Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo U. H. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas U. H. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę – Baltarusiją (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas 2). Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi: pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti reikalavimų dalyje dėl Sprendimo 1 panaikinimo; nutarta netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui, patikslintam skundui paduoti dalyje dėl reikalavimo – panaikinti Sprendimą 2 ir atsisakyti priimti pareiškėjo U. H. skundo, patikslinto skundo reikalavimą dėl Sprendimo 2 – panaikinimo. Ši teismo nutartis įsiteisėjusi, todėl šiuo teismo sprendimu yra sprendžiamas tik pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo 1 panaikinimo.

9. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į LR, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į LR, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 15 punktas numato, kad „duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į LR, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. E. P. ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. E. P. ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau - SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Departamentas arba VSAT priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į LR“.

Motyvuojamoji dalis

10. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi LR yra panaikintas ir įvertinus faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi LR, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, Departamentas (duomenys neskelbtini) Sprendimu 3 uždraudė pareiškėjui atvykti į LR 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos ( (duomenys neskelbtini) įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus. Apie minėto Sprendimo 3 priėmimą pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. gruodžio 21 d. pranešimu, kuris buvo jam perskaitytas. Taisyklių 20 punkte numatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į LR nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi LR ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš LR, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į LR informuojamas Departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra UTPĮ 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į LR priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į LR pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į LR terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Pagal minėtas nuostatas, sprendimas užsieniečiui nėra siunčiamas. Pareiškėjas, žinodamas šio sprendimo priėmimo pagrindus jo neskundė, nesikreipė į Departamentą dėl (duomenys neskelbtini) Sprendimo 3 pakeitimo.

11. VSAT ginčijamame Sprendime 1 konstatavo, kad pareiškėjas, kuriam uždrausta atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, Šengeno erdvėje yra neteisėtai, pareiškėjas prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu. UTPĮ 23 straipsnio 9 punktas numato, kad užsieniečio buvimas LR laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į LR, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, arba Reglamente (ES) 2018/1240 numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo LR metu. UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į LR ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu. Atsižvelgdama į minėtas faktines aplinkybes, vadovaudamasi UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis, į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas faktines aplinkybes bei nenustačiusi UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, atsakovė priėmė Sprendimą 1 –įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę nedelsiant, nuo sprendimo įteikimo dienos ((duomenys neskelbtini) ir įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš LR bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš LR. Pareiškėjui Sprendimas 1 (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas, perskaitytas ir išaiškintas dalyvaujant vertėjui. Pareiškėjas į Baltarusiją išvyko tą pačią dieną – (duomenys neskelbtini)

12. UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę (bet ne dėl kurių būtų draudžiama priimti tokį sprendimą ar sustabdyti tokio sprendimo vykdymą), o būtent – buvimo LR laikas, šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais LR, esami socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su LR, taip pat tai, ar užsienietis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi LR pagal formaliojo švietimo programą (programas), padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas. UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kada užsienietį į užsienio valstybę grąžinti draudžiama – užsienietį draudžiama grąžinti į užsienio valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę, taip pat į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, arba žeminamas jo orumas, arba jis tokiu būdu bus baudžiamas. Paaiškino, kad atvejai, kada yra draudžiama priimti grąžinimo sprendimą, yra nustatyti tik šiame UTPĮ 130 straipsnyje, jokių kitų imperatyvių nuostatų, draudžiančių priimti tokį sprendimą, nei UTPĮ, nei kitame teisės akte nėra nustatyta, tačiau pareiškėjas nenurodė nei vieno šių UTPĮ 130 straipsnio pagrindų, dėl kurių pareiškėjas negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę bei jokių teisinių argumentų dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Taip pat UTPĮ numatyta tvarka pareiškėjas neprašė pratęsti ginčijamu sprendimu nustatyto įpareigojimo išvykti termino UTPĮ 128 straipsnio numatytais pagrindais, todėl manė, kad ginčijamas Sprendimas 1 yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas konstatuoja:

14. Byloje kilo ginčas dėl VSAT (duomenys neskelbtini) Sprendimo 1, kuriuo VSAT nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę – Baltarusiją, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę iki (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjęs (duomenys neskelbtini) darbo tikslu (2 metų terminui) išduotą leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) Sprendimu 2, nes: duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Departamentui norėdamas gauti leidimą likinai gyventi, neatitiko tikrovės; pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyvenimui Lietuvoje. Sprendimu 2 pareiškėjui panaikinus leidimą laikinai gyventi LR, (duomenys neskelbtini) buvo priimtas Sprendimas 3, kuriuo pareiškėjui Departamentas uždraudė atvykti į LR nuo šio sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesių (3 metus). Taip pat (duomenys neskelbtini) priimtas ginčijamas Sprendimas 1 – grąžinti į užsienio valstybę – Baltarusiją, t. y. įpareigoti pareiškėją savarankiškai išvykti į užsienio valstybę nedelsiant nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini) nustačius aplinkybes, jog: (duomenys neskelbtini) 20.20 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Lavoriškių PKP, (duomenys neskelbtini) pilietis U. H., nuo (duomenys neskelbtini) (1 dieną) Šengeno erdvėje yra neteisėtai, pagal Reglamento (ES) 2018/1862 24, 25 straipsnius (uždrausta atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi), tuo savo veiksmais pažeidė UTPĮ 23 straipsnio 9 punktą. Administracinė teisena pagal ANK 538 straipsnį pradėta nebuvo, nes nėra nusižengimo sudėties. Sprendimas 1 priimtas atsižvelgus į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nuodytas aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta UTPĮ 130 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę bei remiantis šiais teisiniais pagrindais: UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 127 straipsnio 1, 3 (1), 6 dalimis.

16. UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos LR suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties LR klausimus. UTPĮ 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog užsieniečiai, esantys LR, privalo laikytis LR Konstitucijos, LR įstatymų ir kitų teisės aktų, užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Departamento valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis LR yra teisėtai. UTPĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į LR ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016 m. kovo 9 d. E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno kodeksas) nuostatos.

17. UTPĮ 39 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kai užsieniečio gyvenimas LR laikomas neteisėtu: 1) gyvena LR be leidimo gyventi; 2) gyvena LR turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena LR turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas; 4) turi suklastotą leidimą gyventi; 5) turi suklastotą kelionės dokumentą. Taigi UTPĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad leidimas gyventi LR suteikia teisę užsieniečiui gyventi LR, pasirinkti gyvenamąją vietą LR, ją keisti, išvykti iš LR ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Užsienietis privalo išvykti iš LR iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.

18. UTPĮ 125 straipsnis reglamentuota sprendimo grąžinti užsienietį į užsienio valstybę teisinius pagrindus, vienas kurių – jei užsienietis neteisėtai atvyko į LR ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti ų užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu (UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

19. UTPĮ 127 straipsnio 1, 3(1), 6 dalyse numatyta, jog sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš LR; jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš LR, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš LR jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš LR, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas; sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per LR teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Departamentas arba VSAT.

20. Pagal UTPĮ 128 straipsnio 1 dalį priimant įpareigojimą išvykti iš LR, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš LR, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo LR laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais LR; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su LR, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi LR pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

21. UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti atvejai, kuomet grąžinti į užsienio valstybę (į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę; jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas). Taip pat UTPĮ 130 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę LR saugumui.

22. UTPĮ 139 straipsnio 1 dalis nustato apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo atvejus: 1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais; 2) užsieniečio, atvykusio į LR iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš LR į saugią trečiąją valstybę; 3) skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka; 4) nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš LR arba grąžinamas į užsienio valstybę; 5) suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš LR arba grąžinamas į užsienio valstybę. UTPĮ 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

23. Sprendžiant klausimą dėl to, ar priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, pirmiausia pažymėtina, jog UTPĮ iš esmės nustato tik sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti priėmimo pagrindus bei sprendimus priimančias institucijas, o detalesnę šios procedūros tvarką paveda nustatyti LR vidaus reikalų ministrui (UTPĮ 127 straipsnio 7 dalis). Vykdydamas šį įstatymų leidėjo pavedimą, LR vidaus reikalų ministras patvirtino Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per LR teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 4 punktas nustato, jog užsienietis įpareigojamas išvykti pagal UTPĮ 106 straipsnio 6 dalies ar 125 straipsnio 2 dalies nuostatas. Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo priimamas UTPĮ 125 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

24. UTPĮ 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas arba viza (1 punktas); jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi (2 punktas); jis yra LR pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui (3 punktas); jis gyvena LR pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui (4 punktas); į LR jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena LR be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti (5 punktas); jis yra LR laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką (6 punktas); jis neteisėtai atvyko į LR ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu (7 punktas); jis yra šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 140⁸ straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu (8 punktas). Įpareigojimas išvykti iš LR įstatymų leidėjo yra apibrėžtas kaip teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi (UTPĮ 2 straipsnio 9 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą 1, nustatė, jog pareiškėjas neteisėtai yra LR, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.

26. Kaip minėta, užsieniečio gyvenimas LR laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena LR be leidimo gyventi (UTPĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į LR ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu (UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš minėtų nuostatų akivaizdu, kad teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo. Be to, UTPĮ 125 straipsnio nuostatų analizė to paties įstatymo 124 straipsnio 1 ir 2, 3 dalių, nustatančių atvejus, kada užsienietis privalo išvykti iš LR, kontekste leidžia teigti apie formalų pagrindų dėl užsieniečių grąžinimo nustatymą. Pastaroji aplinkybė aiškiai atsispindi Aprašo 24 punkte, kur numatyta, kad dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo turi būti priimtas (išskyrus Aprašo 23 punkte nurodytus atvejus, kai priimamas Departamento sprendimas dėl teisinės padėties), jeigu užsieniečio asmens tapatybė yra patvirtinta, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo fakto, kad yra UTPĮ 106 straipsnio 6 dalyje ar 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo pagrindai, nustatymo dienos, o jeigu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms – ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento. Atitinkamai, sisteminė ir lingvistinė paminėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog atliekamas tyrimas dėl užsieniečio grąžinimo ir įpareigojimo išvykti iš LR apsiriboja tik konkretaus fakto (nagrinėjamu atveju – kad pareiškėjas LR yra neteisėtai) ir teisės aktuose nustatytų pagrindų, dėl kurių asmuo negali išvykti ar būti išsiųstas iš šalies, nustatytų UTPĮ 124 straipsnio 3 dalis, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatymu. Tokią išvadą suponuoja ir Aprašo II skyriuje nustatyta sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priėmimo ir vykdymo tvarka.

27. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neturėjo leidimo laikinai gyventi LR (jis buvo panaikintas) ir jo atžvilgiu galiojo Sprendimu 3 nustatytas draudimas 3 metus nuo šio Sprendimo 3 priėmimo dienos atvykti į LR. Tiek iš Sprendimo 1 turinio, tiek iš bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumos nustatyta, jog pareiškėjo individualiu atveju VSAT buvo įvertintos UTPĮ numatytos svarbios aplinkybės, kuomet asmuo negali būti grąžinamas į užsienio valstybę, numatytos UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje bei 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Skundu ir bylos nagrinėjimo proceso metu į bylą nepateikta nei vieno duomens, kuris pagrįstų minėtų aplinkybių egzistavimą, todėl Teismo vertinimu, priimant Sprendimą 1 VSAT buvo tinkamai įvertintos individualios pareiškėjo aplinkybės, buvo įvertinti pareiškėjo galimi ryšiai su Lietuva (socialiniai, ekonominiai) bei atsižvelgta į juos, taip pat į Sprendimu 3 galiojantį draudimą 3 metus atvykti į LR, po to, kai jam Sprendimu 2 buvo panaikintas leidimas gyventi LR, ir atitinkamai nustatyta, jog pareiškėjas Lietuvoje buvo neteisėtai.

28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, jog atsakovė skundžiamu Sprendimu 1 darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo LR teritorijoje neteisėtai, kas sudaro pagrindą pareiškėją grąžinti į jo kilmės šalį. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, pareiškėjas, Departamentui dar (duomenys neskelbtini) panaikinus jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o po leidimo laikinai gyventi panaikinimo (duomenys neskelbtini) Departamentui uždraudus atvykti į LR, pareiškėjas neturėjo teisėto pagrindo būti LR, todėl turėjo vykdyti UTPĮ numatytą pareigą išvykti iš Lietuvos teritorijos.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis Lietuvoje buvo atlikęs akių operaciją ir turėjo kasmėnesinius vizitus dėl operacinės akių priežiūros, turėjo lėšų pragyvenimui LR ar jį su LR sieja ekonominiai ryšiai (įkurta įmonė ir pan.), iš esmės yra nereikšmingi byloje sprendžiamo teisinio ginčo kontekste bei nepaneigia paties pareiškėjo buvimo LR teritorijoje neteisėtumo fakto, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjo, kaip užsieniečio, faktinę situaciją, t. y. tai, jog Sprendimu 2 pareiškėjui jau nuo (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi LR, o Sprendimu 3 nuo (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta atvykti į LR. Pareiškėjas skundžia Sprendimą 1 iš esmės aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, kuriomis įrodinėja Departamento Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi LR, neteisėtumą ir nepagrįstumą. Tačiau pažymėtina, jog Departamento priimtas Sprendimas 2 (dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo) šio teismo sprendimo priėmimo dienai yra įsigaliojęs ir jo teisėtumo, pagrįstumo klausimas į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka, todėl dėl šių aplinkybių teismas atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja, kaip iš esmės neturinčių jokios lemiančios ar įrodomosios reikšmės dėl ginčo objekto.

30. Nustačius faktą, jog yra bent viena UTPĮ 125 straipsnyje numatyta aplinkybė, UTPĮ 127 straipsnio 4 dalyje numatyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo išvykti iš LR, neatsižvelgiant į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog toks teisės aiškinimas nepažeidžia pareiškėjo nurodomų teisių, nes įpareigojimas išvykti iš šalies nėra vykdomas priverstinio pobūdžio priemonėmis. Sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo išvykti iš LR nevykdymas yra tik pagrindas išsiuntimo procedūrai pradėti (UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pažymi, kad atsakovė Sprendime 1 nurodė, kad VSAT Sprendimas 1 buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 127 straipsnio 1, 3(1) ir 6 dalimis, įvertinus tai, kad asmuo neteisėtai yra LR, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu. Taip pat atsižvelgus į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nebuvo nustatyta UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti į užsienio valstybę. Sprendimu 1 pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš LR nedelsiant nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini) o valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – Baltarusija. Taigi pareiškėjo individuali situacija atitinka Sprendime 1 VSAT nurodytus teisinius pagrindus.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei pareiškėjui nepateikus, nei vieno įrodymo, kuris paneigtų Sprendime 1 fiksuotas faktines aplinkybes apie pareiškėjo individualią situaciją bei nenustačius jokių kitų šio sprendimo neteisėtumo teisinių pagrindų, konstatuotina, kad Sprendimas 1 priimtas tinkamai išnagrinėjus faktinę pareiškėjo situaciją, yra pagrįstas tinkamai pritaikius teisės normas, aiškus ir motyvuotas, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

32. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo U. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.