Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam Š. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam Š. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas penkis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialines reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Š. S. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) 260 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo ir 10 MGL bauda (2015 m. balandžio 8 d. paleistas lygtinai).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 40 MGL bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 4 mėnesiai ir 11 dienų laisvės atėmimo ir 38 MGL bauda.

Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 10 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam Š. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, penkis kartus skatintas, jam nuo 2022 m. gegužės 26 d. suteikta teisė atlikti bausmę už įstaigos teritorijos ribų be sargybos ar palydos, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su kitais asmenimis, padengė finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, Š. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog Š. S. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką Š. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumu); būdingas teisės pažeidimų modelis; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek Š. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad Š. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos, padarymą, anksčiau teismo teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kuris panaikintas, nes vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvėje nuteistasis gyveno iš savo uždirbamų lėšų, tačiau nevengė finansiškai pasipelnyti ir nusikalstamu keliu - platinant psichiką veikiančias medžiagas. Asmens kriminalinėje istorijoje 2010 metais fiksuotas atvejis, kai buvo nuteistas už vagystę su įsibrovimu - taip pat sieke materialinės gerovės darydamas nusikaltimus. Galima teigti, kad šiuo metu nuteistasis neturi sunkumų, susijusių su lėšomis bei finansine padėtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika yra siejama su motyvacija siekti finansines naudos neteisėtais būdais. Atsižvelgiant į turimus duomenis, galima kelti prielaidą, kad kol nuteistasis savęs pilnai nerealizuos darbinėje veikloje, tai gali būti nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Nuteistasis laisvėje nestokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, tačiau negebėjo susikurti struktūros savo gyvenime. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis nusikalto veikdamas kartu su kitais asmenimis. Turėdamas tikslą disponuoti labai dideliais kiekiais narkotines medžiagas, vykdyti jų įgijimą, laikymą, gabenimą ir gauti neteisėtas pajamas, dalyvavo nusikaltime su bendrininkais. Taip pat vartojo ir pats. Atsižvelgiant į minėtus faktus galima daryti prielaidą, kad nuteistasis nebuvo paveiktas už save psichologiškai stipresnių asmenų dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, tačiau pats įtraukė kitus i nusikalstamą veiką. Sutikimui atlikti nusikalstamą veiką, pasak nuteistojo, įtakos turėjo tuo metu senkantys finansiniai ištekliai, taip pat ji supanti aplinka ir draugai. Taigi, nuteistojo pažįstamų asmenų rate buvo asmenų susijusių su nusikalstama veika, o taip pat - laisvalaikio praleidimo budai su šiais asmenimis sukūrė situacijas palankias nusikalsti. Pažymėtina, kad nuteistasis turėjo oficialų darbą, o po darbo retsykiais vartojo receptinius psichiką veikiančius vaistus įsigytus nelegaliai, be recepto. Įvertinimo metu nuteistasis nurodo, jog niekuomet nebandė atsikratyti priklausomybes narkotinėms medžiagoms savarankiškai. Nuteistojo nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu su tikslu platinti, taip pat yra susijusi ir su jų vartojimu. Atsižvelgiant į turimą informaciją, galima teigti, jog nuteistasis susidurdavo su sunkumais dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Nors įkalinimo metu asmuo nesusiduria su problemomis dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, tačiau tai išlieka aktualus kriminogeninis poreikis ateityje. Įvertinimo metu nurodo, jog jaučiasi pasikeitęs bei ateityje ir toliau norėtų koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Tikėtina, jog kylantys jausmai padeda kritiškai vertinti įvykdytą nusikaltimą. Visgi, pokalbio metu išryškėja tai, jog asmuo savimi pasitiki, nurodo, jog dabar jau nėra kvailas, geba prisitaikyti esamoje situacijoje. Taigi, tai leidžia daryti prielaidą, jog asmens savęs vertinimas yra aukštesnis už vidutinį ir ne visada remiasi vyraujančiomis normomis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis suvokia, jog nelegalus receptinių vaistų gavimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau įvardina tik jį liečiančias pasekmes (patekimą į įkalinimo įstaigą), pačios situacijos supratimui trūksta gilesnes analizes. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau jam ne visuomet pavyko sėkmingai identifikuoti problemas, numatyti pasekmes, tačiau dabar mano, kad pasitaisė. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, Š. S. neatliktos bausmės dalis (2 metai 2 mėnesiai 28 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Š. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis Š. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Š. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.