Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui M. T., jo atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, atsakovui Ž. K., trečiajam asmeniui S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo S. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti, kad atsakovas Ž. K. nėra vaiko S. K. tėvas, panaikinti S. K. gimimo įraše duomenis apie tėvą Ž. K..

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir trečiasis asmuo S. K. kaip šeima gyvena nuo 2018 m. kovo mėnesio. Nors ieškovas ir S. K. santuokos nėra sudarę, tačiau ieškovas yra S. K. (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko S. K. tėvas. Kadangi vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po atsakovo ir S. K. santuokos nutraukimo, vaiko tėvu buvo įregistruotas atsakovas. Vaiko gimimo įrašo duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas savo tėvyste neabejoja, kadangi su S. K. iki jai pastojant gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, planavo įteisinti savo santykius, be to, pastaroji patvirtino, jog jai gimusio vaiko tėvas yra būtent ieškovas. S. K. su atsakovu nebegyveno, tarpusavio ryšių bei intymių santykių nepalaikė. Pagrindo abejoti savo tėvyste vaiko S. K. atžvilgiu ieškovas neturi. Ginčo tarp ieškovo ir atsakovo dėl tėvystės nėra, atsakovas ir vaiko motina neprieštarauja ieškovo siekiui įteisinti tėvystę. Atsakovas nepilnamečio S. K. niekuomet nelaikė savo vaiku, nesidomėjo jo poreikiais, neteikė materialinio išlaikymo, vaiko nelankė, jį prižiūrėti bei auginti nepadėjo. Tarp atsakovo ir nepilnamečio S. K. nėra susiformavę jokie ryšiai. Tuo tarpu ieškovas nepilnamečiu S. K. rūpinasi nuo pat vaiko gimimo, jį materialiai išlaiko bei prižiūri, juos sieja artimas tėvo ir sūnaus ryšys.

4. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai, registruotu paštu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametis S. K. kartu su mama S. K. ir ieškovu M. T. gyvena keturių kambarių bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu S. K. pradėjo draugauti 2018 m. vasario mėnesį, 2018 m. kovo mėnesį pradėjo gyventi kartu, o po mėnesio ji pastojo. Ieškovas duomenų apie tai, kad S. K. tuo metu būtų artimai bendravusi su atsakovu ar kitais vyrais, neturi. Ieškovas yra visiškai įsitikinęs savo tėvyste nepilnamečio S. K. atžvilgiu, vaikas yra panašus į jį. Ieškovas neprieštaravo, kad būtų išeita už ieškinio reikalavimo ribų ir nustatyta jo tėvystė nepilnamečio S. K. atžvilgiu bei pakeista vaiko pavardė.

7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, jog ieškovas atsisako DNR ekspertizės atlikimo. Papildomai paaiškino, jog ieškovas ir trečiasis asmuo S. K. bei nepilnametis S. K. gyvena kartu, ieškovas rūpinasi vaiku, juos sieja tėvo ir sūnaus ryšys. Atsakovas nėra matęs vaiko, jų nesieja nei biologinis, nei socialinis ryšys. Kadangi ginčo tarp šalių ieškinio reikalavimo klausimais nėra, kliūčių tenkinti ieškinį taip pat nėra. Ieškovo atstovė prašė atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų dėl tinkamo procesinio elgesio bei dėl to, kad susiklosčiusiai situacijai jis neturėjo įtakos.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais ir atsisako DNR ekspertizės. Papildomai paaiškino, kad su trečiuoju asmeniu S. K. atsakovas kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, neturi abejonių, jog nėra nepilnamečio S. K. tėvas. S. K. gimusio vaiko tėvu buvo įregistruotas kadangi per vėlai pradėjo ruošti skyrybų dokumentus.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. K. nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais ir atsisako DNR ekspertizės. Patvirtino, kad su atsakovu negyveno ir jokių santykių nepalaikė nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. Su ieškovu pradėjo bendrauti 2018 m. vasario mėnesį, kai dar nebuvo nutraukusi santuokos su atsakovu. 2018 m. balandžio mėnesį pastojo ir įvyko atsakovo bei jos skyrybos. Kadangi nuo santuokos nutraukimo nebuvo praėję 300 dienų, ieškovas negalėjo būti įregistruotas S. K. gimusio vaiko tėvu. Yra įsitikinusi, jog nepilnamečio S. K. tėvas yra būtent ieškovas, kuris gyvena kartu su vaiku bei juo rūpinasi, todėl nori, jog ieškovas būtų įregistruotas jai gimusio vaiko tėvu.

10. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, jog ieškinys pareikštas vaiko interesais. Nesant šalių ginčo dėl vaiko tėvystės, teismas turėtų išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir sprendimu ne tik nuginčyti atsakovo tėvystę nepilnamečio S. K. atžvilgiu, bet ir nustatyti ieškovo tėvystę vaiko atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

11. Atsakovui pripažinus ieškinį, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

12. Iš byloje esančios gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus S. K., kurio tėvu įregistruotas ieškovės sutuoktinis – atsakovas Ž. K..

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

14. Iš į bylą pateiktos santuokos nutraukimo įrašo kopijos matyti, jog tarp trečiojo asmens S. K. ir atsakovo sudaryta santuoka buvo nutraukta 2018-04-19. Trečiojo asmens S. K. sūnus S. K. gimė (duomenys neskelbtini), taigi nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo. Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodoma, kad duomenų apie tėvą įrašo pagrindu buvo šalių santuokos sudarymo įrašas.

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad atsakovas vaiko tėvu vaiko gimimo įraše buvo įrašytas remiantis CK 3.140 straipsnio 2 dalimi, nes vaikas gimė po trečiojo asmens S. K. ir atsakovo santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų.

16. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

17. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

18. Teismo posėdžio metu šalys ir trečiasis asmuo atsisakė DNR ekspertizės, ieškovas pripažino savo tėvystę vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus patikimai patvirtinančius ieškovo tėvystę, ekspertizės skyrimas nagrinėjamu atveju nėra būtinas. Remiantis kasacinio teismo praktika, šalims neprašant skirti ekspertizės, teismas remiasi kitais įrodomaisiais faktais.

19. Teismo posėdžio metu atsakovas ir trečiasis asmuo patvirtino, kad kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, todėl atsakovas negali būti S. K. gimusio vaiko tėvas. Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens S. K. teigimu jie nuo 2018 m. kovo mėnesio gyvena kartu, gimus vaikui abu jį augina ir išlaiko, neabejoja, kad vaiko tėvu yra ieškovas, tarp jo ir vaiko yra užsimezgęs tėvo ir vaiko ryšys. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, jog trečiajam asmeniui S. K. gimusio sūnaus biologiniu tėvu gali būti atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovą ir nepilnametį S. K. sieja emocinis, socialinis ryšys. Atsakovas nebendrauja su vaiku, nepripažįsta jo savo sūnumi. Nėra pagrindo daryti išvadą apie socialinės tėvystės santykių susiformavimą. Esamoje situacijoje daroma išvada, kad, nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraše duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebūtų pažeisti.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, todėl ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo.

21. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. K. nurodė, jog teismo sprendimu turti būti išspręstas ir ieškovo tėvystės nustatymo klausimas. Ieškovas neprieštaravo jo tėvystės nustatymui išeinant už ieškinio ribų, prašė teismo sprendimu pakeisti vaiko pavardę. Tarnybos atstovė nurodė, kad vaikas neturi likti be tėvo, prašė peržengti bylos nagrinėjimo ribas, nustatant, kad trečiajam asmeniui S. K. gimusio sūnaus tėvas yra ieškovas M. T..

22. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

23. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, nei jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Taigi remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisinį pagrindą išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.

24. Teismo vertinimu, nuginčijus atsakovo tėvystę vaiko atžvilgiu, teismo posėdžio metu ieškovui nurodžius, jog jis nori nustatyti savo tėvystę vaiko atžvilgiu ir neprieštaraujant tėvystės nustatymui teismo sprendimu, pareiškus prašymą pakeisti vaiko pavardę, trečiajam asmeniui taip pat išreiškus pageidavimą dėl tėvystės nustatymo teismo sprendimu, yra pagrindas ieškovo tėvystei vaiko atžvilgiu nustatyti. Ieškovo ir trečiojo asmens S. K. paaiškinimai apie jų bendrą gyvenimą, ieškovo vykdomas tėvo pareigas patvirtina jo tėvystę vaiko atžvilgiu. Duomenų, keliančių abejonę dėl šio fakto byloje nėra. Tėvystės nustatymas atitiktų geriausius vaiko interesus, todėl yra teisinis pagrindas peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir nustatyti, kad ieškovas yra trečiojo asmens S. K. nepilnamečio vaiko S. K. tėvas.

25. Ieškovui ir trečiajam asmeniui išaiškinama, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

26. Tėvystės nuginčijimas ir nustatymas gali būti pagrindu spręsti vaiko pavardės pakeitimo klausimą (Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 60 p.). Remiantis CK 3.167 straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardė skirtinga, vaikas gali turėti tėvo, motinos ar dvigubą pavardę. Ieškovas teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu pareiškė prašymą pakeisti vaiko pavardę, tačiau šis klausimas iš esmės nagrinėtas nebuvo, nesiaiškinta kokia pavardė suteiktina vaikui, trečiojo asmens S. K. pozicija dėl vaiko pavardės pakeitimo aiškiai neišreikšta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia neišeiti už bylos nagrinėjimo ribų šiuo klausimu, o ieškovui ir trečiajam asmeniui išaiškinama, kad siekiant pakeisti vaiko pavardę, nesant ginčo tarp vaiko tėvų, jie turi teisę kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

28. Ieškinys patenkintas pilna apimtimi. Ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi 2021-02-10 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-P-16-1168 yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą nepateikė.

30. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

31. Nagrinėjamu atveju būtinybė reikšti ieškinį ir nuginčyti atsakovo tėvystę vaiko atžvilgiu atsirado dėl to, kad trečiasis asmuo S. K. po santuokos su atsakovu nutraukimo nepraėjus 300 dienų susilaukė ieškovo vaiko, dėl ko vaiko tėvu buvo įregistruotas atsakovas. Konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, pripažino jo atžvilgiu pareikštą reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, dalyvavo teismo posėdyje. Taigi jo procesinis elgesys buvo tinkamas.

32. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į atsakovo procesinį elgesį, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Ž. K. valstybės naudai nepriteisti.

33. Byloje susidarė 6,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių iš šalių valstybės naudai taip pat nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad ieškovas M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, nurodant kad vaiko S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.