Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-785-290-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-21
Bylos Nr.
1A-785-290-2011
Teisminio proceso Nr.
26-1-01214-11
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
Nukentėjusysis
R. Č.
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Pranešėjas Jurgis Kiškis Nr. 1A-785-290/2011Teisėjas Raimundas Mikšta Proceso Nr. 26-1-01214-11
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorui A. K., nukentėjusiajai R. Č., nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 5 d. 1 p., 6 d. bausmes subendrinus, bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. P. be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

R. C. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jam iš A. P. vienas tūkstantis litų neturtinės žalos atlyginimo.

R. Č. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. už tai, kad jis 2011-09-15 apie 14 val. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais bei garbę ir orumą žeminančiais žodžiais įžeidinėjo valstybės tarnautojus Kauno apskrities VPK Dainavos PK KPS tyrėją R. Č. bei Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK Girstupio PN vyresnįjį postinį R. C., taip pat, tyčia kumščiu sudavė Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK Girstupio PN vyresniajam postiniui R. C. į veidą ir, sugriebęs jį už tarnybinės uniformos striukės, stūmė į spintą, taip pat tyčia kumščiu vieną kartą sudavė Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK KPS tyrėjai R. Č. į veidą, padarydamas jai kraujosruvą apatinėje lūpoje, po to viena ranka sugriebė ją už plaukų, o kita ranka už gerklės, parvertė ją ant žemės ir tempė lauko durų link, įspyrė į kairės pusės šlaunį, padarydamas R. Č. poodines kraujosruvas kaklo srityje, dešinio žasto srityje, juosmens srityje, odos nubrozdinimą kairio dilbio srityje, kairės šlaunies keturgalvio raumens ir vidinio plačiojo raumens dalinį plyšimą, be to nutraukė R. Č. sidabrinę grandinėlę, sulankstė sidabrinį auskarą, sugadino plunksnakotį, padarydamas bendrą 168 Lt. turtinę žalą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams bei nesunkiai sutrikdė R. Č. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. Č. prašo priteisti jai iš nuteistojo A. P. 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo už jai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodo, jog teismas, palikdamas jos ieškinį nenagrinėtu, pasielgė neteisingai, nes, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, teismas turi visiškai ar iš dalies patenkinti pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmesti (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Pagal civilinį įstatymą, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinus, kad ji dėl patirtų sužalojimų, dėl neteisėtų ir tyčinių kaltinamojo A. P. veiksmų kentėjo fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumą, ir pan., teismas galėjo ir privalėjo, remdamasis specialisto išvada kaip pagrindiniu įrodymu dėl fizinės žalos nustymo, įvertinti jai padarytos neturtinės žalos dydį ir žalą priteisti pirmos instancijos teisme. Apeliantės manymu, akivaizdu, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas po pabaigto gydymo, reabilitacijos, pašalintų pasekmių, galutinai nustatyto gydymo termino ar padidėjusių išlaidų, jei (daroma prielaida) reikėtų atlikti operaciją ar užtruktų reabilitacijos procesas, neperaugs į sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kurio neturtinės žalos maksimumo vertinimas žymiai kiltų. Neišspręsdamas neturtinės žalos dydžio, pirmos instancijos teismas nesilaikė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, nes būdama nukentėjusi, silpnos sveikatos, turės pati, papildomai dalyvauti teisminiame procese, patirti nepatogumus bei papildomas išlaidas, kad prisiteisti akivaizdžiai priklausančią neturtinę žalą.

Be to, apeliantė skunde nurodo, jog LR baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 dalyje leidžiama tik „išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka“, o jos atvejis, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tikrai nebuvo išimtinis, dėl ko nebuvo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo prašymą apeliacinį skundą atmesti, prokurorės ir nukentėjusiosios prašymus apeliacinį skundą tenkinti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Proceso dalyviai kaltės ir veikos kvalifikacijos neginčija, todėl nuosprendis analizuojamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, susijusius su neturtinės žalos nukentėjusiajai R. Č. pagrįstumu, konstatuoja, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę į jo patenkinimą ir klausimą dėl jo dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka, visiškai nepagrįstai, pažeidžiant imperatyviąsias baudžiamojo proceso įstatymo normas.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. reglamentuojama jog, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. O to paties straispnio 2 dalyje nurodyta, jog tik išimtinais atvejai, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota ir laikoma įrodytu, jog nuteistojo A. P. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai R. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti dėl jai padarytos neturtinės žalos 10 000 litų, šią jai padarytą neturtinę žalą bei jos dydį grįsdama dėl patirtų sužalojimų pergyventu skausmu, patirtu šoku, netektu darbingumu ir kt. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir savo veiksmais nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą atlygino. Visi šie faktoriai ir yra įrodymai, pagrindžiantys, jog nukentėjusiajai šiuo nusikaltimu buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturinė žala.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai savo sprendimą dėl nukentėjusiosios ieškinio argumentavo dar nesibaigusiu gydymu, neaiškiom galimom papildomom išlaidom. Kaip minėta, neturtinė žala būtent apibrėžiama emocine, moraline prasme patirtais išgyvenimais ir tai sieti su konkrečiu gydymu yra nelogiška ir neteisinga. Neginčytinai akivaizdu, kad dėl neteisėtų A. P. veiksmų R. Č. patyrė dvasinius ir moralinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir jokių klausimų ar abejonių dėl to, jog neturtinė žala jai buvo padaryta, negali būti, todėl teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimą, neabejotinai privalėjo šį nukentėjusiosios ieškinį patenkinti.

Teismas, atsižvelgęs į padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais bei įstatymo nuostatomis, turėjo prerogatyvą spręsti dėl pareikšto ieškinio dydžio ir, įvertinus minėtas aplinkybes, ieškinį tenkinti iš dalies, nesilaikydamas ieškinio ribų.

Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiosios R. Č. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y., į tai, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, kad padarytą turtinę žalą geranoriškai atlygino, kad kaltinamasis registruotas darbo biržoje, jo šeimoje yra mažametis vaikas, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos padarymo sumą, daro išvadą, kad neturtinei žalai atlyginti pareikšta aiškiai per didelė suma, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir mažintinas iki 4000 litų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. kolegija

nutarė:

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios R. Č. nenagrinėto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo A. P. nukentėjusiajai R. Č. 4000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys