- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- ATP-233-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria R. K. skundas netenkintas ir paliktas galioti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimas Nr. 55N-21057528-14,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2014-11-04 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VPS KPG vyresniojo specialisto R. P. nutarimu ATP byloje Nr. 55N-21057528-14 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. - 450 LT bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2014-10-24, 8.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį HONDA CR-V, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo eismo juosta, skirta važiuoti tik maršrutiniam transportui, persirikiuodamas neparodė posūkio signalo, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, toliau važiuodamas reguliuojamoje sankryžoje įvažiavo ir pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo paeiliui padarė kelis KET pažeidimus iš eilės.
R. K. minėtą nutarimą apskundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015-01-19 priėmė nutartį skundo netenkinti ir paliko galioti Varėnos rajono policijos 2014-11-04 komisariato nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. K. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutartį bei 2014-11-04 Varėnos rajono policijos komisariato nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nepašalinus abejonių (prieštaravimų), netinkamai pritaikius teisės normas, nenustačius (neįrodžius) visų ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių, todėl naikintina. Teismas pirmenybę teikė vieno iš policijos pareigūno paaiškinimams (tarnybiniam pranešimui), o ne vaizdo įrašo medžiagai. Vien iš vaizdo medžiagos akivaizdu, jog niekur neužfiksuota, kad jis išsuka iš šalutinės gatvės savo automobiliu (į dešinę) iš V. G. gatvės į Kalvarijų gatvę bei, kaip teigiama, važiuoja autobusams skirta juosta. Iš Gerulaičio gatvės į Kalvarijų gatvę išsuka policijos pareigūnai, o ne jis. Policijos pareigūnai jo automobilį pasiveja stovintį (vėliau judantį) trečioje eismo juostoje. Vaizdo filmavimas vyko visą laiką, jame nematyti jo automobilio padarant tiek ATP protokole, tiek nutarime, tiek nutartyje nurodytus pažeidimus, t. y. važiavimą juosta skirta autobusams, posūkio signalo neparodymą, kirtimą ištisinės dvigubos linijos. Apeliantas neneigia, jog galėjo kirsti Kalvarijų-Kareivių sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog posūkio manevrą jis pradėjo dar degant (mirksint) žaliam šviesoforo signalui, todėl šį manevrą ir užbaigė.
Nutartyje teismas remiasi jo paaiškinimu (gailėjimusi padarius pažeidimą), tačiau teikdamas tokį paaiškinimą, jis nenorėjo konfliktuoti su policijos pareigūnais, buvo susijaudinęs, išsigandęs, pareigūnai pasakė, jog tariamai yra viskas užfiksuota vaizdo įraše. Asmens traukiamo atsakomybėn paaiškinimas (prisipažinimas) negali būti pagrindas pripažinti jį kaltu padarius ATP pažeidimą. Stovint Gerulaičio gatvėje policijos pareigūnai fiziškai negalėjo matyti tokių pažeidimų. Nutarties išvados laikytinos prielaidomis, nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų. Aplinkybė, jog eismas intensyvus negali būti laikoma kaip sąlyga (faktas) jog padaryti pažeidimai kelią pavojų eismo saugumui. Tiek pareigūno tarnybiniame pranešime, tiek vaizdo įraše nėra jokių požymių (ar nuorodų), kad jo tariamai padarytas pažeidimas realiai kėlė grėsmę eismo saugumui, t. y. kad dėl to kažkas turėjo atlikti kažkokius neįprastus eismui veiksmus ir pan.
Teismas nepagrįstai pasirėmė ATPK 284 str. 2 d. norma, nes joje kalbama apie suklydimą nurodant ATPK ar kito teisės akto numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą straipsnį, dalį ir pan. Šiuo atveju ATP protokole ir nutarime nurodyti negaliojantys teisės aktai, o ne suklysta. Be to, nurodyti aktai nenumato atsakomybės už pažeidimą, o juose (KET taisyklių punktuose) nurodytos eismo dalyvių pareigos (teisės), todėl teismas negalėjo keisti nuorodų į KET punktus. Neaišku, kurių konkrečiai KET reikalavimų pažeidimais (nevykdymais) jis buvo kaltinamas bei už kuriuos KET pažeidimus nubaustas. Tokie kaltinimai laikytini neapibrėžtais, apsunkinančiais jo teisę gintis.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Administracine tvarka nubaustas R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka duomenų, patvirtinančių jo neva padarytais KET pažeidimais sukeltą grėsmę eismo saugumui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.
R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl keturių iš eilės padarytų pažeidimų: 1) važiavo juosta, skirta važiuoti tik maršrutiniam transportui; 2) persirikiuodamas neparodė posūkio signalo; 3) kirsdamas dvigubą ištisinę liniją išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą; 4) reguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į ją ir pravažiavo sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Dėl visų šių pažeidimų užfiksavimo, tą pačią įvykio dieną, 2014-10-24, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulis A. S. surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 7), kuriame eilės tvarka nurodė tuos pačius R. K. padarytus pažeidimus. Nors minėtas patrulis įvykio dieną dirbo ne vienas, bet kartu su kolega, tačiau pastarojo tarnybinio pranešimo byloje nėra pateikta. Prie bylos medžiagos buvo išreikalautas vaizdo įrašas, kadangi pareigūnų tarnybinis automobilis buvo su vaizdo įrašymo priemone.
Peržiūrėjus filmuotą medžiagą, apygardos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog bylos medžiaga yra prieštaringa ir pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Vaizdo įraše aiškiai neužfiksuoti pirmieji trys R. K. inkriminuoti pažeidimai - važiavimas juosta, skirta važiuoti tik maršrutiniam transportui; persirikiavimas neparodant posūkio signalo; dvigubos ištisinės linijos kirtimas, išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą. Įraše atsispindi tik reguliuojamos sankryžos pervažiavimas, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tačiau R. K. skunde teigia į sankryžą įvažiavęs dar mirksint žaliam šviesoforo signalui, vaizdo įraše matosi, jog į sankryžą įvažiuojama jau degant geltonam signalui, o policijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodo, jog degė raudonas šviesoforo signalas. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai, stebėdami Kalvarijų gatvę, turėjo galimybę pastebėti R. K., įvažiuojantį į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, tačiau tokia išvada nėra tinkamai motyvuota. Nei vienas policijos patrulis į teisiamąjį posėdį nebuvo kviestas, parodymų, paaiškinimų nedavė, todėl kategoriškai teigti, ką jie matė ar nematė, nėra pagrindo, tai tėra prielaidos. Juo labiau, kad bylos medžiaga rodo, jog policijos pareigūnai taip pat galėjo suklysti, nurodydami ne tą draudžiamą šviesoforo signalą, taip pat neaktualios redakcijos pažeistus Kelių eismo taisyklių punktus, todėl jie privalo būti apklausiami teisme apie savo betarpiškai, tiesiogiai matytus ar dalinai matytus ir suvoktus pažeidimus.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, tirdamas ir nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.