Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. V. ir L. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą – laisvės atėmimu 15 metų; už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimu 4 metams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. L. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą – 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. M. solidariai iš kaltinamųjų Ž. V. , M. B. ir L. J. priteista 426 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. , Marius Bucevičius ir L. J. nuteisti už tai, kad 2003 m. spalio 3 d. apie 20 valandą, buto, esančio Mažeikių m., Žemaitijos g. 18-86, virtuvėje, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudojo prieš P. L. fizinį smurtą – Ž. V. rankomis ir kojomis, Marius Bucevičius ir L. J. kojomis sudavė P. L. apie 6 smūgius į galvą, nuo ko P. L. išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, susidarė galvos smegenų suspaudimas bei edema, ir pagrobė P. L. sportinius batelius. P. L. po smūgių į galvą, išsiliejus kraujui po galvos smegenų dangalu ir kraujo krešuliams suspaudus smegenis mirė. Šiais veiksmais Ž. V. , Marius Bucevičius ir L. J. P. L. turto plėšimo metu tyčia dėl savanaudiškų paskatų P. L. nužudė.

Ž. V. atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jis serga nepagydoma liga, t.y. hepatitu „C“ ir atliekant jam paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę jam nebus suteikta tinkama medicinos priežiūra, tam nebus tinkamų gydymo sąlygų.

Nuteistasis L. J. skunde taip pat pažymi, kad 2005-05-31 jo kaip įtariamojo apklausos metu, jam buvo įteiktas jau surašytas įtariamojo apklausos protokolas (b. l. 193-194 t. 2), kuriame, apelianto teigimu, būdamas visiškai išsekęs nuo jam mestų kaltinimų ir norėdamas, kad greičiau viskas pasibaigtų, pasirašė šį protokolą jo pilnai neperskaitęs ir neįsigilinęs į jo turinį. Protokole įrašyta, kad P. L. „spyrė du kartus į šonkaulius ir gal vieną kartą į galvą“. Šitas jo tariamas prisipažinimas nebuvo patvirtintas kitų kaltinamųjų duotais parodymais teisiamojo posėdžio metu. Priešingai, 2005-10-25 vykusiame teisiamajame posėdyje, Ž. V. teismui patvirtino, kad konfliktas įvyko tarp jo ir P. L. , tačiau nei pats L. J. , nei M. Bucevičius su P. L. nekonfliktavo, tuo pačiu Ž. V. patvirtino, jog L. J. jokių smūgių P. L. nesudavė: „J. nesudavė, tą aiškiai mačiau, o ar sudavė M. Bucevičius –nemačiau“. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas M. Bucevičius taip pat patvirtino teismui kad „J. nukentėjusiojo nemušė, gerai mačiau“, nurodė, kad konfliktas kilo tarp Ž. V. ir P. L. , kai pastarasis Ž. V. įžeidinėjo. 2003-10-28 M. Bucevičius buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ( b.l. 100, t. 2) ir tada jis davė parodymus, kad Ž. V. P. L. nemušė. Į pakartotinį teisėjų kolegijos pirmininko klausimą M. Bucevičius atsakė, kad „mano duoti parodymai 2003-10-28 buvo teisingi, J. P. L. nemušė“. L. J. manymu, teismas netinkamai įvertino Ž. V. ir M. B. parodymus šioje baudžiamojoje byloje ir priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį. Iki šio nusikaltimo, kurio padarymu, L. J. nuomone, jis buvo neteisingai apkaltintas, nebuvo padaręs jokių kitų nusikaltimų, tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, bei įrodymus ištirtus teisiamųjų posėdžių metu ir vadovavosi baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje yra nuosprendžio kopija, kuriame L. J. taip pat kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnyje, nors šis nuosprendis yra apskųstas ir iki šiol nėra įsiteisėjęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo Ž. V. gynėja prašė skundą patenkinti. Nuteistasis L. J. ir jo gynėjas prašė L. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistųjų kaltę, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, įrodo pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje Ž. V. neneigė savo kaltės dėl P. L. nužudymo, bet teigė, kad L. P. L. nemušė. Jis taip pat neigė ir savanaudiškas paskatas, tvirtino, kad P. L. buvo mušamas dėl savo netinkamo elgesio, t.y. dėl to, kad jį (Ž. V. ) įžeidė.

Kiti nuteistieji pirmosios instancijos teisme taip pat tvirtino, kad L. J. nemušė P. L. , neigė savanaudiškas paskatas, nurodė tą pačią kaip ir Ž. V. P. L. sumušimo priežastį.

Šie parodymai iš esmės skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų jų parodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2003-10-04 apklausiamas kaip įtariamasis M. Bucevičius parodė, kad nuteistiesiems sutikus P. L. , L. J. panoro P. L. batelių. Jie susitarė, jog išgėrus alkoholio, Ž. V. nuaus nuo P. L. kojų jo sportinius batelius ir juos perduos L. J. . Taip pat M. Bucevičius parodė, jog P. L. mušė Ž. V. , jis ir L. J. , kuris P. L. 2 kartus spyrė į paširdžius ir 1 kartą galvą, nuo sumušto P. L. kojų sportinius batelius numovė jis ir Ž. V. , šiuos batelius paėmė L. J. (b. l. 86-88, t. 2). Analogiškus parodymus jis davė apklausiamas kaip įtariamasis 2003-10-09 (b. l. 90-92, t. 2). M. B. parodymai buvo patvirtinti 2003-10-05 parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 108-113, t. 2). Ž. V. 2003-10-04 apklausiamas kaip įtariamasis parodė, jog bute P. L. mušė visi trys nuteistieji (b. l. 193-195, t. 1). Ž. V. 2003-10-05 apklausiamas kaip įtariamasis parodė, jog jis pradėjo bute P. L. mušti norėdamas užvaldyti jo sportinius batelius, jam sudavė rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, matė, kaip P. L. spardė M.Bucevičius ir L. J. (b.l. 197-199, t. 1). 2005-05-17 įtariamojo apklausoje Ž. V. parodė, kad jis, M.Bucevičius ir L. P. L. sumušė turėdami tikslą pagrobti P. L. sportinius batelius, be jo, P. L. spardė M.Bucevičius ir L. J. , visi trys rankomis ir kojomis P. L. sudavė smūgius į galvą ir veidą (b.l. 7-8, t. 2). Savo parodymus Ž. V. patvirtino 2003-10-05 parodymų patikrinimo vietoje metu. Tikrinant parodymus nukentėjusysis P. L. įvardijamas kaip asmuo, kurio sportbačius jie buvo susitarę užvaldyti (b.l. 10-14, t. 2). Ikiteisminio tyrimo metu 2003-10-15 apklausoje L. J. parodė, jog matė, kaip P. Ž. V. ir M.Bucevičius spardė į galvą, o pats vartojęs smurtą neigė (b.l. 184-187, t. 2). Tą L. J. patvirtino teigė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Jo metu L. J. pripažino paėmęs P. L. batelius, parodė, kur juos slėpė (b.l. 196-198, t. 2). 2005-05-31 įtariamojo apklausoje L. J. parodė, kad P. L. spardė ne tik Ž. V. ir M.Bucevičius, bet ir jis pats P. L. spyrė 2 kartus į šonkaulius ir gal vieną kartą į galvą (b.l. 193-194, t. 2).

Aiškindami ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų prieštaringumą, nuteistieji įtikinamų argumentų dėl parodymų pakeitimo priežasties nepateikė. L. J. aiškina, kad tyrėja iš anksto primokiusi jį kaip kalbėti, grasinusi (b. l. 55, t. 4). Tačiau iš cituotų protokolų matyti, jog minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavo L. J. gynėjas, kuris būtų neleidęs naudoti neteisėtus tyrimo metodus arba bent jau būtų įrašęs į protokolus apie tokių veiksmų buvimą. Tačiau tokių įrašų protokoluose nėra. Pats L. J. taip pat tokių įrašų protokoluose nepadarė, neteisėtų tyrėjos veiksmų, apie kuriuos aiškino, neskundė, atvirkščiai, protokoluose savo parašu patvirtino, kad apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai yra teisingi.

Ž. V. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad protokolus pasirašė jų neskaitęs, kad 2003-10-04 apklausoje nebuvo gynėjo. Toks aiškinimas taip pat nepagrįstas, nes iš 2003-10-04 apklausos protokole esančio advokato E. Krūvelio parašo matyti, kad jis dalyvavo apklausoje ir patvirtino protokolo teisingumą. Ž. V. savo parašu taip pat patvirtino protokolo teisingumą (b. l. 193-195, t. 1).

M. Bucevičius pirmosios instancijos teisme aiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo teisingai nurodė, kad L. P. L. nemušė. Aiškindamas kitų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų keitimo priežastis jis nurodė, kad neprisimena kodėl pakeitė ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus 2005-05-31 apklausoje. Šios apklausos metu jis vėl patvirtino, kad P. L. sumušė visi trys nuteistieji (b. l. 105-106, t. 2). Aiškindamas, kodėl 2003-10-04 apklausoje parodė, kad P. L. mušė visi trys nuteistieji, M. Bucevičius sakė, kad apklausoje nebuvo gynėjos, o tyrėja užrašė ką pati norėjo (b. l. 161, t. 3). Toks aiškinimas taip pat nėra teisingas, nes iš 2003-10-04 apklausos protokolo matyti, kad apklausoje M. Bucevičių gynė advokatė L. Žiubikienė ir tiek ji, tiek įtariamasis patvirtino apklausos protokolo teisingumą. Dar kelių apklausų protokolų, kurių metu kaip P. L. spardęs asmuo nurodytas ir L. J. , turinį M. Bucevičius teisme aiškino nurodydamas ir tai, kad dar nebuvo atsigavęs po patirto streso, buvo pasimetęs, kad fantazavo, kad tyrėja rašė ką norėjo.

2003-10-09 apklausa, kurios duomenis M. Bucevičius aiškina pasimetimu, vyko praėjus 6 dienoms po įvykio, todėl pasimetimu neigti duomenų teisingumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad apklausoje dalyvavo ir gynėja, nėra įtikinama. Fantazavimas taip pat nėra įtikinama parodymų keitimo priežastis, juo labiau, kad tokie parodymai, kurie aiškinami fantazavimu, atitiko ir kito įtariamojo (Ž. V. ) parodymus.

Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalimi kaip liudytoja buvo apklausta tyrėja V. Daumantienė. Ji parodė, kad protokoluose užfiksuota tai, kokie duomenys ir buvo gauti apklausų metu, neigė bet kokius neteisėtus tyrimo veiksmus.

Remdamasi šiais duomenimis teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo posėdyje duodami parodymus ir neigdami L. J. dalyvavimą mušant P. L. , kaltinamieji siekė palengvinti L. J. padėtį. Be to, neigdami tikslą užvaldyti P. L. turtą, jie siekė paneigti savanaudiškas nužudymo paskatas ir taip palengvinti ir visų kaltinamųjų padėtį. Nelaikydama teisme duotų kaltinamųjų parodymų atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, kolegija vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. ir M. B. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotais duomenimis, taip pat ir įtariamųjų apklausų protokolais, kurių duomenys apie smurto prieš P. L. priežastį ir smurtą vartojusius asmenis bei jų veiksmus iš esmės sutapo.

Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo išvados, kad nusikaltime dalyvavo ir abu apeliantai, o siekiant užvaldyti P. L. turtą ir jie sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, yra teisinga.

Teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad P. L. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų suspaudimo ir edemos. Mirtis galėjo įvykti nuo bet kurio smūgio į galvos sritį. Į galvą ir veidą P. L. suduota ne mažiau 6 smūgių, į krūtinę ir pilvą ne mažiau 5 smūgių (b.l. 50-54, 57, t. 1). Taip pat iš teisiamajame posėdyje atliktos teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad P. L. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalais, kas sąlygojo galvos smegenų suspaudimą kraujo krešuliais ir mirtį. Kraujo išsiliejimas po dangalais galėjo gautis nuo bet kurio smūgio į galvą. Iš viso į galvą suduota ne mažiau 6 smūgių (b.l. 56, t. 4).

Ž. V. iškeltą versiją, jog P. L. , jį M. Bucevičiui ir L. J. palikus namo 7 aukšte, nuo kojų batus galėjo numauti kitas asmuo taip pat paneigta byloje esančiais įrodymais, o būtent minėtais pačių nuteistų parodymais ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kuriuose užfiksuota, kad sportbačius nuo P. L. kojų numovė Ž. V. ir L. J. , mušdami nukentėjusįjį.

Visuma minėtų duomenų patvirtina, kad nuteistieji, veikdami kaip grupė iš anksto susitarusių asmenų, siekdami užvaldyti svetimą turtą, pavartojo P. L. gyvybei pavojingą smurtą, sukėlusį jo mirtį. Tokios jų veikos teisingai kvalifikuotos kaip Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis. Tokia veikų kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 punktą, kuriame sakoma: „Nužudymas, padarytas plėšimo ar turto prievartavimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamas BK 180 ar 181 straipsnio dalis priklausomai nuo kvalifikuojamųjų požymių arba pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, 256 straipsnį ar 263 straipsnio 2 dalį, jei plėšimo ar turto prievartavimo dalykas yra daiktai, numatyti šiose normose ir veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų“.

Nuteistojo Ž. V. argumentai dėl jo padarytos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį atmetami, nes nusikalstamas ketinimas apiplėšti P. L. , t.y. tikslas, panaudojant fizinę prievartą, užvaldyti P. L. priklausančius sportbačius, įrodytas jau minėtais byloje esančiais įrodymais.

Nuteistieji padarė po du nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų, neatstatomas pasekmes sukėlusį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šį nusikaltimą yra 12 metų ir 6 mėnesiai. L. J. už šį nusikaltimą paskirta 1 metais kaip sankcijos vidurkis griežtesnė bausmė, o Ž. V. – 2 metais ir 6 mėnesiais už sankcijos vidurkį griežtesnė bausmė. Už plėšimą apeliantams paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės sankcijos vidurkį viršija mažiau kaip metais. Atsižvelgiant į tai, kad yra po dvi šių nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad Ž. V. buvo aktyvesnis padarant nusikaltimus ir nusikalto būdamas recidyvistas, jiems paskirtos bausmės laikytinos atitinkančiomis Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsnių reikalavimus, jos nėra per griežtos ir nešvelnintinos.

Iš nukentėjusiojo V. M. parodymų matyti, kad P. L. buvo jo pusbrolis, jie buvo artimi todėl nužudymu jam padaryta 10000 Lt neturtinė žala. Tai, kad nukentėjusysis palaidojo P. L. patvirtina, kad jie iš tiesų buvo artimi. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas nėra siejamas su P. L. sugyventinės E. K. dukros tėvyste ir išlaikymu. Priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra gana nedidelis lyginant su teismų sprendimais tuo klausimu kitose nužudymų bylose, todėl Ž. V. apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, nėra pagrįsti.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų Ž. V. ir L. J. apeliacinius skundus atmesti.