- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- A-1026-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02275-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamento, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- "Žemės tinklas"
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemės tinklas“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Žemės tinklas“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento 2018 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1A-237 ir Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 18KP-16-211, šiuo įsakymu paliktą įregistruotą mokestinę prievolę muitinei ir išspręsti ginčą iš esmės.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamento sprendimu patvirtintas Vilniaus TM sprendimas Nr. 18KP-16-211 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, kuriuo nustatyta mokestinė prievolė už prekių trūkumą paskirties muitinės įstaigoje Estijoje pagal tranzito procedūrą T1 MRN Nr. 17LTVR5000159847D0, kurios dydis: 152 Eur muito, 1 907 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 165 Eur PVM delspinigių, 206 Eur bauda. Skolininku pripažintas pareiškėjas. Į pareiškėjo muitinės sandėlį 2017 m. birželio 8 d., prižiūrimą Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „Paneriai“, atvyko krovinys konteineryje su Latvijos tranzito deklaracija ir su nepažeista muitinės plomba. Krovinyje iš viso buvo 33 prekės, 528 pakuotės, svoris bruto 18 015 kg, neto 17 198 kg. Neatitikimų ar pažeidimų iškraunant prekes į sandėlį nenustatyta, t. y. perskaičiavus prekių pakuotes jos atitiko 528 vnt. pakuočių, ir procedūra užbaigta, įforminta laikino saugojimo deklaracija. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal laikinojo saugojimo deklaraciją, prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra, prekės pakrautos į transporto priemonę ir išleistos į krovinių postą ,,Paneriai” atlikti tranzito procedūros formalumus (įforminimui, muitiniam tikrinimui, plombai uždėti). Laikino saugojimo sandėlis ir krovinių postas „Paneriai“ yra ne vienoje teritorijoje, nutolę vienas nuo kito 4 km atstumu. Pareiga muitinės procedūros vykdytojui ir muitinės sandėliui lydėti krovinį nuo sandėlio ar kokiais kitais būdais užtikrinti saugumą iki posto teisės aktuose nėra nustatyta. Pareiškėjas pabrėžė, kad už krovinį atsako vežėjas nuo to momento, kai krovinys pereina jo dispozicijon, o CMR važtaraštis yra prima facie įrodymas (įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią), patvirtinantis, kad yra sudaryta tarptautinio krovinių vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Krovinys į paskirties vietą Estijoje išleistas su muitinės pareigūno uždėta plomba. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad muitinės pareigūnas uždeda muitinės plombą įsitikinęs, kad pateiktas krovinys atitinka deklaruotąjį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas priėjo išvadą, kad muitinės pareigūnas, plombuodamas krovinį, įsitikino, jog prekės pakrautos, trūkumų ir pakuočių pažeidimų nenustatė. Muitinės užkabinta plomba yra teisiškai reikšmingas konkliudentinis veiksmas, įrodantis, kad prekės pagal deklaraciją pateiktos.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. birželio 14 d. krovinys atvyko į paskirties įstaigą Estijoje, paskirties muitinės įstaiga tranzito procedūrą užbaigė ir nurodė prekių trūkumą – vietoje deklaruoto bendro bruto svorio 18 015 kg – nurodė, kad atgabenta 17 186 kg (trūkumas – 829 kg). Vilniaus TM nurodė, kad paskirties įstaigos tikrinimo rezultatai užfiksuoti 2017 m. birželio 16 d. tikrinimo akte, tačiau jo neprideda, todėl pareiškėjas vertino, kad nėra aišku, ar tikrinimą atliko muitinė, ar sandėlis. Nežinoma kokie veiksmai atlikti, kaip užfiksuoti defektai, kas ir kada faktiškai nuėmė muitinės plombą, kada užregistruotas atvykimas muitinės sistemoje, kada automobilis atvyko į muitinės teritoriją pagal faktą, kada pradėtas iškrovimas, ar iškrovimas buvo muitinės prižiūrimas, kada po atvykimo įregistravimo nustatytas trūkumas. Šios aplinkybės yra esminės prekių dingimo faktui, aplinkybėms ir momentui nustatyti, tačiau atsakovas jų netyrė, todėl tyrimas atliktas paviršutiniškai, šališkai, neobjektyviai. Muitinė netyrė galimos vežėjo atsakomybės, nors ypatingai svarbu ištirti ar vežėjo automobilis turėjo išduotą ir galiojantį Tinkamumo plombuoti liudijimą, t. y. ar transporto priemonė atitiko plombavimui keliamus reikalavimus. Muitinė tyrimo metu buvo šališka ir palanki vežėjui, vadovavosi išankstine nuomone, kad vežėjo kaltės nėra ir vežėjo veiksmų ir galimos atsakomybės netyrė, todėl pažeidė teisingumo ir teisėtumo principą, o tyrimas tapo paviršutiniškas ir neobjektyvus. Tyrimo metu muitinė laikėsi nuomonės, kad prekių trūkumas atsirado sandėlyje, o ne po pakrovimo į transporto priemonę ar gabenant prekes į paskirties įstaigą Estijoje. Tyrimo metu muitinė nepateikė Estijos muitinės patikrinimo akto, todėl nėra aišku, kas nustatė neatitikimą, kokiu būdu, kaip užfiksuoti rezultatai, kada faktiškai transporto priemonė įvažiavo į paskirties muitinės sandėlio ir muitinės teritoriją, kada pradėtas iškrovimas, kada nustatytas neatitikimas. Vairuotojas, priėmęs prekes gabenimui, pasirašė CMR, pastabų nenurodė, kas įrodo, jog vairuotojas priėmė tinkamai supakuotas prekes nepažeistose pakuotėse. Faktą, kad krovinys priimtas atitinkamai su deklaruotu tranzito deklaracijoje kiekiu, nepažeistose pakuotėse patvirtina ir „4Wheels“ OU paaiškinimas, kuris dalyvavo iškrovime į sandėlį (Lietuvoje) ir pakrovime tranzitui. Dokumentai dėl UAB „Žemės tinklas“ ir „4Wheels“ OU sutartinių santykių pateikti. Atsižvelgiant į tai, „4Wheels“ OU parodymai nepagrįstai laikyti nepriimtinais, nors įrodo, kad krovinys buvo pakrautas iš sandėlio pilna apimtimi. Muitinė vadovavosi spėjimu ir nepateikė jokių įrodymų, kad prekės dingo sandėlyje. Vilniaus TM nepateikė jokių įrodymų, kad prekės dingo būtent laikinojo saugojimo metu. Pareiškėjas teigė, kad neaišku, kaip prekės apskritai galėtų dingti sandėlyje, nes muitinė išdavė leidimą dėl sandėlio steigimo ir nurodė, kad vieta (teritorija) atitinka saugos ir saugumo reikalavimus, todėl ginčijamas sprendimas grįstas tik prielaidomis.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės sprendime pradelstų dienų skaičius nurodomas 288, todėl yra pažeidžiamos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl delspinigių skaičiavimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamo mokestinio ginčo esmė ta, jog pareiškėjui, kaip prekių laikinojo saugojimo procedūros vykdytojui, pagrįstai apskaičiuota importo mokestinė prievolė muitinei, nustačius, jog jis neįvykdė visų jam tenkančių pareigų. Vilniaus TM išnagrinėjo tyrimo metu dėl nustatyto tranzito procedūros pažeidimo surinktą informaciją ir padarė išvadą, kad prekės jų gabenimo metu iki Estijos muitinės paskirties įstaigos buvo muitinės prižiūrimos ir muitinė taikė tinkamas muitinės priežiūros priemones (prekės atvyko į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, plomba nepažeista), prekių trūkumas atsirado ne tranzito procedūros vykdymo metu, o trūkstamas prekių kiekis buvo paimtas iš muitinės priežiūros pareiškėjo sandėlyje laikinojo saugojimo metu. Vilniaus TM konstatavo, kad už trūkstamų prekių, kurioms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija, paėmimą iš muitinės priežiūros atsirado importo skola muitinei. Patikrinimo metu nustatytas asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas, susijusias su prekių saugojimu, t. y. muitinės sandėlio leidimo turėtoju – pareiškėju. Nuo trūkstamo prekių kiekio muitinė pareiškėjui, kaip asmeniui, kuris vykdo pareigas, susijusias su prekių laikinuoju saugojimu, ir buvo apskaičiuota importo skolą muitinei. Trūkstamas prekių kiekis pareiškėjo nebuvo niekur deklaruotas ar muitinės užfiksuotas, trūkumui pagrįsti nei patikrinimo metu, nei nagrinėjant skundą pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų.
7. Nors pareiškėjas skunde atsakomybę dėl prekių trūkumo perkelia prekių vežėjui, nes, kaip jis akcentuoja, prekės į transporto priemonę buvo pakrautos 2017 m. birželio 12 d., tačiau į muitinę krovinys buvo pristatytas tik sekančią dieną, t. y. 2017 m. birželio 13 d. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra atsakingas už muitinės priežiūroje esančias prekes ne tik kaip muitinio tranzito procedūros vykdytojas, bet ir per visą laikinojo saugojimo procedūros vykdymą. Perduodant vežėjui muitinės priežiūroje esančias prekes, pareiškėjas turėjo elgtis rūpestingai ir privalėjo imtis reikiamų priemonių dėl tokių prekių apsaugos. Pareiškėjo argumentas, jog perduodant prekes vežėjas nepareiškė jokių pastabų dėl galimo prekių trūkumo, nėra reikšmingas nagrinėjamam ginčui, nes nepaneigia nustatyto prekių trūkumo paskirties muitinės įstaigoje. Ginčo atveju prekės buvo gabenamos muitinės plomba užplombuotoje transporto priemonėje, apie tai yra padarytos atžymos tranzito deklaracijoje. Estijos muitinė patvirtino, kad krovinys į paskirties muitinės įstaigą atvyko ir jokių muitinės plombos nuplėšimo ar kitų pažeidimų nenustatyta, o tai reiškia, kad nėra duomenų apie galimą neteisėtą priėjimą prie krovinio tranzito procedūros vykdymo metu. Estijos muitinės pareigūnai užfiksavo atgabentų prekių trūkumą, surašant 2017 m. birželio 16 d. tikrinimo aktą. Atsakovas priėjo išvadą, kad prekių trūkumas atsirado iki muitinės pareigūnams užplombavus transporto priemonę su kroviniu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prekių trūkumas nebuvo užfiksuotas ir prieš pareiškėjui priimant prekes laikinajam saugojimui. Ginčo atveju prekių trūkumas atsirado ne tranzito procedūros vykdymo metu, o trūkstamas prekių kiekis buvo paimtas iš muitinės priežiūros pareiškėjo sandėlyje laikinojo saugojimo metu. Pareiškėjo atsakomybė už prekes apėmė ne tik muitinės procedūros vykdymo, bet ir laikinojo saugojimo laikotarpį, todėl skolos atsiradimo faktui nėra svarbus prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentas bei vieta.
8. Pasisakydamas dėl delspinigių skaičiavimo trukmės atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisė priverstinai išieškoti mokestinę prievolę neatsiranda, kadangi pareiškėjas apskundė Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl mokestinės prievolės įregistravimo, o tai, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalies nuostata, stabdo ginčijamų mokesčių, delspinigių ir baudų išieškojimą. Vilniaus TM, apskaičiuodama mokestines prievoles ir skirdama baudą, griežtai laikėsi Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų, kuriuos detaliai išdėstė ginčo sprendime. Kadangi apskaičiuotą importo mokesčių mokestinę prievolę laiko pagrįsta, už šią nepriemoką apskaičiuoti delspinigiai bei skirta bauda taip pat laikytini atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Atsakovas teigė, kad mokesčių administratorius turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo prekių neteisėto pateikimo į Sąjungos muitų teritoriją iki skundžiamo sprendimo surašymo dienos.
Atsiliepimas
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju prekės buvo gabenamos transporto priemonėje, kuri plombuota plomba Nr. J850107. Šie duomenys apie uždėtą plombą yra nurodyti tranzito deklaracijoje Nr. 17LTVR5000159847D0 (2017 m. birželio 13 d.). Kaip matyti iš Estijos muitinės patvirtinimo, plombos nuplėšimas, praradimas ar kitoks sugadinimas užfiksuotas nebuvo, taip pat nėra duomenų apie galimą neteisėtą priėjimą prie krovinio tranzito procedūros vykdymo metu. Pažymėjo, kad muitinės departamentas neturi pagrindo netikėti Estijos muitinės pareigūnų užfiksuotu prekių trūkumo faktu, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo priėjo išvadą, kad šis trūkumas atsirado iki muitinės pareigūnams užplombavus transporto priemonę su ginčo prekėmis. Be to, kaip nurodė Muitinės departamentas, jokio trūkumo nebuvo užfiksuota ir prieš pareiškėjui priimant prekes laikinajam saugojimui. Pareiškėjas, kaip prekių laikinojo saugojimo deklaraciją pateikęs asmuo, yra atsakingas už ginčo prekių priežiūrą. Pareiškėjas, teikdamas deklaraciją muitinei, privalėjo nurodyti teisingus ir tikslius duomenis apie deklaruojamų prekių kiekį, skaičių bei svorį. Esant abejonių dėl deklaruojamų prekių kiekio, pareiškėjas, kaip prekėmis disponuojantis asmuo, turėjo teisę perskaičiuoti ar pasverti prekes. Pareiškėjo atsakomybė už prekes apėmė ne tik laikinojo saugojimo, bet ir muitinio tranzito procedūros vykdymo laikotarpį, todėl skolos atsiradimo faktui nėra svarbus prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentas bei vieta.
11. Pareiškėjas, perduodamas verslo partneriui (t. y. prekių vežėjui) muitinės priežiūroje esančias prekes, privalėjo prisiimti ir atitinkamą riziką dėl šių prekių praradimo. Muitinės departamentas vertino, kad pareiškėjas, nesiimdamas reikiamų priemonių dėl vežėjui perduotų prekių apsaugos, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Pareiškėjo argumentas, jog perduodant prekes vežėjas nepareiškė jokių pastabų dėl galimo prekių trūkumo, nėra reikšmingas nagrinėjamam ginčui, nes nepaneigia nustatyto prekių trūkumo paskirties muitinės įstaigoje. Pabrėžė, jog muitinei nėra pateikta įrodymų dėl vežėjo dalyvavimo paimant prekes iš muitinės priežiūros, taip pat nėra duomenų ir dėl to, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl prekių vagystės. Šiuo atveju jokie tarpusavio susitarimai tarp pareiškėjo ir prekių vežėjo dėl prekių gabenimo, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, negali pakeisti ir prieštarauti muitų teisės normoms, nustatančioms muitinės procedūrų atlikimo tvarką. Taigi, kaltės dėl dalies krovinio praradimo pareiškėjas negali perkelti prekių vežėjui remdamasis CMR konvencija bei kitais prekių pervežimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas teigė, kad mokesčių administratorius turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo prekių neteisėto pateikimo į Sąjungos muitų teritoriją dienos iki skundžiamo sprendimo surašymo dienos. Pareiškėjas nei Muitinės departamentui, nei savo skunde teismui jokių argumentų dėl ginčo prekių muitinės vertės nustatymo bei įregistruotos skolos apskaičiavimo teisingumo nepateikė, todėl, kaip nurodė Muitinės departamentas, laikytina, kad dėl šių aplinkybių ginčo nėra.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Muitinės departamento 2018 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1A-237 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 18KP-16-211. Teismas taip pat įpareigojo Vilniaus teritorinę muitinę iš naujo įvertinti mokestinės prievolės muitinei atsiradimo aplinkybes ir išsamiai motyvuoti mokestinės prievolės pareiškėjui UAB ,,Žemės tinklas“ atsiradimo pagrindus.
14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Muitinės departamento įsakymo ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, kuriuo pareiškėjui įregistruota mokestinė prievolė muitinei dėl prekių trūkumo, nustatyto paskirties muitinės įstaigoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
15. Vadovaudamasis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. pasirašė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 2017ZT0102-1 su 4Wheels OU, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo saugoti jam perduotas prekes muitinės sandėlyje, kurio kodas VA 0490, esančiame Sandėlių g. 38, Vilnius, veikiančiame pagal Vilniaus TM viršininko išduotą 2014 m. kovo 13 d. leidimą Nr. 14MS-17. Vegatek Trade Kft 2017 m. birželio 1 d. raštu pateikė paraišką 4Wheels OU, prašydama iškrauti krovinį į UAB ,,Žemės tinklas“ sandėlį, pakrauti krovinį, du nurodytus krovinius laikinai saugoti UAB „Žemės tinklas“, atstovauti Vegatek Trade Kft interesams, disponuoti kroviniu pagal užsakymą. Teismas pažymėjo, kad tarptautinis krovinių vežimo važtaraštis patvirtina, jog į pareiškėjo laikinojo saugojimo sandėlį buvo iškrauta 528 krovinio vienetų pakuočių, kurių svoris buvo 18 015 kg. Pareiškėjo teigimu, prekes iškraunant į laikinojo sulaikymo sandėlį pažeidimų nenustatyta, įforminta laikinojo saugojimo deklaracija LSD MRN Nr. 17LTVR5000LS030D15. Vadovaudamasis tokiomis aplinkybėmis, teismas priėjo išvadą, kad į pareiškėjo laikinąjį sandėlį, esantį adresu Sandėlio g. 38, buvo iškrautas pilnas krovinys, t. y. visos 528 vnt. pakuotės, neatitikimų nenustatyta.
16. Vadovaudamasis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas taip pat nustatė, kad ginčo prekėms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, deklaracijos Nr. 17LTVR5000159847D0, pagal kurią užfiksuotos iš laikino saugojimo vietos pakrautos prekės į transporto priemonę. Joje užfiksuota, kad prekių kiekis yra 528 vnt., bruto masė: 18 015 kg, iškrovimo vieta – Estija, uždėta plomba Nr. J850107. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, kad krovinys, vežamas į iškrovimo vietą Estijoje, buvo užplombuotas, užfiksuotas prekių kiekis išvežimo metu atitiko deklaruotus duomenis. Vilniaus teritorinė muitinė, priėmusi muitinės deklaraciją, užplombavo krovinį prieš išleisdama prekes, kad būtų užtikrinta, jog tolimesnis tranzitas bus vykdomas tinkamai. Estijos muitinė paaiškino, kad remiantis deklaracija Nr. 17LTVR5000159847D0, prekės buvo atvežtos į Granel OU. Priimant prekes paaiškėjo, kad yra bendro svorio ir paketų skaičiaus neatitikimų, muitinės plomba buvo tinkama. Estijos muitinės Mokesčių ir muitinės departamento 2017 m. birželio 30 d. skirtumų aktas patvirtina, kad deklaracijoje Nr. 17LTVR5000159847D0 buvo deklaruotos 528 vnt. prekės, bruto svoris 18 015 kg, tuo tarpu po prekių iškrovimo, perskaičiavimo ir svėrimo paaiškėjo, kad prekių buvo 503 vnt., o bruto svoris 17 186 kg.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas, apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, nustatė, jog rašytiniai dokumentai bei paaiškinimai patvirtina, kad: 1) pareiškėjas į laikinojo saugojimo sandėlį priėmė saugoti krovinį, kurį sudarė 528 vnt. prekių pakuočių, bendra bruto masė: 18 015 kg.; 2) nurodytų prekių kiekis ir svoris buvo pakrautas į transporto priemones, uždėta plomba; 3) atvykus į paskirties vietą nustatytas prekių trūkumas, nors plomba nepažeista. Kadangi transportavimo į muitinės paskirties vietą metu krovinio plomba nebuvo pažeista, teismas priėjo išvadą, kad prekių trūkumas atsirado dar iki prekių užplombavimo. Teismas, be kita ko, pastebėjo, kad atsakovas visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su galima prekių vežėjo atsakomybe ir pažymėjo, kad prekių vežėjas buvo ne pareiškėjas.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad prekės iš laikinojo sandėlio jas pakrovus nėra tiesiogiai išleidžiamos tolimesniam tranzitui, o prieš tai dar turi būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodoma aplinkybe, kad pakrovus prekes iš laikinojo sandėlio į vežėjo transporto priemonę, pareiškėjas prekių kontrolę praranda. Vadovaujantis Komisijos 2015 m. lapkričio 24 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 298 straipsnio 1 dalimi, prekės, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, į paskirties muitinės įstaigą gabenamos ekonomiškai pagrįstu maršrutu. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad prekės, pakrautos iš laikinojo sandėlio gabenamos iki muitinės įstaigos, kurioje jos yra užplombuojamos. Pagal byloje esančią medžiagą teismas nustatė, kad pareiškėjo laikinojo laikymo sandėlis yra adresu Sandėlių g. 38, Vilnius, tuo tarpu pagal viešai pateikiamus duomenis Vilniaus TM krovinių postas „Paneriai“ yra adresu Kirtimų g. 47B, Vilnius (atstumas 5,5 km). Prekės šiuo atstumu nuo laikinojo laikymo sandėlio iki muitinės įstaigos vežamos dar neužplombuotos, tokiame maršrute jos nėra papildomai prižiūrimos.
19. Teismas, vadovaujantis Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 4 dalimi, CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pagal CMR važtaraštį 2017 m. birželio 12 d. pilnas krovinys, kurį sudarė 12 976 kg bendras bruto svoris, perėjo į vežėjo dispoziciją. Be to, nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentas netyrė aplinkybių ar dalis prekių galėjo būti prarasta vežimo iki muitinės įstaigos metu.
20. Nagrinėjamu atveju teismas akcentavo, kad preziumuoti muitinės operacijų vykdytojo – pareiškėjo atsakomybės nėra pagrindo tol, kol nebus ištirtos aplinkybės susijusios su prekių vežimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo muitinės operacijų vykdytojas, kuris priėmė krovinį laikinajame sandėlyje. Tačiau, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalimi, atsakomybė dėl netinkamai vykdytos muitinės operacijos gali tekti ir vežėjui, tačiau atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo šių aplinkybių nesiaiškino. Be to, muitinė išleido prekes iš krovinių posto, tai reiškia, kad ji buvo patikrinusi deklaracijoje pateiktus duomenis. Teismas sutiko su pareiškėjo išdėstyta pozicija, kad muitinė taip pat netyrė to, kokiomis aplinkybėmis krovinys buvo iškrautas, kas ir kur nuėmė plombą Estijos muitinės įstaigoje.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčijamas Muitinės departamento 2018 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 1A-237 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 18KP-16-211 priimti nevisapusiškai ištyrus faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo muitinės operacijos vykdymu.
III.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Muitinės departamento 2018 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 1A-237 bei Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 18KP-16-211.
23. Muitinės departamentas sutinka su skundžiame sprendime išdėstyta išvada, kad, atsižvelgus į tai, jog krovinio transportavimo metu į paskirties muitinės įstaigą (t. y. tranzito procedūros vykdymo metu) plomba pažeista nebuvo, krovinio trūkumas atsirado dar iki prekių užplombavimo. Apelianto vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjui, kaip asmeniui, pateikusiam laikinojo saugojimo deklaraciją, teko visa atsakomybė už ginčo prekių priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, teismo padaryta išvada, kad pakrovus prekes iš laikinojo sandėlio į vežėjo transporto priemonę pareiškėjas prekių kontrolę prarado, yra neteisinga ir prieštaraujanti Sąjungos muitinės kodekso normoms. Sąjungos teisės aktai jokių išlygų dėl laikinojo saugojimo deklaraciją pateikusio asmens atsakomybės nenumato, ir nepaisant to, kad ginčo prekės buvo perduotos tretiesiems asmenims (nagrinėjamu atveju – vežėjui), pareiškėjo atsakomybės nepakeičia ir nepanaikina. Apelianto vertinimu, už ginčo prekes, kiek tai susiję su muitų teisės aktų reikalavimais, buvo išimtinai atsakingas pareiškėjas, todėl teismo įpareigojimas muitinei pareiškėjo žinioje buvusių prekių praradimo aplinkybes yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas.
24. Dėl prekių vežėjo atsakomybės Muitinės departamentas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog, atsižvelgus į tai, kad krovinio transportavimo metu į paskirties muitinės įstaigą (t. y. į Estijos Respublikos muitinės postą) plomba pažeista nebuvo, krovinio trūkumas atsirado iki prekių užplombavimo. Tačiau, kaip teigia apeliantas, teismas taip pat patvirtinta, kad dalis krovinio dingo dar iki ginčo prekių deklaravimo muitinio tranzito procedūrai. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, Muitinės departamentas prieina išvadą, kad teismas neteisingai preziumavo galimą prekių vežėjo atsakomybę vykdant būtent tranzito procedūrą. Teismas, konstatavęs prekių praradimą iki transporto priemonės užplombavimo ir, tuo pačiu, iki tranzito procedūros įforminimo, neteisingai pasisakė dėl galimos prekių vežėjo atsakomybės vykdant tranzito procedūrą.
25. Muitinės departamentas teigia, kad abejoti Estijos Respublikos muitinės pareigūnų atliktu prekių patikrinimu pagrindo nėra. Pareiškėjo skunde išdėstomi argumentai, kad prekių gavėjui atstovaujančios įmonės „4Wheels OU“ nepareiškė jokių pretenzijų dėl prekių trūkumo, o šios įmonės darbuotojas dalyvavo iškraunant prekes sandėlyje Lietuvoje bei pakraunant prekes gabenimui į Estijos Respubliką, vertintini kaip gynybinė pozicija. Be to, Estijos Respublikos muitinės pareigūnų surašytas Aktas Nr. 006 (2017 m. birželio 30 d.) nėra nuginčytas ar pripažintas neteisėtu.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Vilniaus TM pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Muitinės departamento 2018 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 1A-237 ir Vilniaus TM 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 18KP-16-211.
28. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu ir palaiko Migracijos departamento nuomonę, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Sąjungos muitų teisės aktus, susijusius su muitinės procedūros įforminimu, atlikimu ir procedūros vykdytojo atsakomybe netinkamai vykdytą muitinės procedūrą.
29. Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju muitinės institucijų ginčijami sprendimai priimti nevisapusiškai ištyrus faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo muitinės operacijos vykdymu. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai taikė Sąjungos muitinės kodekso teisės normas, reglamentuojančias muitinės procedūrų atlikimo nuostatas. Atsakovas, vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 17 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 79 straipsniu ir 147 straipsnio 3 dalimi, prieina prie išvados, kad asmuo, pateikęs prekių laikinojo saugojimo deklaraciją, tampa atsakingas už šių prekių priežiūrą ir privalo nurodyti teisingus ir tikslius duomenis apie deklaruojamų prekių kiekį, skaičių ir svorį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip asmeniui pateikusiam laikinojo saugojimo deklaraciją, tenka atsakomybė už prekių praradimą, nes jis neįvykdė pareigos, susijusios su prekių saugojimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pakrovus prekes iš laikinojo sandėlio į vežėjo transporto priemonę, pareiškėjas prekių kontrolę praranda. Pagal galiojančias Sąjungos muitinės kodekso normas, laikinojo saugojimo deklaraciją pateikusio asmens (pareiškėjo) atsakomybė pasibaigia, prekėms turinčioms laikinai saugomų prekių statusą įforminus muitinės procedūrą arba muitinės sankcionuotus veiksmus, nagrinėjamu atveju prekių laikinasis saugojimas pagal LSD Nr. 17LTVR5000LS030D15 (2017 m. birželio 8 d.) buvo užbaigtas, įforminus tranzito deklaraciją T1 Nr. 17LTVR5000159847D0 (2017 m. birželio 13 d.) išvykimo muitinės įstaigoje – Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“.
Atsiliepimas
30. Atsakovas nesutinka su teismo išvada dėl įpareigojimo muitinę ištirti pareiškėjo žinioje buvusių prekių praradimo aplinkybes, nes už jų saugumą laikinojo saugojimo metu atsakomybė tenka laikinojo saugojimo deklaraciją pateikusiam asmeniui.
31. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
32. Pareiškėjas sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir atkreipia dėmesį, kad prekių trūkumas galėjo atsirasti ir gabenant prekes išvykus iš krovinių posto „Paneriai“ su plomba iki Paskirties įstaigos Estijos Respublikoje. Pabrėžia, kad muitinė atlikdama tyrimą transporto priemonės tinkamumo plombavimui sertifikato netikrino, todėl nėra aišku, ar transporto priemonė minėto gabenimo metu turėjo galiojantį Tinkamumo plombavimui liudijimą. Ši aplinkybė, kaip teigia pareiškėjas, yra ypatingai svarbi, nes liko neišaiškinta, ar priekabos konstrukcija užtikrino, kad krovinio negalima pasiekti nepažeidžiant plombos, ar tentinė užuolaida buvo vientisa ir nepažeista, ar plombavimo trosai reikalaujamo ilgio, ar tinkami žiedai, ar galima prieiti prie krovinio atlaisvinus trosą (Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 19 d. įsakymas 1B-459 „Dėl kelių transporto priemonių skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, Tinkamumo liudijimo pildymo ir įregistravimo taisyklių patvirtinimo). 1987 m. gegužės 20 d. Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros 31 straipsnio 1 dalis numato, kad kai plombuojama prekių sukrovimo vieta, kompetentinga institucija turi patikrinti, ar transporto priemonė pripažinta tinkama plombuoti, o jeigu ne, – ar ji tam tinkama.
33. Dėl CMR konvencijos nuostatų pareiškėjas pažymi, kad pakrovimo metu vairuotojas CMR važtaraščiuose pastabų nenurodė, ką patvirtina pirmasis CMR egzempliorius. Iškrovime Estijoje vairuotojas vienašališkai papildė CMR važtaraščio trečią egzempliorių pastaba, kad nedalyvavo pakrovime. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vežėjas pažeidė CMR konvencijos nuostatas, nes CMR taisymas vienašališkai negalimas, nes tai vežimo sutartis ir privalo būti tvirtinamas abiejų šalių parašais/spaudais. CMR važtaraščio taisymas paskirties įstaigoje turėtų būti vertinamas kaip esminis CMR konvencijos pažeidimas, nes trys CMR važtaraščiai tapo skirtingi, dėl to neteisėti. Faktas, kad tyrimo metu muitinė vadovaujasi neteisėtai taisytu dokumentu laikytina grubiu procesiniu pažeidimu ir patvirtina, kad tyrimas atliktas paviršutiniškai. Sąjungos muitinės kodeksas taip pat įtvirtina vežėjo pareigas gabenant prekes, kai įforminama Sąjungos tranzito procedūra, t. y. 233 straipsnio 3 dalis nustato, kad „prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių“. Tačiau tyrimo metu prekių trūkumo atsiradimas po pakrovimo, kai disponavimas kroviniu perėjo vežėjui, netyrė, dėl to tyrimas šališkas ir neobjektyvus.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjas teigia, kad, Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. kovo 13 d. Sprendime dėl UAB „Žemės tinklas“ A tipo muitinės sandėlio steigimo leidimo išdavimo Nr. 14MS-17 ir 2014 m. kovo 12 d. Išvadoje Komisija patvirtino, kad UAB „Žemės tinklas“ A tipo muitinės sandėlio atitinka keliamus reikalavimus. Pareiškėjas prieina prie išvados, kad prekių saugojimo vieta atitinka Muitinės departamento keliamus reikalavimus dėl saugos ir saugumo, todėl prekės iš sandėlio dingti apskritai negalėjo. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, padavęs apeliacinį skundą, nepagrįstai sutapatina dvi skirtingas muitinės procedūras – 1) prekių laikinąjį saugojima su laikinojo saugojimo deklaracija ir 2) muitinės priežiūroje esančių prekių pateikimą bendrijos tranzito procedūrai (Tl). Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju būtina vadovautis CMR koncencijos nuostatomis ir apibrėžti prekių perdavimo vežėjui disponuoti momentą, nes muitinės sandėliavimo ir pakrovimo vieta nutolusi nuo krovinių posto „Paneriai“ tikrinimo ir įforminimo vietos apie 5,5 km. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Žemės tinklas“ nėra nustatyta pareiga saugoti krovinio po perdavimo vežėjo dispozicijos iki muitinės plombavimo. Pakrovus prekes jos nėra sandėliuojamos muitinės sandėlyje. Teisė plombuoti krovinį UAB „Žemės tinklas“ suteikta tik sudarius 2017 m. rugsėjo 18 d. Supaprastinimų taikymo, naudojantis įgalioto siuntėjo statusu, kontrolės tvarkos sutartį Nr. 17VM(08)-52 (t. y. po kelių mėnesių nuo nagrinėjamo atvejo), todėl nagrinėjamo atvejo metu, UAB „Žemės tinklas“ pakrovus krovinį į transporto priemonę neturėjo pareigos jo plombuoti ar saugoti kitais būdais.
35. Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai konstatavo faktą, kad prekės dingo ne sandėlyje. Tuo įrodoma, kad priešingai nei preziumuoja muitinė ir apeliantas, prekės iš sandėlio tranzito procedūras į Estijos Respubliką išgabentos be svorio trūkumų, visa apimtimi, nepažeistose, nesuplėšytose pakuotėse. Iš to seka, kad muitinės priimti sprendimai dėl mokestinės prievolės įregistravimo nepagrįsti, neteisėti ir neteisingi. Muitinė prekių dingimo aplinkybių po pakrovimo į transporto priemonę, gabenimo metu į muitinės postą ar paskirties muitinės įstaigą Estijoje, ar iškraunant prekes sandėlyje Estijoje nesiaiškino, todėl užkirto kelią teisingam, teisėtam ir objektyviam procesui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Ginčas šioje byloje kilo dėl Muitinės departamento įsakymo ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, kuriuo pareiškėjui įregistruota mokestinė prievolė muitinei dėl prekių trūkumo, nustatyto paskirties muitinės įstaigoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
37. Pirmosios instancijos teismas panaikino Muitinės departamento 2018 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1A-237 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 18KP-16-211. Teismas taip pat įpareigojo Vilniaus teritorinę muitinę iš naujo įvertinti mokestinės prievolės muitinei atsiradimo aplinkybes ir išsamiai motyvuoti mokestinės prievolės pareiškėjui UAB ,,Žemės tinklas“ atsiradimo pagrindus.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo šiuos argumentus: 1) už ginčo prekes, kiek tai susiję su muitų teisės aktų reikalavimais, išimtinai buvo atsakingas pareiškėjas, todėl teismo įpareigojimas muitinei ištirti pareiškėjo žinioje buvusių prekių praradimo aplinkybes yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas; 2) prekių vežėjas, jei būtų nustatyti atitinkami faktai, galėtų būti pripažintas skolininku muitinei, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalimi; 3) vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 191 straipsnio 3 dalimi, abejoti Estijos Respublikos muitinės pareigūnų atliktu prekių patikrinimu nėra pagrindo. Be to, Estijos Respublikos muitinės pareigūnų surašytas Aktas Nr. 006 (2017 m. birželio 30 d.) nėra nuginčytas ar pripažintas neteisėtu; 4) teismas padarė teisės aktams prieštaraujančią išvadą, jog muitinės deklaracijos priėmimas bei įforminimas muitinėje prilygsta deklaranto nurodytų duomenų teisingumui. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 188 straipsniu, muitinė turi teisę, tačiau neprivalo tikrinti muitinės procedūrai pateikiamų prekių.
39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalis nustato, jog Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Sąjungos muitinės kodekso 3 dalis numato atvejus, kai prekių vežėjas arba gavėjas atsako už procedūros vykdymą, tačiau procedūros vykdytojas vis tiek nėra atleidžiamas nuo atsakomybės.
41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie tokių asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis arba šie asmenys galėtų atsiradusias įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Nr. C-230/06, p. 44, 48-51; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-59/2008, 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-521/2009, 2013 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-453/2013 ir kt.). Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini ir netrukdo spręsti mokestinius klausimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės dėl galimų neteisėtų vežėjo veiksmų vertinamos kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.
42. Sąjungos muitinės kodekso 188 straipsnyje įtvirtinta, kad tikrindama priimtoje muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinė gali: a) patikrinti deklaraciją ir papildančius duomenis; b) reikalauti, kad deklarantas pateiktų kitus dokumentus; c) tikrinti prekes; d) imti prekių pavyzdžius analizei arba detaliam patikrinimui. Tuo atveju, jeigu muitinės deklaracija nebuvo patikrinta, remiamasi deklaracijoje pateiktais duomenimis (Sąjungos muitinės kodekso 191 str. 1 ir 2 d.). Taigi, muitinė turi teisę, bet ne pareigą tikrinti muitinės procedūrai pateikiamas prekes.
43. Sąjungos muitinės kodekso 191 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad muitinės atlikto tikrinimo rezultatai visoje Sąjungos muitų teritorijoje turi tokią pačią įrodomąją galią. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Estijos Mokesčių ir Muitinės departamentas pateikė dokumentą ,,TC20A Bendrijos/Bendrasis tranzitas informacijos siuntimas/Su NCTS pervežimais susiję dokumentai 1023/2017“, kuriame nurodyta – ,,remiantis T1 MRN 17LTVR5000159847D0, prekės buvo atvežtos į ,,Granel OU“, kaip įgaliotam gavėjui tranzito procedūros tikslais, muitinės terminalas YT/0124/EE5000EE, esantis Silamėje. Priimant prekes paaiškėjo, kad yra bendrojo svorio ir paketų skaičiaus neatitikimų (prekių pozicija Nr. 16)“. Taip pat į bylą pateiktas Aktas Nr. 006, kuriame nurodoma, jog deklaruotos prekės sudarė 528, bruto svoris – 18 015,00 kg., tačiau įvykus prekių iškrovimui, perskaičiavimui ir svėrimui paaiškėjo, kad prekių buvo 503, o bruto svoris – 17 186,00 kg. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo abejoti Estijos Respublikos muitinės atliktu tyrimu, kurio metu nustatytas prekių trūkumas.
44. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalies ir 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjui delspinigiai galėjo būti apskaičiuoti neilgiau kaip už 180 dienų, kai tuo tarpu pareiškėjui delspinigiai apskaičiuoti už 288 dienas.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu ,,Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ pareiškėjui buvo apskaičiuoti delspinigiai, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos. Tuo tarpu Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis reglamentuoja delspinigių skaičiavimą už mokestinio ginčo laikotarpį (sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (kilus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas) ir už laikotarpį po vietos mokesčių administratoriaus sprendimo įsiteisėjimo arba po mokestinio ginčo (delspinigiai skaičiuojami neilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstiniai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (įsigalioja vietinio mokesčio administratoriaus sprendimas, nekilus mokestiniam ginčui, arba įsigalioja galutinis sprendimas mokestiniame ginče)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-754/2009 pažymėjo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį, delspinigiai pareiškėjui šiuo atveju gali būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Pareiškėjo ginčijami delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį iki Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo surašymo, kai teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dar net nebuvo atsiradusi. Todėl ginčijamų delspinigių skaičiavimo laikotarpiu minėtas 180 dienų terminas dar net nebuvo prasidėjęs ir negalėjo būti pažeistas.
46. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų sprendimų atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pažymi, kad juose nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jų priėmimo pagrindas, todėl nekyla abejonių dėl jų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.
47. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir nepagrįstai panaikino ginčijamus administracinius aktus, dėl to, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o pareiškėjo skundas dalyje dėl Muitinės departamento 2018 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 1A-237 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 18KP-16-211 panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.
48. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, trečiojo suinteresuoto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemės tinklas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą“.
Nutartis neskundžiama.