Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi ieškovo Ribotos atsakomybės bendrovės „SALAS ZIVIS“, veikiančio per Ribotos atsakomybės bendrovės „SALAS ZIVIS“ filialą, ieškinį atsakovui UAB „Barškutis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015-08-18 buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. V2015/070, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti ir pristatyti atsakovo užsakytas prekes, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas atsiskaityti (Sutarties 1.1., 2.1., 2.2., 3.1. p.). Ieškovas už parduotas prekes laikotarpiu nuo 2015-09-29 iki 2015-11-26 išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras 627,31 EUR sumai. Tai, kad atsakovas gavo minėtas prekes patvirtina jo atstovo parašas PVM sąskaitose-faktūrose. Pagal Sutarties 3.2 punktą atsakovas įsipareigojo su ieškovu atsiskaityti per 14 d. nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos, tačiau, kaip nurodo ieškovas, atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl liko skolingas ieškovui 627,31 EUR.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.371 straipsnis numato, kad pagal didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nesant duomenų apie atsakovo atsiskaitymą su ieškovu (CPK 178 str.), konstatuotina, kad atsakovas savo pareigos – atsiskaityti su ieškovu už parduotas prekes pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 627,31 EUR skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d., 6.371 str.).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Sutarties 3.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovas laiku nesumokėjęs ieškovui už parduotas prekes už kiekvieną uždelstą dieną moka ieškovui 0,02 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Ieškovas atsakovui iš viso pagal neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras paskaičiavo 15,37 EUR delspinigius, kurių detalizacija pateikta delspinigių paskaičiavimo akte. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neįvykdė prievolės sumokėti už gautas prekes, reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo 15,37 EUR delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 str. 1, 2 d., 6.71 str., 6.73 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesines palūkanas už pagal komercines sutartis atliekamus pavėluotus mokėjimus reglamentuoja Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Byla atsakovui iškelta 2016-03-21, todėl atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo šios dienos (pirmasis metų pusmetis). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį (keista 2014-10-07 įstatymu Nr. XII-1190, kuris įsigaliojo nuo 2015-01-01) taikoma pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 2016-01-01 sudarė 0,05 procento (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/20150125.en.html). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti netgi mažesnę palūkanų normą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteisiant 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (642,68 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) bei 242 EUR už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), iš viso – 257 EUR.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos iš atsakovo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo Ribotos atsakomybės bendrovės „SALAS ZIVIS“, į. k. 40003440742, veikiančio per Ribotos atsakomybės bendrovės „SALAS ZIVIS“ filialą, į. k. 302495485, naudai iš atsakovo UAB „Barškutis“, į. k. 304052257, 627,31 EUR (šešių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 31 euro cento) skolą, 15,37 EUR (penkiolikos eurų ir 37 euro centų) delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (642,68 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 257 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.