Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus, teisėjų Juozapo Surblio ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-21 nuosprendžio, kuriuo R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 2 d., nes susitaikė su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 67 ir 68 str., R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino įrodytu, jog R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 2 d. - 2006 m. rugpjūčio 26 d. 3.45 val. Klaipėdoje, Taikos pr. - Baltijos pr. žiedinėje sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51 p., 53 p., 68 p., 172 p. reikalavimus, apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį "Opel Vectra", v/n BGR 231, lyjant, šlapiame asfaltuotame kelyje, esant įjungtam kelio apšvietimui, kai matomumas iš vairuotojo kabinos apie 50-70 metrų, kur važiavimo kryptimi yra po tris eismo juostas, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas bei matomumą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė žiedinės sankryžos duobėje, ko pasekoje eismo įvykio metu keleiviui A. Jasinskui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 38 str., R. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, bylą jo atžvilgiu nutraukė, ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

Apeliaciniu skundu R. G. prašo nuosprendį pakeisti ir neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės. Nurodo, kad jo atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta, todėl neteisinga ir neteisėta. Jis nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jam dalį žalos atlygino, dėl kitos dalies atlyginimo susitarė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas nusprendė, kad yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, jis pats mano, kad daugiau niekada taip neapgalvotai ir lengvabūdiškai nepasielgs, nepažeis Kelių eismo taisyklių bei kitų įstatymų. Jis supranta, jog padarė grubų ir pavojingą teisės pažeidimą, tačiau niekas stipriai nenukentėjo, o šis įvykis jam bus skaudi pamoka. Anksčiau nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje, alkoholinius gėrimus vartoja retai ir labai saikingai (šis įvykis buvo nelaimingas atsitiktinumas). Teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga, nes jis dirba UAB "Klaipėdos terminalo grupė" dokininku-mechanizatoriumi. Darbe yra būtinas automobilis ir teisė jį vairuoti - netekdamas teisės vairuoti automobilį, jis praktiškai netenka darbo. BK 67-68 str. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos teismo nuožiūra, bet nėra privalomos, ir kad jos privalo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Jo nuomone, už padarytą veiką jis pakankamai nubaustas, nes sumokėjo nukentėjusiajam materialinę ir nematerialinę žalą, turėjo skaudžią pamoką.

Teismo posėdyje asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija laiko nepagrįstu apelianto prašymą panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 67 str. 1 d. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama netgi kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nors R. G. padarė nusikaltimą, kuris pagal pasekmes laikomas neatsargiu, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tokiais savo veiksmais dviem vairuoto automobilio keleiviams sutrikdė sveikatą – vienam nežymiai, kitam nesunkiai. R. G. nusikalstamas elgesys tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė dar sunkesnių padarinių. Taigi R. G. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Beje, iš byloje esančios informacijos apie R. G. kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 100) matyti, jog pastarasis 2004-07-14 buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. 1000 litų bauda už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Nors R. G. ir sumokėjo jam skirtą baudą, tačiau akivaizdu, jog ši administracinė nuobauda savo tikslų nepasiekė – R. G. vėl sėdo už vairo neblaivus (specialisto išvadoje Nr. T-A 6813/06(01) nurodyta, kad R. G. kraujyje rasta 2,20 promilių etilo alkoholio). Tai, kad R. G. vėl ėmėsi vairuoti transporto priemonę girtas, tuo iššaukiančiai, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, ir būtent tokiu būdu padarė nusikaltimą, yra dėsningas jo atsainaus požiūrio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas. Pažymėtina ir tai, jog automobilio vairavimas esant vidutinio girtumo laipsniui (būdamas tokio girtumo laipsnio automobilį vairavo R. G.) pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 2 d. užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi vien už automobilio vairavimą neblaiviam (net ir nesukėlus eismo įvykio) kaip administracinė nuobauda yra numatytas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ilgesniam terminui, negu skirtas R. G. kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, atleidęs R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė pagrįstą išvadą, jog jam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, kadangi tik ši baudžiamojo poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi siekiant paveikti R. G. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones.

Girtaudamas ir stipriai apsvaigęs nuo alkoholio imdamasis vairuoti automobilį, apeliantas pats sąmoningai ignoravo aplinkybę, jog taip besielgdamas gali prarasti jam ne tik buityje, bet ir darbe reikalingą teisę vairuoti transporto priemones. Kaip jau minėta, baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta, be kitų tikslų, ir siekiant apsaugoti kitų asmenų gyvybę, sveikatą bei turtą tuo galimų naujų nusikalstamų veikų, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai liečia ir galimų naujų nusikalstamų veikų prevenciją, nuteistajam naudojantis šia specialia teise darbinių pareigų atlikimo metu. Todėl apelianto argumentai, kad paskirtoji poveikio priemonė labai trukdys jo darbui, neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl būtinumo skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę pagrįstumu. Priimtina dėmesin, kad naudotis teise vairuoti transporto priemones R. G. uždrausta tik vieneriems metams, t. y. minimaliam BK 68 str. 2 d. numatytam terminui.

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, apeliacinio skundo ribose nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą atmesti.