Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 182¹ str. 2 d. surašytas už tai, kad ji, būdama bausta administracine nuobauda pagal ATPK 182¹ str. 1 d., 2014 m. spalio 8 d., apie 14.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), vertėsi prostitucija, t.y. teikė vyrams intymias paslaugas už materialų atlygį pinigus.

Motyvuojamoji dalis

G. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.). Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 182¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant vietoj paskirtos nuobaudos – administracinio arešto skirti baudą.

Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamą nutarimą ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014-10-20 nutarimu administracinė nuobauda – 10 (dešimties) parų administracinis areštas G. D. paskirta nepažeidžiant nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių, numatytų ATPK 30 str., ir yra tinkamai individualizuota.

Arešto bausmė skundžiamu nutarimu G. D. paskirta pagal ATPK 182¹ str. 2 d. Šio straipsnio sankcijoje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas - baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-⁵⁷⁵-5209/2010).

Administracinės nuobaudos pakeitimo būtinumą, apeliantė grindžia tuo, kad ji turi sūnų E. D., kuriam šiuo metu yra penkeri metai, todėl pagal ATPK 29 str. 3 d. jai negali būti skiriamas administracinis areštas. ATPK 29 str. 3 d. nustatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors formaliai apeliantė patenka į ATPK 29 str. 3 d. nurodytų asmenų, negalinčių atlikti administracinį areštą sąrašą, taip pat byloje pateiktas gimimo liudijimas, patvirtinantis, kad G. D. yra E. D., gimusio (duomenys neskelbtini) motina, tačiau šio įstatymo nuostatos jai negali būti taikomos. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Kauno miesto apylinkės teismas 2011-01-31 priėmė sprendimą, kuriuo G. D. neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų E. D., paskiriant laikinąja globėja H. D.. Minėto sprendimo duomenimis, H. D. yra G. D. motina, kuri kreipėsi į teismą su prašymu neterminuotai apriboti G. D. motinos valdžią į jos sūnų E. D.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis priimtu Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimu, G. D. apribojus neterminuotai motinos valdžią į sūnų, ji nelaikoma asmeniu prižiūrinčiu mažametį vaiką, nes jo globa yra patikėta kitam asmeniui, kuris betarpiškai ir rūpinasi E. D., todėl ATPK 29 str. 3 d. nuostatos G. D. negali būti taikomos. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymo leidėjo valia yra apsaugoti ne asmens turinčio mažamečių vaikų interesus, o mažamečio vaiko, siekiant išvengti situacijos, kad paskyrus motinai areštą jos prižiūrimas vaikas liktų be priežiūros. Tačiau šiuo konkrečiu atveju oficialiai E. D. globėja yra jo močiutė H. D..

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nenustatė G. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o priimdamas nutarimą, atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji dėl padaryto pažeidimo gailisi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teismui teigiamai charakterizuoti apeliantę. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad G. D. 10 (dešimt) kartų bausta už ATPK 182¹ str. numatytus pažeidimus, vieną kartą bausta administracine nuobauda už ATPK 200 str. 1 d., vieną kartą – už ATPK 134 str. 1 d., vieną kartą – už ATPK 128 str. 1 d. (b. l. 6-12). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus apeliantė paskirtų piniginių baudų nesistengia mokėti (b. l. 6-12). Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja G. D., rodo, kad anksčiau jai taikytos administracinės nuobaudos – administracinės baudos, nebuvo efektyvios, nes ji jokių išvadų nepadarė ir toliau daro analogiškus teisės pažeidimus. Todėl G. D. švelnesnės administracinės nuobaudos rūšies – baudos, paskyrimas prieštarautų proporcingumo principui, teisinės tvarkos užtikrinimo ir socialinio teisingumo tikslams.

Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad paskirta administracinio arešto nuobauda nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, bus eikvojamos valstybės lėšos, nes būdama sulaikyta naudosis teikiamais komunaliniais patarnavimais, maistu, prižiūrės pareigūnai, yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos rūšis nėra parenkama pažeidėjo pageidavimu, o įstatyme numatytas išimtis ir asmens teisinę padėtį lengvinančias nuostatas gali taikyti tik griežtai įstatyme apibrėžti organai.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad paskirtas administracinis areštas sukels neigiamas emocijas apeliantei, jos sūnui, artimiesiems teismo vertinimu yra nepagrįstos. Apygardos teismas pažymi, jog asmuo, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Neigiamos pasekmės, kurias įvardija apeliantė, priklauso tik dėl jos pačios netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-5815/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog G. D. išvadų iš ankstesnių paskirtų nuobaudų nepadarė, savo antivisuomeninių nuostatų nekeičia, toliau daro teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, todėl tikėtina, jog už administracinį teisės pažeidimą paskirta bauda vėl nebus sumokėta. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paskyrus ATPK 182¹ str. 2 d. sankcijoje numatytą griežtesnę nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kadangi ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir yra pakankama administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ATPK 20 str., pasiekti. Todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014-10-20 nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą nepakeistą ir G. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.