Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo R. J. gynėjo advokato R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2020 m. balandžio 29 d., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

7. Įvertinus R. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, drausmine tvarka nebaustas, 1 kartą paskatintas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, R. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

8. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis dirbo ir nurodo, kad gaunamų pajamų jam užtekdavo ne tik pagrindiniams poreikiams tenkinti, bet ir neplanuotoms išlaidoms, laisvalaikiui, tačiau R. J. padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos dėl finansinio motyvo. Be to, R. J. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ir Marijampolės pataisos namuose, kuriuose noro dirbti nebuvo išreiškęs, taip pat ir nesimokė, be to, nuteistajam buvo paskirta atlikti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo bei nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau šiuos darbus 2021 m. birželio 17 d. atlikti atsisakė. Visgi, 2021 m. liepos 20 d. nuteistasis pakeitė nuomonę ir minėtus darbus atliko. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją nuteistasis R. J. neatsisakė darbo, raštiškai kreipėsi į VĮ „M.A.“ ir pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, tačiau gavo atsakymą, kad laisvų darbo vietų nėra. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad vis tik nuteistojo R. J. darbinė motyvacija atliekant laisvės atėmimo bausmę skirtingose pataisos įstaigose nebuvo nuosekli. Esant šių duomenų visumai teisėjų kolegijai kelia abejones, jog jis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai R. J. bus įdarbintas, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, tuo labiau, kad šeimos versle nuteistasis dirbo ir iki nusikalstamų veikų įvykdymo.

9. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir darbas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima, darbu ir gyvenamosios vietos turėjimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje R. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su R. J. šeiminėmis aplinkybėmis (prastos sesers ir tėvo sveikatos), nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.

10. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog teismas deklaratyviai nurodė, kad neva R. J. būdingas nusikalstamo elgesio modelis, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei kiti deklaratyvūs teiginiai, kuriuos pirmosios instancijos teismas negebėjo pagrįsti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam R. J. nustatyti 6 kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 2 kartus); būdingas nusikalstamo elgesio modelis; būdingas nusikaltimų sunkėjimas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos (buvo būdinga nusikalstamų veikų padarymo metu); nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai (buvo būdinga nusikalstamų veikų padarymo metu); nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (buvo būdinga nusikalstamų veikų padarymo metu). Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo R. J. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė - 42 balų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (20 balai), bet ir reikšmingas skaičius (22 balai) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis R. J., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

11. Nors gynėjas skunde akcentuoja, jog R. J. dėl pernelyg ilgo proceso, ilgalaikio suėmimo jau yra patyręs daug nepatogumų bei kad narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo R. J., į apyvartą nepateko, nėra nuo to nukentėjusiųjų asmenų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios visos aplinkybės jau buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendyje ir dėl to buvo pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl dar kartą jas vertinti, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra pagrindo.

12. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad R. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių tyčinių, tame tarpe ir už labai sunkaus, nusikaltimų padarymą, praeityje teistas 1 kartą. Dabartiniai nusikaltimai yra R. J. būdingo nusikaltimo modelio dalis, kadangi padarytas ne vienas nusikaltimas, buvo vykdomas tam tikrą laikotarpį, kartojant tas pačias schemas. Be to, ankstesnį ir dabartinį nusikaltimą sieja tas patas motyvas – siekis pasipelnyti. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis R. J. kaltę pripažįsta tik iš dalies, bando ją menkinti lyginant su kitų bendrininkų indėliu, nors nustatyta, kad, darant nusikalstamas veikas, jis buvo laikomas vienu iš lyderių. Taigi, akivaizdu, kad vis tik R. J. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai vis sunkėjo, į jau aptartas aplinkybes, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam R. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2022 m. vasario 28 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. gynėjo advokato R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.