Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-11-14 · Civilinė byla Nr. 2-5362-122/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-14
Bylos Nr.
2-5362-122/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
L. M.
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės SEB bankui
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5362-122/2012.Proceso numeris 2-06-3-03125-2012-7.Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.;99.3.; (S) 114.9.1.;114.9.3.;114.11.;125.2.;116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovei - advokatei Vitai Litinskienei, atsakovui L. M., jo atstovui - advokatui Valentinui Januškevičiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovui L. M., trečiajam asmeniui akcinės bendrovės SEB bankui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką, esant atsakovo kaltei; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – P., priteisti iš atsakovo 70000 Lt už jį bankui sumokėtos solidarios prievolės; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teisę į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš jos priteisti 66000 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo 8272,38 Lt piniginių santaupų bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovė ieškinio ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo reikalavimus visiškai palaikė. Paaiškino, jog susitaikyti nesutinka, nes santykiai šeimoje pašlijo dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio ir jo naudojamo nuolatinio psichologinio smurto. Teigė, kad, sudarydama santuoką su atsakovu, tikėjosi sukurti darnią ir tvirtą šeimą, susilaukti vaikų, kartu juos auginti ir auklėti. Tačiau atsakovas nenorėjo vaikų, atsisakė iki tol buvusių juodviejų pomėgių, laiko praleidimo būdų ir draugų. Faktiškai iki santuokos savo nepriekaištingu elgesiu ją apgavo, nes įregistravus santuoką, atsakovas pasikeitė: ėmė ją sekti, liguistai reikalauti būti namie, o jeigu išeidavo - pastovios dienos praleidimo ataskaitos. Taip pat, prašė mesti darbą, kėlė nepadorias pavyduliavimo scenas ir konfliktus. Bendras gyvenimas pasidarė nebeįmanomas, todėl su atsakovu nebegyvena nuo 2012 metų sausio mėnesio. Po rimtų atsakovo grąsinimų ginklu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau atsakovui atsiprašius, ir pasiūlius santuoką nutraukti gera valia, baudžiamąją bylą dėl grąsinimo nužudyti, sutiko nutraukti. Tačiau atsakovas savo pažado – išsituokti bendru sutarimu, nevykdė, todėl kreipėsi į teismą ginčo teisena. Kadangi įsigytame su atsakovu lygiomis dalimis trijų kambarių bute būtų neįmanoma gyventi, prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą natūra jai. Atsakovui iš jos priteisti 66 tūkstančių litų kompensaciją. Kadangi ji už abu kredito gavėjus viena bankui sumokėjo savus 140 tūkstančių litų, todėl pusę sumos atsakovas privalo grąžinti ieškovei. Padalinti santuokoje įgytas lėšas – bute seife rastus pinigus, t. y. jai priteisti 8272,38 Lt šeimoje sukauptų santaupų ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškinio reikalavimais iš dalies sutiko. Nesutinka su ieškovės teiginiais, esą nederamu elgesiu pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Pažymėjo, jog pati ieškovė geruoju nenorėjo išsituokti, vengė apie tai kalbėtis bei jį išvadino visokiais žodžiais. Yra įsitikinęs, jog santuoka iširo būtent dėl ieškovės neištikimybės, bet negali to įrodyti, todėl neprieštarauja santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Teigė, jog dažnai ieškovė į namus grįždavo antrą arba trečią valandą nakties. Pati ieškovė neneigė, jog turi draugą, su kuriuo jis ir jo duktė matė ne kartą leidžiančius laisvalaikį. Patvirtino, kad iki santuokos su ieškove išgyveno apie šešerius metus, o santuokoje – pusantrų metų. Paaiškino, kad jam iki santuokos ir būnant santuokoje, pastoviai teko išlaikyti šeimą, mokėti visus mokesčius, iš jų ir už ieškovės pokalbius telefonu. Paklausus, su kuo ji po penkias valandas prakalbėdavo, ji paaiškinti negalėdavo. Norėdamas įsitikinti, su kuo ji tiek daug prašneka, norėjo iš telekomunikacijų išgauti išklotines, bet jam jų nedavė. Be to, rado kompiuteryje elektroninį susirašinėjimą su vyriškiu iš Rusijos, jų pokalbius per „Skaipą“. Paprašius paaiškinti, būdavo tik pasišaipoma. Patikino, kad ieškovė gaudavo 1500 Lt darbo užmokestį, o jis jūroje uždirbdavo per 40 tūkstančių litų per metus, todėl visi šeimoje rūpesčiai tekdavo jam. Ieškovei tekdavo tik prasimaitinti tuomet, kai jis būdavo jūroje, nors pasprastai pinigus dar papildomai atsiųsdavo. Neprieštarauja, kad visas butas atitektų ieškovei, kaip turi atitekti jai ir likusi paskola. Nesupranta ieškovės tikslo – pasisavinti jo dukters – našlaitės draudimo pinigų, kurie buvo saugomi seife. Nurodė, kad buvo apdraudęs nepilnametę dukterį, o suėjus terminui, paėmė sukauptas lėšas ir pervedė 27 tūkstančių litų įnašą už įsigytą butą. Vėliau iš savo pensijos ir uždarbio mergaitei skirtus 25 tūkstančius litų pinigus atidėjo. Dalį pinigų jau išnaudojo duktė kelionei į Paryžų ir mokslams, o dalis - dar tebesaugoma. Teigė, kad butas buvo įgytas be remonto, kuriam buvo naudojamas jo uždarbis, nes ieškovė tokių lėšų neturėjo. Apskritai iš jo sąskaitos yra pervesta už butą 61 tūkstantis litų, o už remontą išnaudojo savų pinigų per 26 tūkstančius, todėl priklausytų iš ieškovės už jo buto dalį ir remontą kompensacija.

Trečiojo asmens – AB SEB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį procesą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). Bankas atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir neprieštaravo ieškovės reikalavimams, kiek tai yra susiję su ieškovės ir atsakovo solidarios prievolės pagal Kredito sutartį vykdymu ir Bankui įkeisto turto paskirstymu sutuoktiniams. Paaiškino, kad paskolos užtikrinimui, 2006-11-28 buvo sudarytas hipotekos lakštas ir įkeistas jų suteikto kredito lėšomis įsigytas butas, priklausantis kredito gavėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Nors pripažinus butą ieškovės asmenine nuosavybe, toks turto paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta banko teisė reikalauti prievolę įvykdyti iš abiejų sutuoktinių. Kadangi sutartis sudaryta ir pasirašyta abiejų, jie yra solidariai atsakingi už prievoles, kylančias iš sutarties iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė pagal kredito sutartį, nepriklausomai nuo to, kaip bus paskirstytas turtas tarp sutuoktinių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkintinas iš dalies.

Konstatuotina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis).

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog ieškovas L. M. ir atsakovė D. M. (P.) susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7). ). Šalys 2006-10-26 su trečiuoju asmeniu AB SEB banku pasirašė kredito sutartį, kuria jiems yra suteikta 255 000,00 Lt suma būsto pirkimui (b.l.22-25). VĮ Registrų centro duomenimis, šalys nuosavybės teise pagal 2006-10-30 pirkimo – pardavimo sutartį 2006-11-03 įregistravo lygiomis dalimis su AB SEB banko paskola įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.12-13, 15-21, 26-29). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovei per 2011-05-01 iki 2011-12-31 buvo išmokėti 6055,28 Lt, t. y. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir kas mėnesį gavo vidutiniškai, atskaičius mokesčius, apie 800 Lt darbo užmokesčio (b. l. 31-32). Atsakovas nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 dirbo akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo 43301,81 Lt, t. y. kas mėnesį vidutiniškai per 3608 Lt (b. l. 28). Šios faktinės aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas skyrė pakankamai lėšų šeimos gerbūviui.

Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys, kuomet tarp jų kildavo nesutarimai, bandydavo juos savotiškai spręsti. Tačiau nustatyta, kad šalims po paskutinio konflikto (2012-01-19 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą) susitaikyti nepavyko, todėl sutuoktiniai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio. Esant tokioms aplinkybėms, byloje pateiktiems įrodymams bei sutuoktinių ginčui, darytina išvada, kad šalių sutaikyti nėra galimybės. Pagal esamus įrodymus, šalių paaiškinimus galima teigti, kad faktiškai šeima yra iširusi ir nėra duomenų, kad sutuoktiniai pradės kartu gyventi. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, matyti, jog ieškovė nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik atsakovo kaltei, o atsakovas - jog stengiasi išsaugoti santuoką, todėl, išanalizavus visapusiškai, objektyviai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimo dalis, jog santuoka nutraukiama, esant kito sutuoktinio kaltei, atmestina, nes konstatuotina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise užgyvento kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir nepilnamečių vaikų šalys neturi. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad bendraja daline šalių nuosavybe įsigytas turtas už 255000 Lt, kurio dabartinė komercinė vertė yra 132 000 Lt. Ieškovė, 2006-12-05 pardavusi savo butą (duomenys neskelbtini), Bankui pervedė 140000 Lt asmeninių lėšų, ką pripažįsta ir atsakovas, 2011-11-22 raštu pareiškęs, jog nepretenduoja į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į užgyventą turtą, išskyrus asmeninius daiktus, nes perkant šį būstą, ieškovė įnešė didelę dalį savų pinigų, t. y. 140000 Lt (b.l.34).

Nustatyta, kad Bendrai gauta šalių paskola buvo 255000 Lt, iš jų Bankui sugrąžinta 178551,86 Lt. Liko Bankui neatsiskaityta 76448,14 Lt, t. y. likusi solidari skola. Ieškovei sumokėjus solidariosios prievolės dalį už atsakovą, jai priteistina pusė jos (140000:2) sumokėtos sumos iš atsakovo, nes turi į bendraskolį atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę (Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 dalis).

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes bei įrodymus, atsižvelgus į šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies – šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.49, 3.53, 3.54, 3.59, 3.61 straipsniai). Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė –P. (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Esant tokioms asplinkybėms ir įrodymams, šalių, jų atstovų paaiškinimams, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, po santuokos nutraukimo atidalintinas iš bendrosios dalinės nuosavybės šalių įsigytas turtas taip:

pripažintina ieškovei nuosavybės teisė į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), nes vertinant šalių konfliktus, viename bute jų gyvenimas taptų nesaugus;

priteistina iš ieškovės atsakovui piniginė kompensacija (66000 Lt už jam priklausančio buto dalį ir 15000 Lt (pirkti 4 langai x 1500 Lt ir elementarios priemonės trijų kambarių remontui) dėl remonto, turto (buto) išlaikymo (įvertinant ženkliai didesnį atsakovo uždarbį), patirtų išlaidų dalį, iš viso 81000 Lt;

atsižvelgiant tai, kad ieškovė yra už atsakovą ir save sumokėjusi asmeninėmis lėšomis (140 000 Lt) bankui, pusė šios sumos (70000 Lt) priteistina iš atsakovo ieškovei;

kita reikalavimų dalis atmestina, nes atsakovas pagrindė, kad sukauptoji 26457,45 Lt suma priklauso jo dukrai M. M. pagal Mišriojo gyvybės draudimo liudijimą (polisas) Nr. (duomenys neskelbtini) (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės sumokėjo 100,00 Lt ir 448,17 Lt dėl bendrasantuokinio turto padalijimo dydžio žyminį mokestį, iš viso: 548,17 Lt (nuo kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismo yra atleista), 3000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti todėl, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš atsakovo priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės bylinėjimosi išlaidų nepagrindė, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į šalių elgesį, nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą, šalys atleistinos (Civilinio proceso kodekso 37, 92, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 150, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo iš dalies tenkinti:

nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

atidalinti iš bendrosios dalinės D. M. ir L. M. nuosavybės teisės butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)): po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į trijų kambarių 77,78 kv.m bendro ploto, 163234 Lt vidutinės rinkos vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

priteisti iš ieškovės D. M. 66000 Lt už jai atitenkančią atsakovo buto dalį ir 15000 Lt remonto, turto išlaikymo patirtų išlaidų dalį, iš viso 81000,00 Lt (aštuoniasdešimt vienas tūkstantis Lt ir 00 ct) atsakovui L. M.;

priteisti iš atsakovo L. M. 70000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių Lt ir 00 ct) regreso tvarka skolos ieškovei D. M.;

po santuokos nutraukimo L. M. ir D. M. prievoles pagal 2006-10-26 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo ir toliau solidariai;

priteisti iš atsakovo L. M. 1774, 08 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt keturi Lt ir 08 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. M.;

po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę – P.;

Kitą ieškinio ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo dalį atmesti.

Atleisti D. M. ir L. M. nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Teisėja Elena Pauliukienė