, t. 3), paskirtas laikinas nuosavybės teisų apribojimas, pratęstinas iki visiško priteistos žalos atlyginimo (BPK 151 straipsnis).

Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- DVD-R laikmena su vaizdo įrašu, esanti byloje (t.1, b. l. 137), paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti:

– pagal BK 284 straipsnį – 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

– pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 4 (keturiems) metams laisvės atėmimo.

A. Š. paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – sulaikymo pagal šį nuosprendį diena.

A. Š. 2017 m. rugpjūčio 13 d. tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2017 m. gruodžio 1 d. tyrėjos nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiojo A. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš kaltinamojo A. Š. 1493,91 euro turtinės ir 9750 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 700 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nukentėjusiajam A. D..

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinius ieškinius tenkinti visiškai:

- priteisti iš kaltinamojo A. Š. 4196,19 eurų žalos atlyginimo PSDF biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

- priteisti iš kaltinamojo A. Š. 3978,02 eurų žalos atlyginimo VSDF biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi kaltinamojo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pratęsti iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R laikmeną su vaizdo įrašu, saugoti kartu su byla.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Albinas Antanaitis