Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovui A. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

dalimi, schemoje pažymėta raide B (koordinačių žiniaraštyje esančia tarp taškų 7,4,5,6,7); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovui, bendrai priklauso 3/8 žemės sklypo dalis. Atsakovui bendrai priklauso 5/8 Turto ir Statinių. Gyvenamojo namo ir kitų pastatų dalys atskirai neaptariamos, nes joks reikalavimas, susijęs su statiniais, šiuo ieškiniu nėra reiškiamas.

Ieškovas, siekdamas išvengti galimų ginčų, susijusių su bendrų daiktų (žemės sklypo – Turto) naudojimu, taip pat siekdamas palengvinti naudojimąsi bendrais daiktais, tokiu būdu įgyvendinant jiems priklausančias nuosavybės teises, nusprendė teisės aktų nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į faktinį žemės sklypo naudojimą, nustatyti žemės sklypo (Turto) naudojimosi tvarką. Tam tikslui ieškovas kreipėsi į matininką B. J. dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo schemų parengimo.

2022-11-04 matininkas B. J. parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą. Pagal šią schemą nustatomos dvi atskiros žemės sklypo dalys, kurių viena (schemoje pažymėta A raide, 940 m2 ploto) atskirai naudotųsi ieškovas, kita (schemoje pažymėta B raide, 1560 m2 ploto) - atsakovas.

Pagal šią schemą nustatytos žemės sklypo dalis yra proporcingos šalių valdomoms idealiosios dalims.

Atsakovas nenori tarti taikiai dėl Turto naudojimosi tvarkos, o ieškovas negali tinkamai savo dalimi naudotis tapęs jo savininku.

Ieškovas sąžiningai siekia nusistatyti dalis ir jo pateiktas planas geriausiai atitinka ieškovo ir atsakovo interesus, nustatytos idealios dalys pagal turimą plotą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai dėl to nesutariama – ginčą sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Įstatymas nustato, kad bendraturčių teisės yra lygios, nei vienas iš bendraturčių neturi prioritetinių teisių ir negali naudotis savo turtu kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir privalo naudotis turtu priimtiniausiu visiems bendrasavininkiams būdu. Bet kuris turto savininkas turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, siekdamas nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką (CPK 5 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, nustato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

Byloje Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra 0,2500 ha žemės sklypo žemės sklypo, unikalus Nr. 7914-0001-0082, esančio Elektrėnų sav., Vievio sen., Pilypiškių k., Užupio g. 41, su statiniais ir gyvenamojo namo, esančio šiame žemės sklype, bendrasavininkai, t.y. minėtą nekilnojamąjį turtą šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str. 1, 2 d.). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, o atsakovui – 5/8 dalys.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 str. Jo 1 d. įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

Ieškovas su ieškiniu pateikė 2022-11-04 matininko B. J. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą, pagal kurią nustatomos dvi atskiros žemės sklypo dalys, kurių viena (schemoje pažymėta A raide, 940 m² ploto) atskirai naudotųsi ieškovas, kita (schemoje pažymėta B raide, 1560 m² ploto) atskirai naudotųsi atsakovas. Pagal šią schemą nustatytos žemės sklypo dalis yra proporcingos šalių valdomoms idealiosios dalims.

Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su naudojimosi tvarkos schema, tačiau nurodė, kad nenori mokėti už ją, nes ieškovės žemės sklypo dalį įsigijo neteisėtai. Pažymėtina, kad atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo atsiliepime bei teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, nepateikė. Atsakovas taip pat nenurodė jokių svarbių aplinkybių dėl kurių ieškovo prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka negalėtų būti patvirtinta, ar kad, ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pažeistų jo kaip savininko teises naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 109,00 Eur žyminio mokesčio, 750 Eur teisinių paslaugų išlaidų – viso 859,00.

Ieškinį patenkinus pilnai, ieškovo turėtos 859 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, LR CK 2.39, 2.40, 2.42 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2022-11-04 matininko B. J. parengtą žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos schemą ir nustatyti, kad:

- A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojasi 940 m² žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta raide A (koordinačių žiniaraštyje esančia tarp taškų 1,2,3,4,7,8,1);

- A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi 1560 m² žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta raide B (koordinačių žiniaraštyje esančia tarp taškų 7,4,5,6,7).

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovui A. M. 859,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B. 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.