Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui R. B., jo įgaliotiems atstovams advokatams Vygantui Barkauskui ir Mariui Tamošiūnui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Jokūbui Vasilevskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „E. G.“ finansų direktoriumi, UAB „E. G.“ ir UAB „G. E. I.“ prokuristo, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D., būdamas baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu už akcininkų teisių pažeidimą, būdamas UAB „E. G.“ (toliau – ir EG) ir UAB „G. E. I.“ (toliau – ir GEI) prokuristas ir faktiškai atlikdamas bendrovių vadovo funkcijas, per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą nuo reikalavimo gavimo dienos, tai yra iki 2017 m. rugpjūčio 18 d., nepateikė EG ir GEI akcininko R. B. įgalioto atstovo advokato Mariaus Tamošiūno 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašyme „Dėl dokumentų bei informacijos pateikimo“ nurodytos informacijos apie bendroves bei nurodytų dokumentų (jų kopijų), o būtent: nenurodė, ar planuoja įvykdyti bendrovių EG ir GEI visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimus, tai yra sušaukti bendrovių EG ir GEI visuotinius akcininkų susirinkimus; nepateikė pranešimų apie bendrovių EG ir GEI visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir bendrovių EG ir GEI visuotiniuose akcininkų susirinkimuose planuojamų priimti sprendimų projektų; nenurodė, ar GEI jau išreikalavo iš A. B. 154 675,08 € mokėjimo palūkanų, sumokėtų pagal 2011-05-27 paskolos sutartį Nr. 01/27.05.2011 ir, jei neišreikalavo, nepateikė paaiškinimų, kodėl tai iki šiol nebuvo padaryta; nepateikė naujausios P. R. E. C. S.r.l. parengtos E. G. S.r.l. priklausančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ rinkos vertės vertinimo ataskaitos; nepateikė informacijos apie E. G. H. S.r.l bankroto priežastis; nenurodė, kodėl GEI reikalavimo teisės (kreditoriniai reikalavimai) į bankrutavusią E. G. I. S.r.l. ir bankrutuojančią S. C. E. G. T. S.r.l. iki šiol nėra nurašytos kaip beviltiškos; nenurodė tikslios kreipimosi dėl SIA E. G. akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitos pateikimo datos, o gavus SIA E. G. akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą nedelsiant neinformavo apie tai R. B. atstovų; nepateikė informacijos apie EG visų įmonių, kurių akcijos ar jų dalis priklauso EG, atžvilgiu turimas reikalavimo teises (kreditorinius reikalavimus) bei jų dydį; jei EG turi reikalavimo teises (kreditorinius reikalavimus) į įmones, kurių akcijos ar jų dalis priklauso EG ir kurios yra bankrutavusios ar bankrutuojančios, nenurodė, kodėl EG reikalavimo teisės (kreditoriniai reikalavimai) į šias įmones iki šiol nėra nurašytos kaip beviltiškos; nepateikė visų EG ir GEI bendrovių kreditorių sąrašo; nepateikė pasiūlymo dėl GEI pagal paskolos sutartis Nr. 24-PS, 22-PS, 21-PS, 17-PS, 15-PS, 14-PS ir 13-PS suteiktų paskolų (bendra suma 1 121 674,47 €) grąžinimo R. B. tvarkos, nurodant konkrečias paskolų dalis ir siūlomus jų grąžinimo terminus; taip pat nepateikė ir atsakymo, dėl ko yra delsiama pateikti informaciją (dokumentus), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokiais savo veiksmais V. D. padarė ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Taip pat V. D. nustatytu laiku, tai yra iki 2017 m. rugpjūčio 15 d., nesušaukė visuotinių EG ir GEI akcininkų susirinkimų, tuo pažeisdamas šių bendrovių akcininko R. B. neturtines teises, numatytas ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Tokiais savo veiksmais V. D. padarė ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. rašytiniuose paaiškinimuose ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su pareikštu kaltinimu nesutinka. Paaiškino, kad nuo 2013 m. įmonėje tarp akcininkų A. B. ir R. B., kurie turi po 50 % akcijų, tęsiasi ginčas, jie abu nesusikalba, dėl ko nuo 2013 m. jie neturi paskirto bendrovių vadovo. Jis bendrovių EG ir GEI prokuristu yra nuo 2015 metų. Bendrovių finansinė situacija yra labai prasta, iš principo dabar jos nevykdo jokios tiesioginės veiklos, neturi darbuotojų. Tokia situacija susidarė todėl, kad R. B., eidamas direktoriaus pareigas, neteisėtai ir neatlygintinai iškėlė tiesioginius verslus, t. y. du viešbučius ir du restoranus, į kitą įmonę - UAB „A.“. Dėl to buvo civilinis procesas, 2017-02-09 buvo priimta nutartis ir bendrovėms EG bei GEI bendrai buvo priteista beveik 6 mln. eurų. Dėl šių aplinkybių yra apsunkintas informacijos pateikimas. Dėl pareiškime minimo prašymo Dėl informacijos pateikimo, kurį gavo 2017-08-11, tai jis prašomą informaciją akcininkui pateikė 2017-09-07, nors ir pavėluotai, bet dar iki sužinant, kad yra pateiktas pareiškimas teismui, ir mano, kad, kiek įmanoma, į 2017-08-09 prašyme išdėstytus klausimus yra atsakęs. Prašymų yra pakankamai nemažai, nuo paskutinio administracinio nusižengimo buvo pateikta 11 prašymų ir į juos tinkamai buvo atsakyta, anksčiau pateikti prašymai taip pat buvo tinkamai įvykdyti. R. B. būtent dėl šio prašymo, į kurį jis pavėlavo atsakyti, neatvyko į bendrovę susipažinti su ta informacija, kurią bendrovė buvo paruošusi ir buvo pasirengusi jam pateikti, todėl jam kilo klausimas, ar ta informacija R. B. iš viso buvo reikalinga, ar ji turėjo kažkokios įtakos, ar buvo pažeistos kažkokios jo teisės. Informacijos pateikimas buvo pavėluotas, nes pas juos įmonėje apskaitą tvarko išorinė buhalterinė įmonė, todėl nėra taip, kad jis gavęs prašymą turi tuos dokumentus pas save ant stalo ir tiesiog jų neteikia, jam tuos dokumentus užtrunka laiko surinkti iš apskaitą tvarkančios išorinės įmonės. Be to, yra dvi įmonės, t. y. EG ir GEI, todėl užtrunka laiko, kol jis gauna tikslią informaciją, kurią galėtų akcininkui pateikti, tačiau deda visas pastangas, kad akcininkas informaciją gautų. Kai kada jiems užtrunka ilgiau nei 7 dienas pateikti atsakymus į užduotus klausimus. Akcininko neinformavo, kad dėl laiko stokos atsakymas bus pateiktas vėliau, bet kai gavo tą informaciją, tai iš karto jam ją siuntė.

Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad abiejų bendrovių susirinkimas vyko 2017-05-15, jame jis dalyvavo, susirinkime buvo priimti sprendimai sušaukti kitą visuotinį akcininkų susirinkimą iki 2017-08-15. Susirinkimo sprendimai buvo surašyti 2017-05-19, tačiau bendrovėse net nebuvo gauti tų sprendimų pasirašyti projektai. Bet netgi jei jie ir būtų buvę gauti pasirašyti, jis nemano, kad tai yra įpareigojantys dokumentai tam, jog tas susirinkimas būtų sušauktas, nes tam yra reikalinga akcininko paraiška, kaip numato ABĮ 23 straipsnio 5 dalis, kur nustatyta akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka. Iki šiol buvo tokia praktika, kad kažkuris iš akcininkų teikdavo paraišką ir tos paraiškos pagrindu jis sušaukdavo susirinkimą, iki šiol jokių pretenzijų dėl to nebuvo, visi susirinkimai buvo tinkamai sušaukiami. Be to, akcininkai turi pilną teisę patys tą akcininkų susirinkimą sušaukti be prokuristo įsikišimo, susitikti ir sutarti dėl tam tikrų klausimų. Šiuo atveju rugpjūčio 15 d. buvo ne darbo diena, o jis laukė paraiškos. Iki šios dienos paraiškos iš R. B. dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo nėra gavęs. Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo atidėjimo balsavo abu akcininkai. Nuo pirmo posėdžio nebuvo aišku, nes nebuvo darbotvarkės ir t. t., t. y. neatitiko formalių akcininkų susirinkimo sušaukimo kriterijų. „Iki rugpjūčio 15 d.“ – neaiški data, nes ankstesniais atvejais akcininkai tą susirinkimą patys susiderindavo tarpusavyje, prisiderindami prie savo darbotvarkių.

Pareiškėjas R. B. pareiškime bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad informacija nėra teikiama sąmoningai. Įmonės EG ir GEI ją turi, bet neteikia, kad jį išbalansuotų. Jis ir kitas akcininkas - A. B., turi po 50 proc. įmonių EG ir GEI akcijų. Įmonių vadovo nėra, įmones valdo prokuristas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nušalino jį (R. B.) nuo pareigų ir paskyrė laikinąsias apsaugos priemones bei paskyrė UAB „E.“ EG ir GEI administratoriumi, kuris laikinai administravo turtą ir vadovavo įmonei. Likus gal 10 dienų iki laikinųjų apsaugos priemonių termino pasibaigimo UAB „E.“ išdavė prokūrą. Šiuo metu abi įmones EG ir GEI valdo prokuristas V. D., kuris yra įmonės EG finansų ir marketingo direktorius, su kitu akcininku, kuris įmonėje EG dirba direktoriaus pavaduotoju. Gegužės 19 d. (turėtų būti 15 d.) susitiko įmonių EG ir GEI susirinkime. Susirinkimo metu jie nusprendė atidėti susirinkimą iki 2017-08-15, kadangi prokuristas nepateikė pilnos informacijos. Sprendimus atidėti posėdį priėmė įmonė, kitas akcininkas ir jis. Susirinkimo sprendimai liko nepasirašyti, nes kita pusė nepasirašo daugelio protokolų, bet faktiškai susirinkimas yra įvykęs. Jis į kiekvieną visuotinį akcininkų susirinkimą jau ne vienus metus eina ir vedasi antstolį, kad jis fiksuotų susirinkimo eigą ir išduotų protokolą, taigi viskas yra užfiksuota: yra garso įrašas ir dokumentas. Rugpjūčio 15 d., 10 val., atvažiavo į kontorą, sekretorė pasakė, kad nieko nežino, todėl jis apsisuko ir išėjo. Į 2017-08-09 prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ informaciją gavo 2017-09-11, bet ji neišsami, į prašymo trečiame lape nurodytą pirmą klausimą nėra pateikta jokio atsakymo, taip pat neatsakyta ir į antrą, trečią, penktą klausimus, todėl prokuristas informacijos nepateikė.

ANK 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, <...> nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, <...> dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, <...> ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, <...> turtinių teisių pažeidimą (<...>). ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.

Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį akcininkų teisių pažeidimas gali pasireikšti vienu iš alternatyvių būdų. Pareiškėjas R. B. prašė pradėti administracinio nusižengimo bylą ir skirti įmonių EG ir GEI prokuristui V. D. nuobaudą dėl dviejų pareigų neatlikimo, tai yra dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo nustatytu laiku bei dėl įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimo akcininkams.

Visų pirma, dėl to, ar V. D. yra tinkamas ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, teismas pažymi, kad šis klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-14429-271/2016, kurioje V. D. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas šioje byloje, taip pat pradėtoje pagal R. B. pareiškimą dėl informacijos bendrovės GEI akcininkui nepateikimo, konstatavo, kad V. D., kaip prokuristas, yra tinkamas ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas, kadangi jis yra vienintelis asmuo bendrovėje, kurio žinioje faktiškai yra bendrovės dokumentai ir vienintelis asmuo, į kurį gali kreiptis akcininkas dėl informacijos apie bendrovės veiklą suteikimo, tai yra, jis faktiškai atlieka bendrovės vadovo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojus ANK ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą bei į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi V. D. įgalioto atstovo advokato G. J. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą paliko galioti nepakeistą, teismas mano, kad iš naujo spręsti subjekto tinkamumo klausimą pagrindų nėra, aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl bendrovių EG ir GEI prokuristą V. D. pripažįsta tinkamu ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektu ir detaliau šio klausimo neanalizuoja. Be to, aukščiau minėta teismo nutartis patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn už akcininkų teisių pažeidimus V. D. yra traukiamas pakartotinai.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad R. B. yra bendrovių EG ir GEI akcininkas, nuosavybės teise valdantis po 50 % šių bendrovių akcijų. Be to, jis 2016 m. vasario 15 d. yra pasirašęs įsipareigojimus neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, šiuos bendrovių EG ir GEI akcininko įsipareigojimus priėmė ir patvirtino bendrovių EG ir GEI prokuristas V. D. (b. l. 6-9, 10-13).

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

Vertinant informacijos turinį – R. B. 2016-02-15 pasirašė įsipareigojimus neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, taigi turėjo teisę gauti bet kokią informaciją, susijusią su bendrovių EG ir GEI veikla. R. B. įgaliotas atstovas advokatas Marius Tamošiūnas raštu 2017-08-09 kreipėsi į bendrovių EG ir GEI prokuristą V. D., rašytiniame prašyme Dėl dokumentų bei informacijos akcininkui pateikimo nurodydamas, su kokiais dokumentais pageidauja susipažinti ir kokią informaciją apie bendroves nori sužinoti R. B.. Prašymas Dėl dokumentų bei informacijos akcininkui pateikimo buvo išsiųstas bendrovių EG ir GEI registracijos adresu per kurjerį tą pačią dieną (b. l. 18) ir, kaip patvirtina siuntų sekimo informacija, minėtas prašymas gavėjui buvo įteiktas 2017-08-11, 10:47 val. (b. l. 19). Byloje ginčo dėl prašymo gavimo nėra, V. D. patvirtino, jog prašymą gavo 2017-08-11. Atitinkamai pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas į akcininko prašymą bendrovės EG ir GEI prokuristas V. D. turėjo reaguoti per 7 dienas nuo jo gavimo dienos, tai yra iki 2017-08-18. Pareiškėjas R. B. nurodė, kad jam per įstatymo nustatytą terminą nebuvo atsakyta į 2017-08-09 prašymą nei pateikiant prašomus dokumentus ir informaciją, nei nurodant atsisakymo juos pateikti priežastis. V. D. taip pat neginčijo to, kad per įstatymo nustatytą terminą jis jokio atsakymo R. B. nepateikė, tačiau nurodė, jog atsakymą pateikė pavėluotai. Kaip matyti iš pateiktų į bylą dokumentų bei V. D. ir R. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, V. D. atsakymą R. B. į jo prašymą Dėl dokumentų bei informacijos akcininkui pateikimo pateikė 2017-09-05 raštu Dėl informacijos pateikimo, kuris R. B. buvo išsiųstas paštu 2017-09-07 (b. l. 74-75, 76), ir kurį, kaip pats patvirtino, R. B. gavo 2017-09-11. Byloje nėra ginčo, kad atsakymas pateiktas praleidus ABĮ nustatytą terminą. R. B. taip pat nurodo, kad pavėluotai pateiktas atsakymas yra neišsamus, neatsakyta į kai kuriuos klausimus, o tuo tarpu V. D. teigia, kad atsakymo laiku negalėjo pateikti dėl bendrovėse susiklosčiusios situacijos, nes pas juos bendrovėse apskaitą tvarko išorinė buhalterinė įmonė, todėl užtrunka laiko surinkti dokumentus ir informaciją, tačiau jie deda visas pastangas, kad akcininkas informaciją gautų ir tik gavus informaciją ji iš karto buvo išsiųsta ir mano, kad pateikė visą įmanomą informaciją. Tačiau teismas pažymi, kad pateikto atsakymo turinys šiuo atveju jokios reikšmės neturi, taip pat tai, kad dėl laiko stokos V. D. neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu atsakyti į akcininko prašymą, šiuo atveju nešalina jo atsakomybės už ABĮ nuostatų nesilaikymą, kadangi byloje nustatytas faktas, jog R. B., kaip bendrovės akcininkas laiku negavo motyvuoto atsakymo dėl galimybės susipažinti su konkrečiais dokumentais ar sužinoti konkrečią informaciją. Pažymėtina ir tai, kad pats V. D. taip pat patvirtino, kad per įstatymo nustatytą terminą ne tik, kad nepateikė prašomų dokumentų ir informacijos, bet taip pat ir neinformavo R. B., kad dėl laiko stokos atsakymas bus pateiktas vėliau. Taigi tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad V. D. pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kad jo veiksmuose dėl pirmos pareigos neatlikimo yra ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Taip pat V. D. pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį buvo pareikštas kaltinimas ir dėl kitos pareigos neatlikimo, tai yra dėl to, kad jis nustatytu laiku, tai yra iki 2017-08-15 nesušaukė visuotinių EG ir GEI akcininkų susirinkimų, tuo pažeisdamas neturtines šių bendrovių akcininko R. B. teises.

Kaip matyti iš byloje esančių 2017 m. gegužės 19 d. sprendimų Nr. 19/05/2017 (b. l. 44-47, 48-51), 2017 m. gegužės 15 d. įvyko tiek EG, tiek ir GEI eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai. Nors byloje esantys sprendimai nėra pasirašyti bendrovių akcininkų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad minėti susirinkimai įvyko, kad juose buvo svarstomi tam tikri klausimai ir buvo priimti tam tikri sprendimai, kadangi šių aplinkybių neginčijo nei R. B., nei V. D., kurie patvirtino, jog susirinkimuose patys dalyvavo, be to, byloje yra antstolio M. D. surašytas 2017-05-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-78-2017 (b. l. 86), bei garso įrašas, kurie taip pat patvirtina, jog EG ir GEI eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai vyko būtent 2017-05-15 ir kad juose dalyvavo akcininkas R. B. ir jo atstovė, akcininko A. B. atstovai, taip pat bendrovių EG ir GEI atstovai bei šių bendrovių prokuristas V. D.. Kaip matyti iš minėtų sprendimų, 2017-05-15 vykusių EG ir GEI eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų metu, bendrovių akcininkai bei prokuristas, be kita ko, nusprendė atidėti EG ir GEI 2016 m. metinių finansinių atskaitų rinkinio tvirtinimą iki 2017-08-15, numatant priimti sprendimus dėl EG ir GEI metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo už 2012-2016 m. EG ir GEI visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kurie turės būti sušaukti iki 2017-08-15; 2017-05-15 EG ir GEI visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nepatvirtinus EG ir GEI 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio, klausimą dėl 2016 m. nepaskirstytojo EG ir GEI pelno (nuostolių) skirstymo taip pat nukelti į EG ir GEI visuotinius akcininkų susirinkimus, kurie turės būti sušaukti iki 2017-08-15. Kaip numatyta ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje, pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Tai reiškia, kad pranešimai apie iki 2017-08-15 turėjusius įvykti EG ir GEI visuotinius akcininkų susirinkimus bendrovių akcininkams turėjo būti išsiųsti vėliausiai 2017-07-25. Tačiau, kaip nurodo R. B., prokuristas V. D. pranešimų nei nurodytu terminu, nei iki šiol neišsiuntė ir EG ir GEI visuotinių akcininkų susirinkimų nei iki 2017-08-15, nei iki šiol nesušaukė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D. taip pat neginčija to, kad EG ir GEI visuotiniai akcininkų susirinkimai iki 2017-08-15, kaip buvo nuspręsta 2017-05-15 susirinkimų metu, nebuvo sušaukti, tačiau jis tvirtina, kad jis neturėjo pareigos jų sušaukti, kadangi negavo nei vieno akcininko paraiškos, kaip numato ABĮ 23 straipsnio 5 dalis, dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo, taip pat pas juos bendrovėse iki šiol buvo tokia praktika, kad kažkuris iš akcininkų teikdavo paraišką ir tuomet tos paraiškos pagrindu jis sušaukdavo susirinkimą, be to, akcininkai turi pilną teisę patys tą akcininkų susirinkimą sušaukti be prokuristo įsikišimo. Tačiau teismas daro priešingą išvadą, kad būtent V. D., kaip faktiškai einantis įmonių EG ir GEI vadovo pareigas, turėjo pareigą iki 2017-08-15 sušaukti ir suorganizuoti bendrovių EG ir GEI visuotinius akcininkų susirinkimus. Bendrovėse EG ir GEI valdybos nėra sudarytos, todėl, remiantis ABĮ 23 straipsnio 2 dalimi, visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti šaukiami bendrovių vadovo sprendimu, bendrovių EG ir GEI vadovo pareigas šiuo atveju faktiškai atlieka šių bendrovių prokuristas V. D..

ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai (stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus) valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Teismo vertinimu, minėta paraiška bendrovės valdybai ar vadovui turi būti teikiama prieš pirmąjį eilinį ar neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju bendrovių EG ir GEI eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai buvo sušaukti ir įvyko 2017-05-15, dėl jų sušaukimo tvarkos ginčų nėra, ir būtent tų susirinkimų metu jau buvo nuspręsta kai kurių klausimų svarstymą ir sprendimų priėmimą atidėti iki kitų EG ir GEI visuotinių akcininkų susirinkimų, kuriuos nuspręsta sušaukti iki 2017-08-15. Taigi šiuo atveju kiti susirinkimai turėjo būti tiesiog pirmųjų susirinkimų tęsinys. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo numatyta kitų EG ir GEI visuotinių akcininkų susirinkimų data (iki 2017-08-15), taip pat ir susirinkimų darbotvarkė, tai yra 2017-05-15 susirinkimų metu svarstytų ir neišspręstų klausimų dėl bendrovių EG ir GEI 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo bei dėl 2016 m. paskirstytino bendrovių pelno (nuostolių) skirstymo, todėl, teismo manymu, bendrovių EG ir GEI 2017-05-19 eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai šiuo atveju gali būti laikomi kaip ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyta paraiška, kurios konkreti forma įstatyme nėra numatyta, ir kažkokios atskiros paraiškos akcininkams dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo pateikti bendrovių EG ir GEI prokuristui V. D. nebereikėjo. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad bendrovių EG ir GEI prokuristas V. D., iki 2017-08-15 nesušaukęs bendrovių EG ir GEI visuotinių akcininkų susirinkimų, taip pat pažeidė šių bendrovių akcininko R. B. ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatytas neturtines teises (dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir kitas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aukščiau paminėti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju V. D. veiksmuose dėl pareigų pateikti akcininkams įstatymo nustatytą informaciją bei nustatytu laiku sušaukti visuotinius akcininkų susirinkimus neatlikimo yra nustatyti visi ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai. Nusižengimai padaryti skirtingu laiku, todėl teismas vertina, kad padaryti du savarankiški nusižengimai esant realiai nusižengimų sutapčiai.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei V. D. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį, į tai, kad nors ir praleidus įstatymo nustatytą terminą, tačiau pareiškėjui atsakymas į jo pateiktą prašymą pateiktas buvo, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. D. – duomenų apie ankstesnį patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra, išskyrus nubaudimą už analogišką nusižengimą, kas yra pripažinta, kaip jo veiką pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį kvalifikuojanti aplinkybė, dirba. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl tinkamo valdymo organo nebuvimo bendrovėse iš dalies atsakingas ir pareiškėjas, kadangi bendrovių vadovas iki šiol nėra paskirtas dėl akcininkų tarpusavio nesutarimų. Tuo tarpu bendrovių vadovo funkcijas faktiškai atlieka prokuristas V. D., kuris turi pareigą ir užtikrinti bendrovių EG ir GEI veiklą, ir atstovauti ją tiek teisiniuose, tiek verslo santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ir rūpintis informacijos teisminiams ginčams teikimu, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo netikėti, kad nusižengimas padarytas ne turint tiesioginę tyčią pažeisti akcininko teises gauti informaciją ir dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, o dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens užimtumo. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, tačiau pagrindo skirti pareiškėjo prašomą maksimalią baudą taip pat nėra, o V. D. už kiekvieną nusižengimą skirtina minimali ANK 119 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda. Skirtinos baudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Pareiškėjas R. B. ir jo įgalioti atstovai prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D. R. B. turėtas išlaidas advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti, iš viso 442 €. Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis, kuriame nurodyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokatų M. Tamošiūno ir V. Barkausko pateiktų pinigų priėmimo kvitų bei PVM sąskaitos-faktūros, pareiškėjas R. B., kuris šiuo atveju prilyginamas nukentėjusiajam, advokatui M. Tamošiūnui sumokėjo 200 € už jo atstovavimą teisme bei dokumento surašymą, o advokatui V. Barkauskui - 242 € už jo atstovavimą teisme. Advokatas M. Tamošiūnas surašė pareiškimą ir dalyvavo kaip atstovas teismo posėdžiuose (2 posėdžiai), o advokatas V. Barkauskas dalyvavo kaip atstovas teismo posėdžiuose (3 posėdžiai). Dėl to pareiškėjo turėtos advokato pagalbos išlaidos jam turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad pareiškėją teisme dviejuose posėdžiuose atstovavo net du atstovai, nors tokios būtinybės nebuvo, kad vienas iš trijų teismo posėdžių vyko labai trumpai, buvo atidėtas, daro išvadą, kad pareiškėjo turėtos išlaidos yra iš dalies proporcingos suteiktai pagalbai, todėl iš kaltininko priteistina per puse mažesnė suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 666 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus (2 nusižengimai) bei jam paskirti:

pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį (dėl informacijos nepateikimo akcininkui) – 2700 € (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą;pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo) – 2700 € (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. D. skirti galutinę administracinę nuobaudą - 2800 € (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Priteisti iš V. D. 221 € (du šimtus dvidešimt vieną eurą) proceso išlaidų pareiškėjui R. B. advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.