Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. V.–J. ir B. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., B. V., L. V., S. K., M. V., Ž. V., I. K., valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Pareiškėja J. V.–J. nurodė, kad tėvo mirties metu jai buvo penkiolika metų. Ji mokyklos nelankė, nes buvo išmesta, uždarbiavo, kad pragyventų. Ji sąmoningai priėmė po tėvo mirtie atsiradusį palikimą, nes neturėjo kur gyventi, reikėjo rūpintis gyvenamuoju nūstu pirkti malkas ir pan. Atitinkamai mokėjo tėvo skolinius įsipareigojimus. Visą laiką gyvena šiame būste. Teismo posėdžio metu pareiškėja B. V. palaikė savo reikalavimus nurodė, kad jos dukra visą laiką gyveno bute, jį prižiūrėjo, ji taip pat kartais kai palikdavo piniginių lėšų. Nurodė, kad kiti asmenys dėl palikimo nesikreipė pretenzijų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. V. ir B. V. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Gyventojo registro pažyma, apie V. V. šeimos sudėtį. V. V. vardu registruotas butas su priklausiniu, esantys (duomenys neskelbtini). V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro liudijimo nustatyta, kad po V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nėra užvesta. Kitai už apmokėtas komunalines paslaugas. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-11-29 sprendimas, kad V. V. nusipirko iš Alkos Žemės ūkio įmonės gyvenamąją namą su priklausiniu.

CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Darytina išvada, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui šioje byloje turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tėvai. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti būdas įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjos J. V.–J. nurodytas aplinkybes nustatyta, kad tėvo mirties metu jai buvo penkiolika metų, tačiau nepaisant jauno amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos ji gyveno tėvo bute, juo rūpinosi. Pareiškėja nurodė, kad ji buvo išmesta iš mokyklos, tačiau uždarbiaudavo, kad galėtų pragyventi, atitinkamai pirko malkas buto šildymui, jį prižiūrėjo kaip savą. Nors nepilnamečiais vaikais tėvai turi rūpintis, kol jie sulauks pilnametystės, tačiau pagal posėdžio metu nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėja būdama jauno amžiaus turėjo priimti ir savarankiškai spręsti klausimus susijusius su palikimo priėmimu. Tokias aplinkybes patvirtino ir kita pareiškėja B. V., kuri nurodė, kad jos dukra gyveno bute, juo rūpinosi. Ji po sutuoktinio mirties perrašė elektros tiekimo sutartį, atitinkamai padėjo dukrai dėl pragyvenimo. Svaria aplinkybe laikytina tai, kad paveldimo turto – buto, dokumentai V. V. mirties metu nebuvo sutvarkyti, todėl galimas palikimo priėmimas buvo faktiniu valdymu.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po V. V. mirties jo duktė ir sutuoktinė perėmė turtinę teisę į butą, jį valdė ir naudosi, kaip savu. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į V. V. turtą, nėra.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad jie išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo tėvo/sutuoktinio mirties, pradėdamos šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V.–J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.