Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3706-573/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
1-3706-573/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37340-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Ročys
Kaltinamasis
BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3706-573/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37340-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbuotojas, neteistas, 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, byla nutraukta,

kaltinamas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 01:00 val. prie restorano ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus pastumdamas J. Š., o vėliau dar vieną kartą pastumdamas, beeinant į namus, esančius (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusioji ne mažiau kaip tris kartus nukrito ant žemės, tokiais tyčiniais veiksmais padarė poodines kraujosruvas kairiajame žaste, minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą nugaroje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinio kulkšnio išoriniame paviršiuje bei dešinės pėdos III piršto distalinės falangos lūžį, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. S. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 01:00 val. kartu su sutuoktine S. S. bei jos seserimi J. Š. išėjo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Visi trys buvo neblaivūs. Paskutiniu metu su savo žmona labai nesutaria, nusprendę skirtis, jos sesuo nuolat jį įžeidinėja, kaltina dėl to, kad nesutaria su žmona. Prie minėto pastato tarp jo ir žmonos sesers įvyko konfliktas, nes ji jam pasakė kažką įžeidžiančio, tiksliai ką nepamena. Jis supykęs ją pastūmė ir ji nukrito. Po kurio laiko visi trys grįžo į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad žmonos sesuo iškvietė policijos pareigūnus. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 57-66).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. S. yra jos sesuo. Ji su vyru E. S. santuokoje gyvena vienerius metus laiko, o dar prieš tai draugavo apie 5 metus. Šiuo metu vyksta S. ir E. skyrybų procesas, tarp jų dažni konfliktai. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ji, T. J. ir S. su vyru vakarojo restorane ,, (duomenys neskelbtini)“. Apie 1 val. ruošėsi išeiti, stovėjo prie lauko durų, o E. labai meiliai šokdino svetimą merginą. S. išsitempė E. per duris. Matė, kad E. stovi sugniaužęs kumščius, akys ,,pasruvę krauju“. Ji stojo tarp jų, o E. ranka grubiai ją pastūmė. Ji trenkėsi į lauko durų staktą ir nukrito ant žemės. Ją pakėlė Tomas ir toliau vyko žodinis konfliktas su E.. Aikštelėje prie restorano E. vėl ją pastūmė ir ji vėl nugriuvo ant žemės. Visi keturi ėjo į sesės namus. Beeinant, konfliktas toliau tęsėsi, E. ir vėl ją pastūmė ir ji nugriuvo. Po trečio pastūmimo ir nugriuvimo ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus, kad jie atvažiuotų į sesės namus. E. apsiramino, kai išgirdo, kad ji iškvietė policiją. Kai visi keturi grįžo į namus, E. atsidarė ir gėrė alaus, o ji su sese ir T., pasiėmę šunį, išėjo į kiemą laukti pareigūnų. Su atvažiavusiais pareigūnais grįžo į butą, pasirašė reikiamus dokumentus ir E. išsivežė pareigūnai, o ji su Tomu išvažiavo namo. Jau tą vakarą juto, kad skauda kojos pėdą, o ryte pamatė, kad ištinęs ir pamėlęs dešinės kojos vidurinis pirštas. T. ją nuvežė apžiūrai į Raudonojo kryžiaus traumpunktą, kur jai diagnozavo piršto lūžį. Tą naktį, kai E. ją stumdė, suplyšo dešinės kojos basutė, matyt tada ir lūžo kojos pirštas, bet po kurio pastūmimo, pasakyti negali. Jai išaiškinta, kad turi teisę ikiteisminiame tyrime pareikšti civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio ji neteiks (b. l. 18-19).

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. S. yra jos sutuoktinis, šiuo metu vyksta civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo. Kol kas gyvena kartu, yra bendrasavininkiai buto (duomenys neskelbtini). Vaikų neturi. 2019 m. rugpjūčio 30 d. su vyru ir seserimi J. Š. bei jos draugu T. vakarojo restorane ,,(duomenys neskelbtini)“. Būnant ,,(duomenys neskelbtini)“, pamatė, kad E. flirtuoja, šoka su svetima mergina. Ji buvo išgėrusi, gal todėl priėjus prie jų šokančių, E. atplėšė nuo tos merginos. Su E. besikivirčydami, ėjo link išėjimo iš restorano, kai jis tapo labai agresyvus. Tai pamačiusi sesuo stojo tarp jų, tai E. ją visa jėga pastūmė. Sesuo atsitrenkė į sieną šalia lauko durų ir nukrito ant žemės. Tuoj pat prisistatė restorano apsaugos darbuotojas ir konfliktą nutraukė, liepė visiems pasišalinti. Tada visi keturi pėsčiomis ėjo į namus. Tos atkarpos nuo restorano iki namų ji neprisimena, viskas per miglą, todėl nenori prifantazuoti. T. sakė, kad, beeinant namo, E. seserį du kartus pastūmė, bet šito ji nei patvirtinti, nei paneigti negali. Vėliau prisimena nuo to momento, kai atvažiavo policija. Pareigūnai juos apklausė ir E. išvežė į areštinę (b. l. 39-41).

Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra J. Š. draugas, pažįsta ir jos seserį S. S. su vyru E. S.. Visi keturi 2019 m. rugpjūčio 30 d. vakare pas S., namuose (duomenys neskelbtini), šventė, vartojo alkoholinius gėrimus, o apie 23 valandą visi pėsčiomis nuėjo į restoraną ,,(duomenys neskelbtini)“. Kai ,,(duomenys neskelbtini)“ jau užsidarinėjo, gyva muzika jau negrojo, E. pradėjo šokti su svetima panele. Sandra pamačiusi, kad E. šokdina kitą moterį, iš pavydo griebė E. ir pradėjo tempti per duris, o E. susinervinęs prie lauko durų pastūmė J., nes ir J. jam priekaištavo dėl tos kitos moters. Pastumta J. atsitrenkė į duris, nukrito. Dar apsaugos darbuotojas buvo išėjęs, ramino E.. Beeinant namo, E. dar porą kartų pastūmė J.. Jis bandė J. ginti, tai ir jį E. apstumdė. Beeinant namo, J. iškvietė policiją ir pasakė, kad atvažiuotų į S. namus. Visi keturi grįžo namo, E. prie stalo sėdo gerti, o jie trise nusprendė išvažiuoti, nuvažiuoti pas jį į namus arba pas J., nes E. buvo labai agresyvus, kumščius sugniaužęs lygtai bandė S. mušti, visokiais žodžiais ją koliojo, bet jis stojo tarp jų ir išskyrė. Nusileidę į kiemą, pamatė policijos pareigūnus ir grįžo atgal į butą. Pareigūnai išsivežė E. į areštinę. S. liko namuose, o jis su J. nuvažiavo pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Ryte atsikėlusi J. pajuto, kad skauda vidurinį kojos pirštą ir išryškėję mėlynės ant rankos žasto, ant nugaros, lygtais ant kojos piršto. Nuvažiavo į Raudonojo kryžiaus ligoninę, kur nustatė, kad lūžęs kojos pirštas (b. l. 42-44).

Iš specialisto išvados Nr. G2383/2019(02) matyti, kad J. Š. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva nugaroje, odos nubrozdinimai ir kraujosruva dešinio kulkšnio išoriniame paviršiuje bei dešinės pėdos III piršto distalinės falangos lūžis, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 24).

Iš daiktų apžiūros protokolo, fotolentelės, matyti, kad jame užfiksuota nukentėjusiosios basutė (b. l. 32, 34-35).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis E. S. nesunkiai sutrikdė J. Š. sveikatą, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus pastumdamas J. Š., o vėliau dar vieną kartą pastumdamas, beeinant į namus, dėl ko nukentėjusioji ne mažiau kaip tris kartus nukrito ant žemės, tokiais tyčiniais veiksmais padarė poodines kraujosruvas kairiajame žaste, minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą nugaroje, odos nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinio kulkšnio išoriniame paviršiuje bei dešinės pėdos III piršto distalinės falangos lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl jo veiksmų kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą – patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamasis E. S. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko (b. l. 110).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

E. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 98), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b. l. 103), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 101).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 2.10 val. (b. l. 79) iki 2019 m. 2019 m. rugsėjo 1 d. 14.40 val. (b. l. 86) (dvi paras).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę 8 (aštuonerių) mėnesių, laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (AS Luminor bank), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 2.10 val. iki 2019 m. 2019 m. rugsėjo 1 d. 14.40 val. (dvi paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, panaikinti.

Išaiškinama nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinama nuteistajam, kad:

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teisėjas Dainius Ročys