Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-06-19 · Civilinė byla Nr. 2S-541-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
2S-541-372/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
E. Š.
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-541-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01547-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta papildoma laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kitų susijusių klausimų išsprendimo, ir pagal atsakovės V. Š. priešieškinį ieškovui E. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kitų susijusių klausimų išsprendimo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. Š. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, kitų susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukters L. Š. gyvenamąją vietą kartu su tėvu E. Š., kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje, o nenustačius pagrindo – nustatyti laikinąją E. Š. bendravimo tvarką su dukra L. Š., kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje: 1) tėvas E. Š. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvieną dieną 17 val. ir grąžiną dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. arba su vaiku bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje; 2) tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį penktadienį 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val., atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus; 3) tėvas bendrauja su dukra Šv. Velykų pirmą dieną nuo 11 val. iki 20 val.; 4) vaiko tėvai, ketindami išvykti į užsienį ilgiau nei septynioms dienoms, privalo informuoti vienas kitą prieš porą savaičių ir suderinti bendravimo su dukra tvarką ir dukters faktinės gyvenamosios vietos klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią laikiną ieškovo E. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) tėvas E. Š. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį 17 val. ir grąžiną dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 2) tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą neporinį mėnesio savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį, 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 12.30 val., vėl pasiima 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val., tokią tvarką nustatant nuo kovo mėnesio pirmojo savaitgalio; 3) tėvas pirmąją Šv. Velykų dieną – 2016-03-27 pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 4) vaiko tėvai, ketindami išvykti į užsienį ilgiau nei septynioms dienoms, privalo informuoti vienas kitą prieš dvi savaites ir suderinti bendravimo su dukra tvarką ir dukters faktinės gyvenamosios vietos klausimus.

Šalies argumentai

3. A. V. Š., nesutikdama su pareikštu ieškiniu, pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo. Priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) nustatyti dukros L. Š. gyvenamąją vietą su jos motina, V. Š., iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos; 2) uždrausti ieškovui E. Š. išsivežti dukrą į užsienį; 3) priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo 2014-03-01 iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąją apsaugos priemonę, kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas: 1) nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakove V. Š.; 2) uždraudė ieškovui E. Š. išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo; 3) priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2016-03-23) iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas.

5. 2016 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas ieškovo E. Š. prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi. Ieškovas prašė pakeisti laikiną bendravimo su dukra tvarką ir nustatyti: 1) tėvas E. Š. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį ir ketvirtadienį 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. tomis savaitėmis, kurios sutampa su neporiniais mėnesio savaitgaliais, bei papildomai antradienį ir penktadienį pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 12.30 val. tomis savaitėmis, kurios sutampa su poriniais mėnesio savaitgaliais; 2) tėvas po vieno mėnesio nuo teismo nutarties priėmimo dienos pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos neporiniais mėnesio savaitgaliais, t. y . šeštadienį ir sekmadienį, 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.

Žemesnės instancijos teismas

6. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – pakeitė 2016 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, iki teismo sprendimo priėmimo papildomai nustatė: 1) ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos savaitės antradienį ir penktadienį 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 12.30 val., t. y. dienomis, kurios sutampa su poriniais mėnesio savaitgaliais; 2) kitoje dalyje 2016 m. vasario 22 d. nutartį paliko nepakeistą.

7. 2017 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas ieškovo E. Š. prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-22 ir 2016-06-20 nutartimis. Ieškovas nurodė, kad pagal teismo nustatytą tvarką bendravimas su dukra nėra pastovus, daugeliu atveju priklauso nuo atsakovės, todėl prašė nustatytą tvarką pakeisti ir nustatyti: 1) tėvas E. Š. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 21 val.; 2) tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos neporiniais mėnesio penktadieniais 17 val. ir po savaitgalio einantį pirmadienį nuveda dukrą į ugdymo įstaigą.

Atsiliepimas

8. A. V. Š. pateikė teismui atsiliepimą į pareikštą ieškovo prašymą, kuriame nurodė, kad 1) sutinka, jog būtų nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka pagal jau daugiau kaip pusmetį vykstančią realią bendravimo tvarką – ieškovas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., bei kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. ir kad 2) nesutinka, jog nusistovėjusi tėvo ir dukros bendravimo tvarka būtų keičiama, ilginant ieškovo bendravimo su dukra laiką pirmadienį ir ketvirtadienį iki 21 val. bei ilginant ieškovo bendravimo su dukra laiką savaitgalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovo E. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė 2016 m. vasario 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią papildomą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) ieškovas savaitgaliais neporiniais mėnesio šeštadieniais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; 2) kitoje dalyje 2016-02-22 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones paliko nepakeistą; 3) priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 230 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis (nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas) pinigus dukros išlaikymui pervedant į V. Š. banko sąskaitą.

10. Teismas nurodė, kad nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į tai, kad tokia tvarka netrikdytų vaiko kasdienio gyvenimo, kad namų aplinka ir dienos režimas būtų stabilūs, todėl nustatė, kad po ugdymo įstaigos vaikas turėtų grįžti į gyvenamąją vietą, o iš ten tėvas galėtų dukterį pasiimti į savo namus; leido tėvui pasiimti dukterį šeštadienį ir grąžinti sekmadienį iki 19 val. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė, byloje yra paskirta ekspertizė, bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, todėl ex officio sprendė, kad tikslinga padidinti priteistą iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, priteisiant po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tam, kad būtų patenkinti realūs vaiko poreikiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo atskirąjį skundą argumentai

11. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį, ieškovas E. Š. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi bei 2016 m. birželio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną E. Š. bendravimo su dukra tvarką ir nustatyti: 1) tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 2) tėvas su dukra savaitgaliais bendrauja tokia tvarka: pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos neporiniais mėnesio penktadieniais 17 val., ir po savaitgalio einantį pirmadienį nuveda dukrą į ugdymo įstaigą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo prašymą nustatyti bendravimo su dukra tvarką neporiniais mėnesio savaitgaliais taip, kad būtų sudaryta galimybė su dukra bendrauti nepertraukiamai ilgesnį laiką, kad būtų kompensuotas prarastas (dėl dukros lankomo darželio) antradienio ir penktadienio ryto valandų bendravimo laikas.

11.2. Pirmosios instancijos teismas, minimalizuodamas bendravimo su vaiku trukmę, t. y. nustatydamas, kad ieškovas savaitgaliais neporiniais mėnesio šeštadieniais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., savo sprendimo nemotyvavo ir nepagrindė.

11.3. Teismas savo iniciatyva padidino laikiną nepilnametės dukters išlaikymą nesivadovaudamas įstatymuose nustatytomis taisyklėmis – t. y. nebuvo nustatyti vaiko poreikiai, jų padidėjimas, nebuvo preliminariai įvertintos tėvų finansinės galimybės tenkinti padidėjusius vaiko poreikius, nebuvo įvertinta šalių turtinė padėtis.

12. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, atsakovė V. Š. prašo teismo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei savo iniciatyva padidindamas mokėtino laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodė, kad ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį realiai nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi nuo tada, kai vaikas pradėjo lankyti darželį, ieškovas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį nuo 16-17 val. iki 19-20 val. bei kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19-20 val.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto(ieškovo) E. Š. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta papildoma laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

15. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Pirmiausia tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

16. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

17. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo bendravimo su vaiku tvarka jau yra nusistovėjusi. A. V. Š. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą nurodė, kad nuo tada, kai vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, ieškovas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį, ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., bei kas antrą savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10 val. iki 20 val. Atsakovė nurodė, kad sutinka, jog būtų nustatyta tokia jau daugiau kaip pusmetį vykstanti reali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia bendravimo su nepilnamečiu tvarka ir buvo nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi, ji nebuvo keista. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi papildomai nustatė, kad ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos savaitės antradienį ir penktadienį 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 12.30 val., t. y. dienomis, kurios sutampa su poriniais mėnesio savaitgaliais. Kadangi, kaip minėta, vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (ieškovo) argumentai dėl ribotų galimybių įgyvendinti teismo nustatytą papildomą bendravimo su vaiku tvarką yra pagrįsti ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017 m. balandžio 25 d. nutartį, į juos atsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kaip turi būti kompensuotas prarastas (dėl vaiko lankomo darželio) antradienio ir penktadienio ryto valandų bendravimo laikas, nustatytas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi – konstatuodamas, kad nėra priežasčių, dėl kurių nepilnametis vaikas savaitgalį negalėtų praleisti nakties pas tėvą, nustatė, jog ieškovas savaitgaliais neporiniais mėnesio šeštadieniais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant teismo sprendimų nuoseklumo, vaiko lygiaverčio ryšio su abiem tėvais garantavimo, vaiko kasdienio gyvenimo ir režimo stabilumo, nustatytina tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: 1) tėvas E. Š. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį 17 val. ir grąžiną dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 2) ieškovas savaitgaliais neporiniais mėnesio šeštadieniais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas, vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į tai, kad tokia tvarka netrikdytų vaiko kasdienio gyvenimo, kad namų aplinka ir dienos režimas būtų pastovūs. Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų, stabilų ir lygiavertį ryšį su abiem tėvais.

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į užsitęsusį bylos nagrinėjimą, į tai, kad byloje yra paskirta ekspertizė ir procesas yra sustabdytas, į tai, kad byla nagrinėjama daugiau nei metus, sprendė, kad yra tikslinga padindinti priteistą iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. Š., priteisiant po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tam, kad būtų patenkinti realūs vaiko poreikiai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, neanalizavęs realių vaiko poreikių, neįvertinęs tėvų finansinės padėties bei finansinių galimybių, ex officio padidino priteistą iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip ne tik pažeisdamas materialinės teisės normas, bet ir lygiateisiškumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2016-03-23) iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovės V. Š. prašymas pakeisti laikino išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pagrindo savo iniciatyva padidinti priteisto laikino išlaikymo.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį ir nustatyti tokią papildomą laikiną ieškovo E. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. Š. tvarką: 1) ieškovas savaitgaliais neporiniais mėnesio šeštadieniais pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; 2) kitoje dalyje 2016-02-22 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistą; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi priteistą iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2016-03-23) iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas palikti nepakeistą.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė