Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-09 · Civilinė byla Nr. e2S-204-430/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
e2S-204-430/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
UAB „A.“
Atsakovas
UAB „A.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-204-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36390-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.; 3.3.2.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „A.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „A.“ ieškinį atsakovui UAB „A.“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „A.“ pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį atsakovui UAB „A.“ dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas. Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus, ieškovas prašė teismo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, nereaguoja į raginimus atsiskaityti, reikalavimo suma ieškovui yra didelė, atsakovo darbuotojų vis mažėja, atsakovas nebeturi transporto priemonių, todėl yra didelė tikimybė, kad atsakovas gali paslėpti ar kitaip išvaistyti dar likusį savo turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-43278-1066/2017 atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartyje teismas nurodė, kad nors ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jog atsakovas UAB „A.“ neturi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, jo turtui nėra taikytas areštas.

Pažymėjo, jog ieškovo pateiktas įrodymas Creditinfo duomenis apie atsakovo veiklos ekonominius rodiklius, jo finansines galimybes, turimą kilnojamąjį ir kitą turtą, kitus kreditorinius įsipareigojimus, nesudaro pagrindo teismui manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas ar neįmanomas. Dėl nurodyto negalima daryti išvados, kad pareikšto reikalavimo suma skolininkui yra didelė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas pateikė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 nutarties Nr. e2-43278-1066/2017 atskirąjį skundą.

Apeliantas skunde nurodė, kad nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kadangi jo prašymas dėl laikinųjų buvo pagrįstas, motyvuojant aplinkybėmis, jog skolininkas vengia vykdyti įsipareigojimus, vilkina atsiskaitymus, atsakovo darbuotojų skaičių vis mažėja, todėl yra didelė tikimybė, kad atsakovas gali turtą paslėpti ar kitaip išvaistyti.

Pažymėjo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl ieškovo prašyme nurodytų argumentų, jog mažėja atsakovo darbuotojų skaičius, o šiai dienai atsakovo įmonėje jau liko tik 1 darbuotojas.

Taip pat nesutinka su teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog atsakovas neturi savo atžvilgiu teismuose daugiau bylų, nes vien ieškovo žiniomis, 2017 m. spalio 3 d. kreditorius UAB „A. S.“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš to paties atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis šiais atskirojo skundo motyvais apeliantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-43278-1066/2017 panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą per apylinkės teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis Nr. e2-43278-1066/2017, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) pareiškė ieškinį atsakovui dėl 11 700,30 Eur skolos už suteiktas paslaugas ir kitų mokėjimų priteisimo, prašydamas ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui, priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas.

Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui buvo nurodyta, jog ieškovo reikalavimas atsakovui yra didelis, o atsakovo darbuotojų mažėja, atsakovas nebeturi transporto priemonių, todėl yra didelė tikimybė, kad atsakovas gali paslėpti ar kitaip išvaistyti dar likusį savo turtą, kas sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, nepritarė šiems ieškovo argumentams ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, motyvuojant, kad ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas įsiskolinimų kitiems kreditoriams neturi.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui. Kaip minėta, yra dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Aptariant preliminarų ieškinio pagrįstumą, kaip pirmąją sąlygą, būtiną norint taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju pirmos instancijos teismas dėl šios sąlygos nepasisakė, o iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovo reikalavimai 2017-10-05 Preliminariu sprendimu buvo patenkinti visiškai, šis preliminarus įsiteisėjo ir 2017-11-21 ieškovui jau išduotas vykdomasis dokumentas. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovo reikalavimai buvo pagrįsti, t. y. pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga buvo.

Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šią sąlygą ieškovas grindė didelės pinigų sumos prezumpcija bei į tai, kad skolininkas vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, vilkina atsiskaitymą, jo finansinė padėtis suprastėjo, nes mažėja darbuotojų skaičius ir atsakovas nebeturi transporto priemonių, todėl dėl šių aplinkybių, ieškovo (apelianto) vertinimu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Tačiau pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, turi būti nustatytos ir kitos aplinkybės (grėsmė teismo sprendimo vykdymui) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016). Pažymėtina ir tai, kad ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu (pareiškimu) pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė ir ar kitų aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taip pat šią prezumpciją gali nuginčyti pats atsakovas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pareikšto pareiškimo reikalavimus, atskirojo skundo argumentus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kuriais rėmėsi tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliantas atskirajame skunde, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui kelia skolininko tikėtinai sunki finansinė padėtis.

Apelianto pateiktais duomenimis (Creditinfo išrašais apie atsakovo veiklos ekonominius rodiklius, jo finansines galimybes, turimą kilnojamąjį ir kitą turtą, kitus kreditorinius įsipareigojimus) nustatyta, kad skolininko darbuotojų skaičius mažėja. Jei 2017-01-01 laikotarpiu dirbo dešimt darbuotojų, tai 2017-10-06 - vienas darbuotojas. Taip pat iš šių duomenų nustatyta, jog atsakovo veikla yra susijusi su krovinių gabenimu, ekspedijavimu, tačiau atsakovas nebeturi transporto priemonių. Šios gana svarbios aplinkybės, kurias ieškovas buvo nurodęs ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nebuvo vertinamos.

Vertinant teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kuriais remiasi tiek apeliantas, tiek pirmos instancijos teismas, nustatyta, kad priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovo UAB „A.“ atžvilgiu (kuriuose jis yra atsakovu arba skolininku) buvo nagrinėjama kitų civilinių bylų. Dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2SP-42543-996/2017, kurioje UAB „A.“ ir kitas jo kreditorius prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį dėl daugiau nei 6800 Eur UAB „A.“ skolos už suteiktas vežimo paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikos sutartis buvo patvirtinta. Civilinėje byloje Nr. eL2-43403-294/2017 UAB „A.“ kaip skolininko atžvilgiu buvo priimtas teismo įsakymas dėl daugiau nei 2700 Eur skolos priteisimo. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki spalio 5 d. gautos dar 3 civilinės bylos dėl reikalavimų UAB „A.“. Pažymėtina, kad nors šių aplinkybių apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį negalėjo įvertinti, bet po skundžiamos teismo nutarties priėmimo iškelta daugiau nei 20 civilinių bylų UAB „A.“ atžvilgiu, kas rodo, jog UAB „A.“ nepajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų, ieškinio suma atsakovei yra didelė, dėl to kyla grėsmė tikėtinai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui (t. y. antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga). Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo, nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą, nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Nustačius abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis naikintina, klausimas išnagrinėtinas iš esmės – ieškovo UAB „A.“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas.

Turto areštas taikomas ieškinio reikalavimų sumai (11 748,10 Eur). Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, laiko, kad arešto nukreipimas išimtinai į atsakovo pinigines lėšas gali visiškai apriboti jo galimybes vykdyti ūkinę veiklą, sutrikdyti atsiskaitymus su darbuotojais bei valstybės biudžetu, be to, nėra aišku, kiek atsakovo sąskaitose yra piniginių lėšų, ar jų pilnai pakaktų pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Dėl to ieškinio užtikrinimui pirmiausia tikslinga areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose bei turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Pavesti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 str. 6 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį Nr. e2-43278-1066/2017 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „A.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Ieškovo UAB „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trečios eilės reikalavimų (11 748,10 Eur sumai) civilinėje byloje Nr. Nr. e2-43278-1066/2017 užtikrinimui, areštuoti atsakovui UAB „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, - pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, valstybės biudžetu, atsakovo darbuotojais.

Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registrui, ieškovui ir atsakovui.

Pavesti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Turtas areštuojamas galimam trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.

Išaiškinti ieškovui, kad dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo jis per keturiolika dienų turi kreiptis į antstolį. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.

Teisėja Loreta Braždienė