Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, išteisintajam V. K., gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 228 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Byloje V. K. buvo kaltinamas pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį, tai yra tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas valstybės tarnyboje - (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio viršininku, atlikdamas valdžios atstovo funkcijas ir turėdamas administracinius įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau, tuo padarė didelės žalos valstybei bei juridiniam asmeniui, būtent: pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto 2004-12-09 (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-923, turėdamas pareigą organizuoti bei kontroliuoti Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio darbą, vadovauti jam, laikytis LR muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų ir užtikrinti tarnybinės drausmės ir etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, piktnaudžiaudamas vadovo statusu ir jam suteiktais įgaliojimais, siekdamas išskirti atskirus pareigūnus ir tarnyboje rodyti jiems asmeninį lojalumą, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 27 d. iki 2008 m. gegužės 6 d., savo darbo kabinete - (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarnybos metu, neturėdamas apibrėžtų veiksmų (nežadėdamas atlikti konkrečius veiksmus), tačiau garantuodamas išskirtinį asmeninį palankumą atskiriems valstybės tarnautojams, susijusį su jų tiesioginių pareigų vykdymu, sistemingai, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, priėmė dovanas pinigais iš jam pavaldžių poskyrio pareigūnų: 2008-03-27, apie 8.02 val. iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus K. Č. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-04-01, apie 8.01 val. iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiojo inspektoriaus V. M. priėmė ne mažiau kaip 50 litų, 2008-04-04, apie 8.14 val. iš(duomenys neskelbtini)o teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiojo inspektoriaus A. D. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-04-04, apie 8.41 val. iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus K. Č. priėmė ne mažiau kaip 50 litų, 2008-04-10, apie 10.50 val. iš(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus R. J. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-04-21, apie 8.01 val. iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiojo inspektoriaus R. L. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-04-22, apie 9.09 val. iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniosios inspektorės I. L. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-04-24, apie 8.16 val. iš(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus K. Č. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-04-25, apie 8.06 val. iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiojo inspektoriaus R. L. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-04-28, apie 8.02 val. iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus K. Č. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-04-29, apie 8.02 val. iš(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiojo inspektoriaus R. L. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-05-06, apie 8.17 val. iš(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiojo inspektoriaus A. D. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-05-10, apie 8.07 val. iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus K. Č. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-05-19, apie 8.22 val. iš(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiojo inspektoriaus R. L. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-05-22, apie 8.18 val. iš(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyriausiojo inspektoriaus A. D. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, 2008-05-22, apie 8.24 val. iš(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus K. Č. priėmė ne mažiau kaip 100 litų, iš viso iš nurodytų darbuotojų priėmė 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų, per šį laikotarpį turėdamas su teisėtais darbo santykiais nesusijusių pajamų - 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų asmeninės naudos. Šiais veiksmais V. K. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies l p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio l d. l p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, grubiai pažeidė pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, numatytą Tarnybos muitinėje statuto 18 str. - ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytą pareigą laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų ir LR Muitinės pareigūno etikos kodekse numatytą padorumo principą, numatytą 7.4.1 p., - elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų. Dėl tokių valstybės tarnautojo V. K. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Muitinės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde prokuroras teisus, teigdamas, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog nepadaryta, veika turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir apylinkės teismo teisminio nagrinėjimo metu patikrintus, ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, kurie patvirtina faktą, jog V. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kolegijos manymu, ši teismo išvada nepagrįsta. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai patvirtina objektyviuosius ir subjektyviuosius inkriminuotos veikos požymius. Byloje inkriminuoti objektyviosios pusės požymiai – V. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis iš savo pavaldinių priėmė pinigus, tuo pažeidė valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo pareigas, priesaiką ir taip padarė didelės žalos valstybei. Subjektyvusis požymis - tikslas, kad pinigus V. K. priėmė, siekdamas turtinės naudos, ir ją gavo.

Teisėjų kolegijos manymu, pagrįstas prokuroro skundo argumentas dėl liudytojų, davusių pinigus V. K., parodymų netinkamo vertinimo. Byloje nustatyta, kad liudytojai K. Č., R. L., A. D., V. M., R. J., I. L. neneigė pinigų perdavimo V. K. faktų kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku. Nurodė, kad jie perduodavo pinigus išteisintajam, jis pinigus rinko bendroms buities reikmėms, bendradarbių gimtadieniams, jubiliejams. Kolegijos nuomone, šių liudytojų parodymų dalis dėl pinigų perdavimo tikslo negalėjo būti vertinama kaip patikimas įrodymų šaltinis, ar paneigiantis išteisintojo iškeltą versiją dėl pinigų rinkimo tikslo. Liudytojų parodymai turėjo būti vertinami visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais ir duomenims. Visų pirma, būtina įvertinti tą aplinkybę, kad minėti liudytojai yra susiję su išteisintuoju tiesioginiais tarnybiniais pavaldymo ryšiais, išteisintasis yra jų vadovas, jie yra išteisintojo pavaldiniai. Be to, vertinant šių liudytojų parodymus, būtina turėti omenyje, jog jie, tiek žinodami galimą atsakomybę už savo veiksmus, tiek ir pasekmes, nėra suinteresuoti duoti teisingus parodymus. Pažymėtina, jog šie liudytojai nei vienas nepaneigė, kad inkriminuojamu laiku, inkriminuojamomis aplinkybėmis perdavė pinigus V. K.. Išteisintasis V. K. taip pat neneigė, jog jis rinko pinigus iš liudytojų, tik nurodė, jog tai darė ne siekdamas sau turtinės naudos. Taigi įvertinus V. K. ir liudytojų K. Č., R. L., A. D., V. M., R. J., I. L. parodymus, yra pagrindas daryti išvadą, kad jie perdavė, o V. K. iš jų gavo pinigus, tai atliko darbo metu ir V. K. darbo kabinete jam einant darbines pareigas. Šios aplinkybės neginčijamos ir nustatytos. Be to, byloje surinkti ir ištirti įrodymai – liudytojų D. A., R. K. parodymai, 2008-04-22 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-33, 2008-05-13 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-34, slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. K. pavaldūs darbuotojai K. Č., R. L., A. D., V. M., R. J., I. L. perdavė, o V. K. priėmė kaltinime nurodytas pinigų sumas. Užfiksuoti duomenys, kad pats pinigų perdavimo būdas - slapta, užmaskuotai, vengiant duodančiojo ir imančiojo akių kontakto, nekalbant apie šias aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu, taip pat patvirtina būtent neteisėtą pinigų rinkimo faktą ir būdą. Pinigų rinkimo fakto sistemiškumas, pinigų perdavimo slaptumas, pinigų perdavimo laikas (pasibaigus pamainai) vertinant kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, paneigia liudytojų - asmenų davusių pinigus, o taip pat ir išteisintojo nurodytą pinigų davimo tikslą ir patvirtina tą aplinkybę, kad šie pinigai buvo duodami viršininkui –V. K. ne bendroms reikmėms ar gimtadieniams, tačiau kaip „dovanos“ būtent išteisintajam dėl jo einamų viršininko pareigų. Teisėjų kolegijos manymu, teismas nepagrįstai liudytojų D. A. ir R. K. parodymus vertino kaip nuomonę. Šių liudytojų parodymai dėl kaltinime nurodytų inkriminuojamų įvykių vertinami įrodymų visumoje ir jie patvirtina ne tik vaizdo medžiaga užfiksuotas aplinkybes, tačiau yra svarbūs ir nustatant V. K. kaltę piktnaudžiavus tarnyba. Teisme apklausti liudytojai D. A., R. K. patvirtino, kad 2007 m. pabaigoje buvo pradėtas operatyvinis tyrimas dėl V. K., nes buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, kad jis gauna kyšius iš darbuotojų ir kad jam mokama už palankų vertinimą darbinėje veikloje. V. K. kabinete buvo įmontuotos techninės priemonės ir jomis užfiksuota, kad rytais po pamainos inspektoriai atnešdavo ir paduodavo V. K. pinigus nieko nekalbėdami. Pinigai buvo perduodami iš rankų į rankas, o pinigus V. K. įsidėdavo į kišenę. Pinigų perdavimas buvo slaptas, iš rankos į ranką, stengiantis užmaskuoti pinigų perdavimą, neviešinant, be kalbos ar pokalbio. V. K. rašydavo pavaldinių darbo grafikus. Kolegija pažymi, kad šių liudytojų parodymai yra svarbūs byloje, jie patvirtina esmines aplinkybes ir visiškai atitinka operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis apie pinigų perdavimo ir priėmimo faktus, aplinkybes bei duoda pagrindą daryti išvadas apie tai, kokiu tikslu buvo perduodami pinigai V. K..

Tiek V. K., tiek liudytojų K. Č., R. L., A. D., V. M., R. J., I. L. aiškinimas, kad pinigai buvo renkami gimtadieniams, daiktų pirkimui vertinami kritiškai ir kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes nei vienu atveju, kuomet liudytojai užeidavo į kabinetą, nebuvo kalbama, aptariama apie gimtadienius, sveikinamus asmenis, sveikinimo laiką ar datas, perkamas dovanas, būsimus pirkimus ar pirkinius. Pinigai buvo perduodami ir veiksmas atliekamas kaip suprantamas, žinomas abiems pusėms. Pažymėtina, kad asmenys, perduodantys pinigus kartojasi, pinigai į mėnesį perduodami po kelis kartus to paties asmens, praėjus nedideliam laiko tarpui po paskutinio perdavimo. Antai K. Č. perdavė pinigus 2008-03-27, 2008-04-04, 2008-04-24, 2008-04-28, 2008-05-10, 2008-05-22, R. L. - 2008-04-21, 2008-04-25, 2008-04-29, 2008-05-19, A. D. - 2008-04-04, 2008-05-06, 2008-05-22, perduodamos sumos po 50 Lt ir 100 Lt. Todėl daroma išvada, kad per tokį trumpą laiką po kelis kartus rinkti minėtas sumas gimtadieniui ar daiktų pirkimui nerealu. Be to, liudytojų parodymus dėl pinigų perdavimo tikslo apie vykusias šventes paneigia ir objektyvūs duomenys : Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio pareigūnų sąraše nurodyta, kad 2008 m. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyryje dirbo 25 pareigūnai, laikotarpiu nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 jubiliejų nei vienas darbuotojas neminėjo, gimtadienius iš 25 darbuotojų galėjo minėti R. B., A. K., V. B., V. K., V. M., tačiau pinigų priėmimo - perdavimo faktų vien V. K. kabinete užfiksuota 16 kartų. Per gana trumpą laiką, beveik 2 mėnesius, užfiksuota surinkta pinigų suma - 1500 litų. Kaip matyti, pinigai renkami kas kelias dienas, kartais ir kas dieną, todėl neįtikinama išteisintojo versija, jog pinigai buvo renkami gimtadieniams ar bendroms reikmėms. Be to, ši aplinkybė paneigiama ir 2009-01-20 pažymos apie (duomenys neskelbtini) TM Mobiliosios grupės poskyryje atliktų materialinių vertybių inventorizacijos rezultatų ir užsakymų įsigyti medžiagas ir inventorinių patikrinimų duomenimis, kad 2008 m. Mobiliosios grupės poskyrio pareigūnai paraiškų materialinėms vertybėms ar kitokio inventoriaus įgijimui nepateikė. 2008-11-10 buvo atlikta(duomenys neskelbtini) TM PPS inventorizacija. Jos metu nepajamuotų materialinių vertybių, kurios nepriklausytų muitinei, nerasta. Be to, nėra pagrindo tikėti, kad pinigai buvo renkami šventėms ar kitoms reikmėms, nes byloje nustatyta, kad mobiliosios grupės poskyryje dirbo ir daugiau asmenų, tai yra ne tik tie, kurie davė pinigus V. K.. Tačiau kiti darbuotojai, kaip duodantys pinigus, neužfiksuoti. Todėl nelogiška manyti, kad dalis darbuotojų davė pinigus gimtadieniui, o kiti - ne. Taip pat, ta aplinkybė, kad ne visi poskyrio darbuotojai užfiksuoti davę pinigus, yra pagrindas daryti išvadą, kad tik tie, kurie juos davė, siekė išskirtinio palankumo. Be to, nusikaltimo (BK 228 str. 2 d.) sudėčiai esminę reikšmę turi dispozijoje išdėstyta nusikalstamos veikos apimtis, todėl ta aplinkybė, kaip nurodo teismas, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pinigus davę asmenys buvo išskirti, ypatingos ar esminės reikšmės neturi. Net ir nenustačius šios aplinkybės, V. K. veiksmai atitinka nusikaltimo (BK 228 str. 2 d.) sudėtį.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, kokias konkrečias pinigų sumas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis konkrečiu atveju paėmė išteisintasis. Nors operatyvinių veiksmų atlikimo ir slapto sekimo protokoluose nurodomos tik tikėtinos perduotų - priimtų pinigų sumos, tačiau šie duomenys turi būti vertinami įrodymų visumoje, t. y. atsižvelgiant į tai, jog V. K. neneigė priimdavęs po 100-200 litų (o tai atitinka kaltinime nurodytas sumas), V. K. neneigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir iš nurodytų asmenų galėjo priimti pinigus. Liudytojai neneigia galėję duoti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pinigus, jie kategoriškai nepaneigė, jog davė pinigus (liudytojai K. Č., R. L., A. D., V. M., R. J., I. L.), tai patvirtina inkriminuotas kaltinime sumas bei faktą, jog tai buvo perduoti pinigai.

Nelogiška būtų tikėti liudytojo K. Č. aiškinimu, kad kai kuriais atvejais jis galėjo V. K. perduoti lapelį su informacija apie įtartinas transporto priemones ar atsiskaitymą pinigais už iš V. K. pirktas numizmatines vertybes. Visų pirma būtina įvertinti tai, kad informacija apie įtartinas transporto priemones negali būti perduodama taip slaptai ir užmaskuotai, kaip veikė V. K. ir K. Č., tai yra užmaskuotai dedant iš rankos į ranką, o po to V. K. dedant ją į rūbų kišenę net nepažiūrėjus. Tokia informacija, kurią nurodo K. Č., nėra slapta, ji privalo būti pateikta viešai ir įstatymų nustatyta tvarka. Nerealu ir nelogiška, kad darbe K. Č. atsiskaitė su V. K. už pirktus daiktus (numizmatines vertybes), nes tokio sandorio neužfiksuota, apie tai kalba tarp minėtų asmenų nevyko.

V. K. kaltę neteisėtai, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos sau, priėmus pinigus, pagrindžia ir kiti įrodymai - darbo grafikai, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytomis dienomis, prieš paduodant V. K. pinigus, Mobiliosios grupės poskyrio vyriausieji ir vyresnieji inspektoriai dirbo. Taigi matyti, kad jie pinigus paduodavo būtent baigę savo pamainą, atlikę tarnybos funkcijas, tarnybinėse patalpose, pinigai buvo duodami būtent savo viršininkui. Tai rodo ne tik neteisėtą pinigų rinkimo faktą, bet ir tą aplinkybę, kad pinigai buvo duodami dėl tarnybinių santykių pobūdžio.

Aptartos aplinkybės, byloje esantys įrodymai patvirtina objektyviąją inkriminutos veikos pusę, t. y. tai, kad V. K., būdamas valstybės tarnutojas, rinko pinigus kaip dovanas sau, o toks veikimas yra nesuderinamas su valstybės tarnybos principais, pareigūno pareigomis, pažeidžia pareigūno priesaiką. Jis suprato, kad veikia priešingai jo teises ir pareigas tarnybos metu apibrėžiantiems teisės aktams, veiksmų pobūdis buvo sąmoningas. Veiksmai, kuriuos atliko V. K., į jo pareigas neįeina, pažeidžia tarnybos instrukcijas, įstatymus, o įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad atlikta veika nusikalstama ir tokiais veiksmais V. K. piktnaudžiavo tarnyba.

Teisėjų kolegijos manymu, aptartos aplinkybės taip pat patvirtina ir tai, kad priimdamas pinigus, V. K. siekė asmeninės naudos, o duodantieji - asmenino palankumo sau. Nors iš pinigus davusių asmenų ne visi buvo paskatinti, tačiau ši aplinkybė nepaneigia buvus inkriminuotą pinigų priėmimo motyvą. Kaip jau aptarta ankščiau, liudytojai pinigus davė ne bet kam, o savo viršininkui, būtent V. K. pinigus priėmė iš savo pavaldinių. V. K. turėjo pareigą organizuoti bei kontroliuoti Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio darbą, vadovauti jam, laikytis LR Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų ir užtikrinti Tarnybinės drausmės ir etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, t. y. jis turėjo valdingus įgalinimus pinigus duodančiųjų asmenų atžvilgiu. V. K. ir pinigus davusius asmenis siejo tarnybiniai bei pavaldumo ryšiai. Todėl šios aplinkybės, kartu įvertinat ir tai, kad pinigai buvo priimami tarnybinėse patalpose, iš pavaldžių darbuotojų, jų darbo metu, be to, keletas iš darbuotojų buvo paskatinti, patvirtina, jog priimant pinigus buvo siekiama taip pat ir užtikrinti asmeninį palankumą kai kuriems darbuotojams. Buvo veikiama sąmoningai, tyčia. Tai, kad V. K. suprato savo veiksmų neteisėtumo pobūdį, norėjo taip veikti ir veikė, patvirtina taip pat ir pinigų priėmimo būdas - pinigai buvo priimami užmaskuotai, paslėptai, pasisveikinimo metu į ranką, tačiau siekiant to nepastebėti, neaptariant konkrečių pinigų davimo tikslų ir motyvų, sistemiškai - panašiu laiku, iš karto pasibaigus dirbusiųjų pamainai. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. K. veikė tyčia, siekdamas naudos sau, o taip pat ir užtikrindamas asmeninį lojalumą kai kuriems darbuotojams.

Teisėjų kolegijos manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kyšio davimo, priėmimo bei jame išdėstytomis išvadomis dėl duomenų nepakankamumo ir todėl nepagrįstai nurodė, jog tie patys duomenys nėra pagrindas apkaltinti V. K. piktnaudžiavus tarnyba. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje įtarimai pateikti dėl kitos nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo tarnyba) padarymo, o ne dėl kyšininkavimo. Šioje byloje duomenys buvo renkami atsižvelgiant į šios veikos požymius. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog kituose procesiniuose dokumentuose padarytos išvados dėl kitų nusikalstamų veikų negali turėti įrodomosios galios teismui ir suformuoti jam išankstinę nuomonę, nes baudžiamojo proceso įstatymas teismą įpareigoja vertinti tik tuos duomenis, kurie yra išsamiai, nešališkai ir visapusiškai ištirti nagrinėjant bylą teisme.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkti ir ankščiau aptarti duomenys patvirtina, jog V. K., būdamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio viršininku, atlikdamas valdžios atstovo funkcijas ir turėdamas administracinius įgaliojimus, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, kaltinime nurodytais atvejais ir aplinkybėmis iš kaltinime nurodytų asmenų priėmė dovanas pinigais iš jam pavaldžių poskyrio pareigūnų ir taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, taip padarė didelės žalos valstybei bei juridiniam asmeniui.

Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pvz., nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę išraišką nėra didelė). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. (Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga 2007-01-04. 29 p.)

Kolegija konstatuoja, kad toks neteisėtas veikimas – pinigų iš sau pavaldžių darbuotojų rinkimas, pasinaudojant tarnybine padėtimi, vadovo statusu, pažeidžia valstybės tarnybos principus, pareigūno pareigas, todėl konstatuojama, jog šiais veiksmais V. K. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. l p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. l p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, grubiai pažeidė pareigūno priesaiką Lietuvos Respublikai, numatytą Tarnybos muitinėje statuto 18 str., - ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, Muitinės įstatymo 20 str. 4 d. 6 p. numatytą pareigą laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų ir LR Muitinės pareigūno etikos kodekse numatytą padorumo principą, bei numatytą 7.4.1 p. - elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų.

Kadangi byloje nustatyta, kad minėtais V. K. veiksmais buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Muitinės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas, sumenkintas valstybės tarnautojo vardas, muitinės autoritetas, darytina išvada, jog dėl tokių valstybės tarnautojo V. K. veiksmų didelės, neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė.

Visos ankščiau aptartos aplinkybės patvirtina piktnaudžiavimo tarnyba, nesant kyšininkavimo požymių, kai dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, požymius, didelė žala - pažeisti valstybės tarnybos principai, iškraipytos valstybės institucijos - Muitinės funkcijos, diskredituotas valstybės vardas, būtent dėl to, kad V. K. neteisėtai, siekdamas asmeninės naudos sau gavo pinigus iš sau pavaldžių darbuotojų, nes toks veikimas nesuderinamas su jo pareigomis, Muitinės funkcijomis, valstybės tarnybos principais, todėl darytina išvada, jog yra priežastinis ryšys tarp pasekmių - didelės žalos ir neteisėto V. K. veikimo. Išanalizuoti bylos duomenys patvirtina visų LR BK 228 str. 2 d. numatytų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimą, todėl V. K. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį. V. K. yra kaltas LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu ir yra baustinas. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriant V. K. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad padarytas tyčinis, apysunkis, baigtas nusikaltimas, jis padarytas vykdant tiesiogines pareigūno - vadovo pareigas, kas santykinai didina šios veikos pavojingumą, veika padaryta tarnybos metu, pinigai buvo priimami kaip dovanos iš savų pavaldinių, be to asmeninė nauda nebuvo žymi, kas santykinai mažina šios veikos pavojingumą lyginant su šios rūšies nusikalstamų veikų pavojingumu. Tačiau šiais veiksmais buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Muitinės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai rodo didesnį šios veikos pavojingumą. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad V. K. charakterizuojamas teigiamai, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Nusikalto pirmą kartą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šių aplinkybių visumą, nuteistojo pavojingumą, o taip pat ir padarytos veikos pavojingumo pobūdį, teismas sprendžia, kad V. K., siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant užkirsti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei siekiant, kad jis daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. nusikalto pirmą kartą, jis charakterizuojamas teigiamai, teisėjų kolegija sprendžia, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo bei taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

LR BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Kadangi V. K. 1500 litų gavo iš nusikalstamos veikos, ši pinigų suma remiantis LR BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turi būti konfiskuojama iš V. K..

Remdamasi ankščiau aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje surinktais ir išsamiai iširtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl V. K. išteisintas nepagrįstai.

Teismo išvada, jog nenustatyta, kad buvo padaryta LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, nepagrįsta, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

n usprendė:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigoti V. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Konfiskuoti iš V. K. nusikalstama veika įgytus pinigus 1500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus litų).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktus:10 kompaktinių plokštelių su vaizdo ir garso įrašais grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.