Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nagrinėjamu atveju „už“ sprendimo priėmimą 2019 m. vasario 27 d. posėdyje balsavo tik 2 VTEK nariai, todėl sprendimas buvo nepriimtas. Komisijos pirmininkas privalėjo paskelbti „Nepriimta". VTEK 2019 m. vasario 20 d. posėdyje - pirmininkui suskaičiavus, kad yra du balsai „už“ ir vienas „prieš“ buvo paskelbta, kad sprendimas nepriimtas.

Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis daroma išvada dėl privataus subjekto „propagavimo“. Sprendime apskritai nėra atskleistas „propagavimo“ sąvokos turinys. Remiantis oficialia Lietuvių kalbos žodyno informacija, informavimas apie priklausymą organizacijai nėra nei propagavimas, nei propaganda.

Atitinkamai nebuvo nustatyta ir pagrįsta įrodymais, kad dėl pareiškėjo veiksmų (šaliko dėvėjimo) kokią nors naudą gavo pareiškėjas (asmeninę) arba nepartinis judėjimas „(duomenys neskelbtini)". Šios aplinkybės nėra preziumuojamos, todėl privalėjo būti nustatytos tinkamai surinktais leistinais įrodymais. Pareiškėjo nuomone, skundžiamu sprendimu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimas individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

VTEK posėdis vyko 2019 m, vasario 27 d., jame dalyvavo penki VTEK nariai. Svarstant pareiškėjo klausimą viena VTEK narių nusišalino, t.y. pareiškėjo klausimą svarstė ir dėl sprendimo balsavo keturi VTEK nariai. Jų balsai pasiskirstė po lygiai - du balsavo už sprendimą (tarp jų ir posėdžio pirmininkas), likę du sprendimui nepritarė. Taigi, šiuo atveju nulėmė posėdžio pirmininko balsas - sprendimas buvo priimtas nevienbalsiai, bet teisėta, VTEK įstatyme numatyta balsų dauguma.

Pažymi, jog nepartinis judėjimas „(duomenys neskelbtini)“ yra asociacija (toliau – ir Asociacija). Pareiškėjas yra šios asociacijos narys ir pirmininkas. Jis ryšėjo gerai matomą (pastebimą) Asociacijos šaliką savivaldybės organizuotame viešame renginyje, kuriame pareiškėjas privalėjo vykdyti išimtinai tarnybines mero pareigas, tačiau tuo pačiu reprezentavo ir su jo tarnybine veikla nesusijusią Asociaciją, t.y. privatų subjektą, kurio narys jis yra ir kuriam jis pats vadovauja. Šiais veiksmais pažeidė įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, įpareigojantį nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai.

VTEK mano, kad pareiškėjo argumentai dėl asociacijos siekiamų politinių tikslų; priklausymo būsimam, t.y. veikos atlikimo metu neįsteigtam, savarankiškam rinkimų dalyviui deklaravimo; konstitucinės pasyviosios rinkimų teisės ribojimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl šios teisės įgyvendinimo, yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir ginčijamo VTEK sprendimo teisėtumui įtakos nedaro, todėl šie argumentai nenagrinėtini. VTEK pabrėžia, kad ji jokiu būdu neriboja ir nesiekia riboti pareiškėjo ar kito asmens teisių dalyvauti politiniame gyvenime, deklaruoti savo priklausymą tam tikram politiniam ar nepolitiniam subjektui, vykdyti visuomeninę veiklą ir pan., tačiau tai nereiškia, kad šie veiksmai gali būti atliekami pasinaudojant tarnybinėmis pareigomis ir statusu.

VTEK nuomone, žodžio „propagavimas“ prasmė yra a priori aiški, todėl lingvistinis jos aiškinimas nėra tikslingas. Tačiau VTEK pastebėti, jog vertinant žodžio „propaguoti“ turinį reikėtų remtis ne tik pareiškėjo nurodytu žodynu, bet ir kitais šaltiniais.

Tais atvejais, kai yra pagrindo įžvelgti įstatymo nuostatų pažeidimą, VTEK, vykdydama įstatymais jai nustatytus įpareigojimus, privalo atlikti galimai padaryto pažeidimo tyrimą, nepriklausomai nuo to, kokia forma buvo pateiktas tam tikras pranešimas, iš ko jis buvo gautas (net jeigu pranešimas gautas iš anoniminio šaltinio), kaip savo prašymą formuluoja atitinkamą informaciją pateikęs subjektas ir pan. VTEK gavo VRK raštą, kuriame informuojama apie fizinio asmens pranešimą dėl pareiškėjo veikos, galimai pažeidusios politinės reklamos skleidimą ir finansavimą reglamentuojančius teisės aktus. VRK nurodė pradėjusi šios veikos tyrimą pagal jai suteiktą kompetenciją, tačiau įžvelgė, kad ta pačia veika galbūt buvo pažeistos ir Įstatymo nuostatos. Todėl gautą pranešimą (kreipimąsi) VRK persiuntė ir VTEK, kad ji pranešimą įvertintų savo kompetencijos ribose, ką VTEK ir padarė.

Dėl pareiškėjo pretenzijų, susijusių su pranešėjo tapatybės neatskleidimu akcentuoja, kad VRK irgi neatskleidė jam šių duomenų (tai užfiksuota VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. pažymoje). VTEK taip pat laikosi praktikos neatskleisti informacijos apie pranešimus ir skundus jai teikiančius asmenis, taip siekdama juos apginti nuo galimo poveikio ir persekiojimo.

VTEK nuomone, aplinkybė, jog asmeniui, kurio elgesį ji vertina, nėra atskleidžiama atitinkamą pranešimą pateikusio asmens tapatybė, nesukelia jam (tiriamajam) neigiamų teisinių padarinių, t.y. neužkerta kelio pasinaudoti teise į gynybą, jis gali teikti komisijai paaiškinimus, prašymus, kreiptis į teismą ir pan.

Nepartinis judėjimas „(duomenys neskelbtini)“ yra organizacija, siekianti politinių tikslų- dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose (remiant atitinkamą rinkimų komitetą, remiant kandidatus ar panašiomis formomis). Šie politiniai tikslai yra įtvirtinti ir deklaruoti judėjimo „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose: „Nepartinis judėjimas „(duomenys neskelbtini)“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurios veiklos tikslai yra: ieškoti ir išgryninti geriausius kandidatus į savivaldybės tarybą; remti kandidatus į savivaldybės tarybą. Šie Nepartinio judėjimo tikslai yra viešai deklaruojami. Straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) judėjimo pirmininkas nurodė: „-Papasakokite apie naują pradžią: su bendraminčiais kuriamą nepolitinį judėjimą „(duomenys neskelbtini)“. Viešoje erdvėje buvo skelbiama, kad sulaukėte kitų partijų kvietimų prisijungti, tačiau jų nepriėmėte. // - Džiaugiuosi, kad tie, su kuriais dirbau, įrodė, kad Druskininkų krašto žmonės yra vieninga jėga. Gausi bendraminčių komanda man išsakė savo nuostatas dėl Druskininkų ateities, todėl kartu nusprendėme kurti nepolitinį judėjimą ir šiandien jau yra besikurianti, apie 100 narių vienijanti organizacija. Tai nėra politinė partija, judėjimas registruotas pagal Asociacijų įstatymą. Turime patirties ir noro dirbti, tad artimiausiuose savivaldos rinkimuose būsime solidi ir atsakinga organizacija, rimta atsvara kitoms politinėms jėgoms“.

Nurodo, jog pritaria pareiškėjo argumentams, kad atsakovo sprendimu yra ribojama konstitucinė pasyvioji rinkimų teisė ir diskriminuojami rinkimų komitetai (asmenų teisė įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę ne per partines struktūras, o per rinkimų komitetus).

Skundžiamas sprendimas sukuria teisei priešingą situaciją, kad politinių partijų nariai gali nevaržomai dėvėti (net ir vykdydami savo tiesiogines funkcijas) skiriamuosius ženklus, pabrėžiančius jų politinius siekius, politinę priklausomybę ir pan. (pasitelkiami ženkliukai, kaklaraiščiai, užrašai ant drabužių, šalikai, skėčiai ir pan.), o tuo tarpu, rinkimų komitetams tai draudžiama, nes tokie patys veiksmai vertinami kaip privataus intereso (tiesiogiai ar per asociaciją) tenkinimas.

Visuomeninis rinkimų komitetas „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl įregistravimo savarankišku 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kompanijos dalyviu VRK pateikė 2018 m. lapkričio 27 d. Kitą dieną 2018 m. lapkričio 28 d. VRK sprendimu minėtas komitetas buvo įregistruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Minėtu Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2019 m. gegužės 29 d.) 2 straipsnio 1 dalis numato, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog VTEK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, taip pat VTEK patvirtintu darbo reglamentu.

Pareiškėjo teigimu, VTEK 2019 m. vasario 20 d. posėdyje pirmininkui suskaičiavus, kad yra 2 balsai „už“ ir 1 „prieš“ buvo paskelbta, kad sprendimas nepriimtas. Anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju „už" sprendimo priėmimą 2019 m. vasario 27 d. posėdyje balsavo taip pat tik 2 VTEK nariai (tiek pat, kiek ir 2019 m. vasario 20 d. posėdyje), todėl komisijos pirmininkas privalėjo paskelbti sprendimą „Nepriimta“.

Pareiškėjo įsitikinimu, VTEK neobjektyviai (selektyviai) rėmėsi VRK sprendimu - neatsižvelgė į tai, kad VRK konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai buvo susiję su pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimu ir būsimo savarankiško politinės kampanijos dalyvio propagavimu. Anot pareiškėjo, VTEK sprendimu ribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama pasyvioji rinkimų teisė.

Pažymėtina, jog pasyviosios rinkimų teisės, tai yra piliečių teisės būti išrinktam į atitinkamą valstybės ar savivaldos instituciją, pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje. Joje skelbiama, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Teisė būti išrinktam nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai, kurie turi būti pagrįsti.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijoje valstybinėje tarnyboje. Šio įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievoles. Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje privalo, be kita ko, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą konstatavęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Nėra pagrindo abejoti tuo, jog užimant pareigas valstybinėje tarnyboje asmens narystė bei galimos pareigos asociacijoje suvokiama kaip privataus intereso buvimas. Esant asociacijos nariu bei galimai vykdant pareigas asociacijoje teigtina apie pasireiškiantį privačios naudos siekimą, kuris nebūtinai turi būti atspindėtas per materialinių gėrybių sukūrimą. Privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį suinteresuotumą. Jis gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (LVAT 2012 m. sausio 16 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-556-30/2012). Aukščiausios savivaldos atstovaujamosios institucijos dalyviams, kaip ir kitų institucijų vadovams, taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad tokie asmenys yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (LVAT 2004 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A3-750-2004). Įpareigojimas laikytis įstatymo nuostatų ir nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti kyla ne tik iš VTEK įstatymo nuostatų, bet tai sąlygoja pareiškėjo turimas savivaldybės mero statusas bei jam keliami reikalavimai (LVAT 2013 m. birželio 10 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Pareiškėjo teigimu, nors atsakovas Sprendime nurodo, jog jis Asociaciją - nepartinį judėjimą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ginčijamame Sprendime nėra atskleistas „propagavimo“ sąvokos turinys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo veika „propagavimu“ buvo pavadinta dar 2019 m. sausio 2 d. VRK sprendime. Pažymėtina, jog pareiškėjas minėto Sprendimo neginčijo, sprendimas yra galiojantis. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog VTEK nuomone, žodžio „propagavimas“ prasmė yra a priori visuotinai žinoma bei aiški, todėl lingvistinis jos aiškinimas nėra tikslingas.

Pareiškėjas nurodo, kad tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas pažeidžiant esminius VTEK įstatymo reikalavimus. Anot pareiškėjo, skundas, kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas buvo adresuotas ne atsakovui o VRK. Minėtame skunde reikalavimas buvo suformuluotas ne atsakovui, o VRK, be to, atsakovas nepagrįstai neatskleidė pareiškėjui skundą pateikusio asmens tapatybės.

VTEK įstatymo 17 bei 18 straipsniai reglamentuoja VTEK įgaliojimus ir teises. Šio teisės akto 17 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta, jog VTEK, be kita ko, prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais; taip pat tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Pagal VTEK įstatymo 21 straipsnio 2 dalį VTEK, kai yra gauta pagrįsta informacija apie galbūt padarytą Įstatymo nuostatų pažeidimą, gali pradėti tyrimą savo iniciatyva. Reikalavimai pranešimui yra nurodomi VTEK įstatymo 22 straipsnyje, tačiau minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nurodytos pranešimo formos nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas nėra pagrindas atsisakyti tirti pranešimą.