Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2016-05-23, apie 11.18 val., Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, vairuodamas automobilį Mercedes B. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas pro metalines konstrukcijas, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jas kliudė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S., apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad apie galimai jo padarytą eismo įvykį sužinojo, kai jį iškvietė Kelių policija. Protokole nurodytą dieną buvo prie Maximos, atvežė į ją prekes, parkavosi prie nurodytų metalinių konstrukcijų, tačiau nepajuto jokio kontakto, negirdėjo jokio garso, nėra tikras, ar tikrai būtent jis konstrukcijas apibraižė, apgadino. Išsikrovęs krovinį dar toje vietoje buvo apie 20 minučių, kalbėjosi su darbuotojais, prie jo nepriėjo joks asmuo, niekas nieko apie jokį eismo įvykį jam nepasakė. Iš įmonės, kuriai priklausė automobilis, išėjo, darbdaviai jokių pretenzijų dėl apgadinto automobilio jam neturėjo, jis pats automobilio į policiją apžiūrai nevarė, gali būti, kad tą padarė buvusios darbovietės darbuotojai. Dirba vairuotoju, žino, kokios sankcijos gresia už pasišalinimą iš įvykio vietos, todėl jei būtų supratęs, kad kliudė metalines konstrukcijas, nebūtų išvažiavęs, būtų supildęs eismo įvykio deklaraciją, kaip ir priklauso, automobilis draustas, jam nebuvo jokio reikalo bėgti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 straipsnis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y., asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sužalojimą.

M. S., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad nėra tikras, kad jis vairuodamas, manevruodamas atbuline eiga, kliudė metalines konstrukcijas, gal taip ir gali būti, bet jis pats jokio kontakto nepajuto, kontakto garso negirdėjo, apie galimai jo padarytą eismo įvykį sužinojo sulaukęs skambučio iš policijos. Sisteminė bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. S. buvo pradėta vadovaujantis rašytiniu G. S., kuri pati įvykio nematė, jame nedalyvavo, apie įvykį sužinojo iš teritorijos prižiūrėtojo R. V., pranešimo (11 b.l.). R. V. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis, dirbdamas tenisų kortų teritorijoje, apie 12 val. išgirdo triukšmą, sklindantį iš apačios, prie boulingo, pamatė krovininį automobilį, kurio kėbulo tentas buvo „šviežiai įbrėžtas“, šiukšlių konteinerių pastatėlio stogas (kampas) aplamdytas, ar pastatėlis buvo anksčiau apgadintas nežino, nes ta dalis Maximos apačioje jo nedomina (12 b.l.). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr.patrulio S. B., atvykusio pagal pranešimą apie eismo įvykį, 2016-05-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad liudytojas R. V. jam paaiškino, jog 2016-05-21, apie 12.00 val., buvo tenisų kortų teritorijoje ir išgirdo triukšmą iš apačios, prie boulingo, pažiūrėjęs pamatė krovininį automobilį Mercedes Benz, kuris judėjo atbulas prie Maximos. Automobilio dešinės pusės „būdos“ šonas buvo šviežiai įbrėžtas, šiukšlių konteinerio pastatėlio stogo kampas aplamdytas, bet ar šiukšlių konteinerių pastatėlis buvo apgadintas anksčiau, ar jį apgadino Mercedes Benz automobilis, R. V. nežino, nes ten nesilanko ir šiuo statiniu nesidomi. Vadinasi, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta vadovaujantis liudytojo, išgirdusio neidentifikuotą triukšmą, paaiškinimų pagrindu. Savaime suprantama, sveikintina ir skatintina yra pilietinė iniciatyva, geranoriškos paskatos ir pastangos padėti išaiškinti pažeidimus, informuoti apie galimus kaltininkus, tačiau, teismo manymu, įvykio liudininko pasirinktas veikimo būdas buvo ydingas. Šiuo konkrečiu atveju vertintina, kad liudytojas turėjo galimybę prie vairuotojo prieiti, bent šūktelėjimu, rankos mostu atkreipti vairuotojo dėmesį, nes nuo galimo įvykio stovėjo netoli. Vairuotojas M. S. nuosekliai tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu teigė pakankamai ilgą laiką buvęs įvykio vietoje, kalbėjosi su mėsos cecho darbuotojais, matė gretimai stovinčius boulingo darbuotojus, tačiau niekas iš jų apie jokį vairuoto automobilio galimą kliudymą nieko nepasakė. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiu M. S. paaiškinimu. Įvykį mačiusių, girdėjusių ar kitaip įvykyje dalyvavusių asmenų liudijimai yra tik pirminė informacija, pranešimas apie galimai padarytą pažeidimą, šie liudijimai savaime nėra neginčijami duomenys, kurių pakanka konkretaus asmens atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teisenai pradėti. Priešingai, jie turi būti sistemiškai vertinami visų kitų duomenų kontekste ir atitinkamai kvalifikuojama veika jau pradinėje stadijoje - pateikiant kaltinimą ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas, sistemiškai įvertinęs M. S. posėdžio metu duotus paaiškinimus, gretindamas juos su rašytinės bylos medžiagos duomenimis, sprendžia, kad M. S. veikoje nebuvo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Teismui lieka pagrįsta abejonė, ar apskritai šiukšlių konteinerio pastato konstrukcijų apgadinimai kilo dėl M. S. vairuoto automobilio Mercedes B. A., valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto, kadangi, pirma, šios aplinkybės negalėjo patvirtinti įvykio liudytojas, pranešęs apie galimą įvykį, netgi nurodė, kad ar buvo apgadinta automobilio, jis nesidomėjo. Jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįstas jo teiginys, kad M. S. vairuoto automobilio tento įbrėžimas yra naujas, kaip įvardijo R. V., „šviežias“. Antra, ne tik nebuvo atliktas transporto priemonės sugretinimas su šiukšlių konteinerių konstrukcija, bet jos apgadinimai net nebuvo išmatuoti, kas leistų teismui daryti išvadą, jog apgadinimų aukštis, pobūdis, lokacija sutampa. Nėra teismui pateikta ir jokių vaizdo įrašų, kurie leistų objektyviai spręsti, ar tikrai minėti apgadinimai atsirado nuo M. S. vairuoto automobilio kontakto.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Kaip buvo paminėta, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, lieka nepašalinta abejonė, kad UAB (duomenys neskelbtini) viešbučio (duomenys neskelbtini) šiukšlių konteinerių konstrukcijos apgadinimai atsirado ne dėl M. S. veiksmų, todėl visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, M. S. iškelta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.