Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2013 m. kovo 8 d.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe neteisėtai disponavo dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – daugiau kaip 2 g heroino, turint tikslą ją platinti, o būtent: ne vėliau kaip nuo 2010 m. gegužės mėn. Alytuje sutarė su K. C., K. B., R. T., K. G., R. A., L. S. ir V. U. neteisėtai įgyti, laikyti, gaminti ir kiekvieną dieną platinti Alytaus mieste narkotinę medžiagą – heroiną bei sudarė nusikalstamą planą, pagal kurį pasiskirstė vaidmenimis. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 m. liepos 21 d. veikdami pagal susitarimą, laikydamiesi konspiracijos ir kiekvienas atlikdamas savo vaidmenį, K. C. užtikrino neteisėtą miltelinio pavidalo heroino įgijimą ir atgabenimą į Alytų bei padalinimą ir perdavimą mažesniais kiekiais K. B., K. G., R. T. bei R. A., o šie Alytuje užtikrino nuolatinį perdavimą apie 2 g miltelių, kurių sudėtyje yra heroino, juo prekiaujantiems L. S. ir V. U. bei iš pastarųjų už parduotus narkotikus gautų pinigų perdavimą K. C.. L. S. ir V. U. bei nuo 2010 m. gegužės mėn. prie nusikalstamos veiklos prisijungęs G. D. gamino skysto pavidalo heroiną ir name Alytuje, (duomenys neskelbtini), bei kitose Alytaus vietose sistemingai pardavinėjo skysto heroino dozes narkotikus vartojantiems asmenims, padarydami iš apie 2 g miltelių, kurių sudėtyje yra heroino, ne mažiau kaip 110 ml skysto pavidalo dozių ir parduodami jas narkotikus vartojantiems asmenims po 1 ml skysčio, kuriame yra ne mažiau kaip 0,003 g heroino, už 6 litus, dalį gautų pinigų – 5 litus nuo 1 ml, perduodami K. B., R. T., K. G. ir R. A..

Be to, G. D. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti, o būtent: būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir siekdamas jų įsigyti asmeninėms reikmėms, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2010 m. liepos 21 d. name Alytuje, (duomenys neskelbtini), bei kitose Alytaus vietose nuolat naudojo savo reikmėms skystį, kurio 1 ml yra ne mažiau kaip 0,003 g heroino, ir taip tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų neteisėtai įgijo bei laikė daugiau kaip 0,02 g narkotinės medžiagos heroino.

2012 m. gegužės 29 d. byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

G. D. iki skundžiamos nutarties priėmimo atlikinėjo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtą dvejų metų, dviejų mėnesių ir dviejų dienų laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas baigiasi 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje.

Skundžiamoje 2013 m. kovo 8 d. nutartyje teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, paskyrė G. D. suėmimą konstatavęs, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šioje byloje suimtajam niekada nebuvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, o atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kitoje byloje jam buvo paskirtas įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurio jis laikėsi. Teismas nepagrįstai vadovavosi kaltinimo nurodytomis aplinkybėmis, dėl to klaidingai vertino jo asmenybę. Priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, bausmės atlikimo metu dalyvavo Carito rengiamoje programoje dėl išėjusių į laisvę asmenų integracijos, t. y. siekia įrodyti, jog pasitaisė, išėjęs į laisvę nori integruotis į visuomenę, susirasti darbą ir padėti šeimai.

Kaltinamasis G. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje kaltinamasis G. D. prašo jo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. D. skundas atmetamas.

Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

BPK 122 straipsnyje išsamiai nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti būtini pagrindai bei sąlygos. Skiriant G. D. suėmimą įstatymas nepažeistas.

Svarstant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties dėl kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumą bei pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia ir įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai; duomenys, užfiksuoti kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, elektroninių ryšių tinklais perduodamoje informacijoje, slapto sekimo pažymoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis.

Suėmimas G. D. paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

G. D. kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 2 dalis) įstatymo leidėjas nustatė realią griežtą laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų). Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad G. D. anksčiau aštuonis kartus teistas, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, vartojo narkotines medžiagas. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamajam G. D. suėmimas pagrįstai paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, patvirtina tai, jog jis jau aštuonis kartus teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu atliekami dar keli ikiteisminiai tyrimai, o tai rodo, kad G. D. yra linkęs nusikalsti. Jis iki sulaikymo nedirbo. Visa tai, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį (disponavimas narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti ir jos vartojimas), leidžia pagrįstai manyti, jog nusikaltimų darymas yra kaltinamojo gyvenimo būdo pasekmė, be to, galimas jo pajamų šaltinis. Taigi G. D. inkriminuotų veikų sunkumas, jų pobūdis, galimai iš nusikalstamos veikos pragyvenimo lėšų gavimas teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, juo labiau kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje šiuo metu paskelbta pertrauka, o kaltinamasis baigia atlikti ankstesnę bausmę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas G. D., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Aukštesniojo teismo nuomone, kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, pasitaisė ir daugiau nebenusikals, kitoje byloje laikėsi jam švelnesne kardomąja priemone paskirtų įpareigojimų, prarado galimybę turėti ilgalaikius pasimatymus ir matytis su žmona, neabejotinai yra svarbios, tačiau negali būti vertinamos kaip išimtinės bei prioritetinės, paneigiančios būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindas panaikinti kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamojo G. D. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.