Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Garbingas amžius“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Garbingas amžius“ (toliau – pareiškėja, Įstaiga) prašo panaikinti tuometinės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarybos (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-97 ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus reorganizavimo“ (paskelbta TAR, 2020-07-27, Nr. 4258) nuo 2020 m. liepos 1 d. buvo reorganizuota ir prijungta prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – atsakovas, Vilniaus skyrius) 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. SPRE–617 ,,Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ ,,Garbingas amžius” darbuotojams (toliau – ginčijamas sprendimas) ir trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2020 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (1.45E) I–1596 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SPRE–617 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti VšĮ ,,Garbingas amžius” pajamų dalį Lietuvoje nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., įtraukiant pirkėjo akcinės bendrovės ,,Šiaulių banko” 2019 m. liepos 12 d. pardavimo PVM sąkaitą-faktūrą Nr. 0616 18 000 Eur sumai.

Skunde (b. l. 1–4) paaiškina, kad ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjos darbuotojoms I. R. nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., L. Š. – nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 20 d., E. J. – nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. kovo 9 d. ir R. P. – nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 30 d. Sprendimą grindė aplinkybe, kad pareiškėjos veikla Lietuvoje nedidelė, apyvartos dalis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. sudarė 9,91 proc. Peiškėjos paskaičiavimu, pajamos minimu laikotarpiu sudarė 11,1 proc.

Atsakovė atsisakė įtraukti į pajamų apskaičiavimą pareiškėjos išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 0616, todėl apyvarta sudarė mažiau nei 10 proc.

Atsakovo sprendimą pareiškėja apskundė trečiajam suinteresuotajam asmeniui, kuris skundą atmetė. Pareiškėja tvirtina, kad VSDFV nenurodė jokių tokio sprendimo teisinių argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SPRE–617 ir trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (1.45E) I–1596 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyrus rašytinius bylos įrodymus, nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. SPRE–617 ,,Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ ,,Garbingas amžius” darbuotojams (b. l. 6–9)

Pareiškėja prašė išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą keturioms Įstaigos darbuotojoms, išsiųstoms dirbti į Vokietiją.

Sprendime konstatuota, kad A1 pažymėjimai neišduodami darbuotojams, kadangi jų siuntimas dirbti į Vokietiją neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų. Nurodyta, kad siuntimo laikotarpiu jiems turi būti taikoma darbo vietos (Vokietijos) socialinio draudimo teisės aktai.

Atsakovas, svarstydamas Įstaigos prašymą, rėmėsi jos pateikto pardavimų žurnalo duomenimis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Nustatė, kad per 12 mėnesių pajamos iš veiklos Lietuvoje sudarė 9,91 proc. nuo visų pajamų (b. l. 42).

Atsakovas ginčijamame sprendime patekė ,,Papildomą informaciją apie dėl šio sprendimo kylančias prievoles draudėjui, pasekmes draudėjui ir sprendime nurodytam (-iems) asmeniui (-ims) bei velstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmus”.

VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą peržiūrėti atsakovo sprendimą, 2020 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. (1.45E)I-1596 (b. l. 11–14). Įstaigos skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo atmetė. VSDFV nuomone, atsakovas pagrįstai nustatė, kad Įstaigos pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų jos pajamų per 12 kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo į Vokietiją. Dėl pardavimo sąskaitos-faktūros, išrašytos AB ,,Šiaulių bankui” neįtraukimo į apskaičiavimą paaiškino, kad tai – lizingo sutartis, nes parduodamas daiktas neperduodamas kitam asmeniui, lieka pardavėjui, todėl pagal sąskaitą gautos sumos negalima įtraukti į įmonės veikos pajamas.

Pagal 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FL-193-11460 (b. l. 16–18) pardavėjas VšĮ „Garbingas amžius“ pardavė naudotą ratinį traktorių už 18 000 Eur pirkėjui AB ,,Šiaulių bankui”. 7 000 Eur užskaityta kaip pareiškėjos bankui pagal Nuomos sutartį sumokėta pirmojo Turto vertės dengimo mokesčio ir administravimo mokesčio suma bei banko pardavėjui (pareiškėjai) pagal šią sutartį sumokėta turto kainos dalis. Likusią 11 000 Eur dalį bankas sumoka pareiškėjai Sutartyje numatyta tvarka. Tarp minimų šalių tą pačią dieną sudaryta Lizingo sutartis (b. l. 21–22) ir Finansinės nuomos sutartis (b. l. 23–24).

Iš Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos (b. l. 57–59) paaiškėja, kad Įstaigoje nuo veiklos įregistravimo 2016 m. gruodžio 2 d. Lietuvoje dirba 4 darbuotojai, užsienyje – 60. Nurodo, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d. pareiškėja užsiėmė statybinės technikos ir įrangos pirkimu-pardavimu ir nuoma. Per dvyliką mėnesių iki darbuotojų siuntimo iš veiklos Lietuvoje gavo 203 438,73 Eur, užsienyje – 369 746,35 Eur pajamų.

VSDFV išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo VšĮ „Garbingas amžius“ 2020 m. vasario 14 d. skundą „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus pagal SPRE–617“ (b. l. 68). 2020 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (1.45 E) I-1596 (b. l. 65–67) pareiškėjos skundą atmetė. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, sprendimas – teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjos pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų jos pajamų per dvylika mėnesių iki darbuotojų siuntimo į Vokietiją.

Šios bylos kontekste, ginčo teisinių santykių reguliavimui taikytini Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) 883/2004 įgyvendinimo tvarką, 14 straipsnyje nurodyta, kad taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, ,,asmuo, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdavio, kuris paprastai ten verčiasi savo veikla, vardu, ir kurį darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę“ apima asmenį, įdarbintą siekiant jį išsiųsti į kitą valstybę narę, jei atitinkamam asmeniui prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią jau taikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai (1 dalis).

Taikant pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalį, žodžiai ,,kuris paprastai ten verčiasi savo veikla“ reiškia darbdavį, kuris valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs, paprastai vykdo didelę veiklos dalį, išskyrus vien tik vidaus valdymo veiklą, atsižvelgiant į visus kriterijus, apibūdinančius atitinkamos įmonės vykdomą veiklą. Atitinkami kriterijai turi atitikti kiekvieno darbdavio konkrečias savybes ir tikrąjį vykdomos veiklos pobūdį (2 dalis).

Lietuvos Respublikoje taikytinos teisės nustatymo taisyklės įtvirtintos Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos apraše (nagrinėjamam ginčui aktuali 2020 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-258 redakcija), kuris nustatė A1 pažymėjimų išdavimo nuo 2010 m. gegužės 1 d. atvejus ir sąlygas, šių pažymėjimų išdavimo tvarką, asmenų, kuriems išduoti A1 pažymėjimai, pareigą informuoti apie pasikeitusias aplinkybes ir grąžinti išduotus pažymėjimus, išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo, Tarnybos bendradarbiavimo su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir kitų valstybių narių kompetentingomis įstaigomis tvarką.

Tvarkos aprašo 5 punkte nustatytos sąlygos, kuomet A1 pažymėjimas išduodamas asmeniui, dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą Valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis).

Viena iš šių sąlygų – reikalavimas siunčiančiam darbdaviui vykdyti didelę veiklos dalį Lietuvoje (5.5). Didelės veiklos dalies vykdymo Lietuvoje taisyklė aiškinama Tvarkos aprašo 7–9 punktuose. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, nustatant, ar siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje, atsižvelgiama į: 7.1. buveinės registracijos ir administracijos vietą; 7.2. administracijos darbuotojų skaičių ir vietą, kur dirba samdomi darbuotojai ir administracijos personalas; 7.3. sutartis, sudarytas vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje ir užsienyje; 7.4. pajamas iš veiklos Lietuvoje ir užsienyje per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti; 7.5. ekonominės veiklos Lietuvoje trukmę per pastaruosius 12 mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti (įmonės, pradedančios veiklą Lietuvoje – visą veiklos vykdymo laikotarpį); 7.6. ekonominę veiklą Lietuvoje po darbuotojų siuntimo dirbti; 7.7. kitus objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį. Tvarkos aprašo 8 punkte išvardinti kriterijai, kuomet darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didele. Tai: iki darbuotojų siuntimo dirbti į Valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių (8.1.); po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje (8.2.); Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą (8.3.); darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 procentų visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Ši nuostata nėra taikoma įmonėms, pradedančioms veiklą Lietuvoje (8.4.).

Tvarkos aprašo 25 punkte įtvirtinta, kad darbdavys, kreipdamasis dėl A1 pažymėjimo(-ų) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui (-ims), siunčiamam (-iems) dirbti į užsienio valstybę, užpildo Fondo valdybos direktoriaus nustatytos formos prašymą išduoti pažymą (-as)/pažymėjimą (-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui(-ims), siunčiamam(-iems) dirbti į užsienio valstybę, užpildo Fondo valdybos direktoriaus nustatytos formos prašymo išduoti pažymą (-as)/pažymėjimą (-us) apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui (-ims), siunčiamam (-iems) dirbti į užsienio valstybę, priedą dėl kiekvieno siunčiamo darbuotojo ir, be kita ko, prideda: Valdybos direktoriaus patvirtintos formos darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketą. Įmonė, nuolat (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) siunčianti darbuotojus dirbti į kitą valstybę narę, darbdavio užpildytą anketą pateikia kartą per metus arba Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai paprašius (25.2. papunktis); dokumentus, įrodančius įmonės veiklą Lietuvoje ir užsienyje: bendradarbiavimo sutarties su priimančia įmone (kitu priimančiu asmeniu), darbo sutarčių su siunčiamais darbuotojais, sutarčių, sudarytų su fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl veiklos vykdymo Lietuvoje ir užsienyje, patvirtintas kopijas, jei siunčianti įmonė nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja – dvylikos praėjusių mėnesių laikotarpio iki darbuotojų siuntimo išrašomų sąskaitų faktūrų registro patvirtintą išrašą (kopiją) (25.3. papunktis).

Tvarkos aprašo 31 punkte nustatyta, kad gavusi prašymą išduoti A1 pažymėjimą, Tarnyba per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo informuoja pareiškėją apie trūkstamus dokumentus (informaciją), reikalingus taikytinos teisės nustatymui ir tai patvirtinančio pažymėjimo išdavimui (tai yra dokumentus ir informaciją, išvardintus Tvarkos aprašo 25, 26, 27, 28, 29 punktuose, o esant reikalui – ir kitus dokumentus), ir paprašo juos pateikti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, nurodydama konkrečią datą. Jei reikiamų dokumentų pareiškėjas nepateikia iki nurodyto termino pabaigos, A1 pažymėjimo išdavimo klausimas sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais. Tokiais atvejais sprendimas dėl prašymo išduoti A1 pažymėjimą priimamas per 20 darbo dienų nuo trūkstamų dokumentų pateikimo dienos, o jeigu pareiškėjas jų nepateikė, per 20 darbo dienų nuo termino trūkstamiems dokumentams pateikti pabaigos.

Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo, kad būtent minėtas Tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas priėmė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų neatitinkantį sprendimą, kadangi nenurodė jokių teisinių argumentų. Taip pat atsisakė įtraukti į pajamų apskaičiavimą jos išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 0616,

Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Byloje nustatyta, kad Įstaigai su 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. lapkričio 12 d. prašymais pasikreipus į Tarnybą, pastaroji, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 31 punkto nuostatomis, 2019 m. lapkričio 12 d. raštu pareiškėjos paprašė pateikti papildomus įrodymus. Pastaroji, reaguodama į minėtą Tarnybos paklausimą, jai pateikė papildomus įrodymus, kuriuos įvertinus, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos veikla Lietuvoje negali būti vertinama kaip didelė, todėl A1 pažymėjimai neišduotini. Atkreiptinas dėmesys, jog A1 pažymėjimo išdavimo klausimas sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais. Pažymėtina, kad tuometinei Tarnybai 2020 m. sausio 29 d. priėmus Sprendimą, pareiškėja tik 2020 m. vasario 20 d. pateikė papildomus įrodymus, t. y. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. FL-193- 11460, sudarytos su AB „Šiaulių bankas“, turto priėmimo-perdavimo akto prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. FL-193-11460, lizingo sutarties Nr. FL-193-11460 specialių sąlygų, atsiskaitomosios sąskaitos išrašo ir PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0616 kopijas, kurie, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, nevertinti. Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, jog Tarnyba, gavusi papildomus įrodymus, turėjo juos vertinti, kaip nepagrįstus. Sutinka su atsakovės pozicija, jog pareiškėja Aprašo nustatyta tvarka turi užpildyti naują prašymą ir pridėti papildomus dokumentus, galimai turinčius reikšmės Įstaigos pajamoms iš veiklos Lietuvoje apskaičiuoti.

Teismas pažymi ir tai, kad VSDFV kompetencija – spręsti, ar pagal pareiškėjos atsakovui pateiktus dokumentus priimti sprendimai buvo pagrįsti ir teisėti. Kaip matyti iš ginčijamo pastarosios institucijos sprendimo turinio, jame, be kita ko, buvo pasisakyta ir dėl Lizingo sutarties. Sprendime trečiasis suinteresuotasis asmuo įvertino tai, kad atsakovo Sprendime išsamiai aprašyti skaičiavimai, atlikti pagal Tvarkos aprašo 8.4 punkto antrąją pastraipą – nurodyta, kaip apskaičiuotos įmonės pajamos, gautos per 12 mėnesių iki siuntimo, kaip jos priskirtos pajamoms iš veiklos Lietuvoje ir pajamoms iš veiklos užsienyje, nurodytas Tvarkos aprašo 8.4 punkto antrojoje pastraipoje numatytų aritmetinių veiksmų, apskaičiuojant įmonės pajamų iš veikios Lietuvoje procentinę dalį nuo visų įmonės pajamų, rezultatas. Teismo vertinimu, VSDFV neturėjo jokio pagrindo ir pareigos naikinti atsakovo Sprendimo.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. A-822-132/2014). Minėta, jog atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, kreipėsi į Įstaigą raštu su prašymu pateikti papildomus įrodymus, Įstaigai juos pateikus, jie buvo vertinami. Iš ginčijamo atsakovės sprendimo turinio matyti, kad tuometinė Tarnyba rėmėsi tiek savo turimais duomenimis, tiek Įstaigos pateikta medžiaga. Atsakovui nesivadovauti pastarosios turimais oficialiais duomenimis bei Įstaigos pateiktais įrodymais nebuvo pagrindo, juo labiau, kad Įstaiga jokių papildomų įrodomąją galią turinčių dokumentų, leidžiančių daryti priešingas išvadas nei atsakovas padarė ginčijamame sprendime, nepateikė. Ginčijamame atsakovo sprendime aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus, šiame sprendime nurodytiems darbuotojams. Iš esmės analogiška argumentacija išdėstyta ir atsakovo Sprendime. Skundžiamuose sprendimuose nurodytas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindas, išdėstytas teisinis pagrindas, todėl teigti, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad skunde ginčijami sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjai išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai teikti prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (po 2020 m. liepos 1 d. reorganizacijos Tarnyba prijungta prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, kuriam perėjo Tarnybos teisės ir pareigos) dėl A1 pažymėjimų, pateikti visus dokumentus, kurių, pareiškėjos nuomone, ji negalėjo pateikti prieš priimant skundžiamus sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Garbingas amžius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.